Praradau savo gyvenimo žmogų

Nea

ir aš nenoriu pakeist natūros nes aš jos ir nepakeisiu! aš noriu išsivalyt nuo savo vidinių šūdų !

Tu nesupranti, kad is tu 'sudu' susidedi TU. Tu negali isvalyti dalies saves, nes kitaip tu nebusi TU. Busi pilka mase.Tu to nori?
Papildyta:
Dar noriu vieno paprasyti -nerasyk paklodziu, pasistenk i mano klausimus atsakyti glaustai. Taip galima geriau pamatyti zmogaus 'veida', kai keliuose zodziuose jisai suranda prasme. Mano nuomone, didelis kiekis epitetu neleidzia issiskleisti tikram jausmo apibudinimui. Geriausiai, kai zmogus sugeba vienu zodziu apibudinti savo savijauta.


Negalvodama dabar parasyk viena zopdi, kaip jautiesi. Negalvodama ir nebandydama nuspeti kuris zodzis geriausiai atspindi sita situacija.

------------


Dieve tu mano, as spejau tris kartus parasyti dviejomis temomis, o jinai dar vis pila savo rasinelius.

Ar kartais tu jo (sugyventinio) neuzmusei savo amzinu balbatavimu?


Paimk savo posta ir istrink visus nereikalingus sakinius ir mintis, palik tik tai, kas (tavo manymu) yra svarbiausia, kitaip nediskutuosiu su tavimi.



O, rase rase, mete, atsijunge. Tfu tokias temu autores. Neidomu.
As nusiplaunu rankas.

Mano nuomone, šita istorija nėra niekuo išskirtinė. Moteriškė suprato, kad ėdė savo draugą, tik tada kai tam trūko kantrybė, tik tada praregėjo. O jei tas būtų nemetęs, tai būtų net nesusimąsčiusi kokį gerą vyrą turi, kokių kaip ji sako vidinių šūdų pilna. Bet kuriuo atvėju santykiai veda į niekur. Ir juokingai skamba, kad suprato tik tada kai metė, manau suprato ir iki tol ką darė blogai, bet vis galvojo, kad gali sau leisti taip elgtis su mylimu žmogum, kad niekas nesikeis, ir tas žmogus kęs jos tokį elgesį.

man atrodo, kad taip nėra, arba aš apgaudinėju save

kai mes šitoj b temoj kalbėjome apie tai, kad meilė yra laisva, linkinti gero, nesurakinanti žmogaus (ypač Gluosnio mintys paveikė), aš labai susimąsčiau apie savo meilę jam ir supratau, kad ji ne visada buvo laisva - kartais taip, kartais ne. cia susidėjo pluoštas tų mano nesamonių - tarkim jis kažką gražaus, prasmingo nuveikia, tai aš nesidžiaugiu juo, o pradedu save menkint (lyg čia varžybos būtų), būdavo kad susigriebdavau ir pasakydavau sau: "Stop! juk tai baisu, nesveika, iškreipta, negalima taip" - ir tada numetu jam kokią nors fantastišką idėją, ką galima dar didesnio nuveikt su jo tais pasiekimais. Lyg stengdavau kompensuot tą mano padarytą negatyvą. Paskui ir vėl suklumpu. Kažkokia blogio ir gėrio kova visąlaik manyje vyko.. (su tuo savim nepasitenkinimu ir t.t.) nežinau nežinau..

Ir nebandau jo prie savęs pritempt.
Per paskutinius mūsų susitikimus nėjo iš manęs jokių "tu turi likt su manim, nes man to reikia", "o tai kaip čia yra, kad taip mylėjai, ir BAC nebemyli, gi kitos tokios nerasi".

Aš tiesiog jam pasakiau, kad man labai gaila dėl to, kas iš manęs buvo negero, kad jei gyventume tuos 3 metus iš naujo, aš jau mokėčiau džiaugtis ir branginti savo ir jo laimę, nesvarbu kaip ir dėl kokių priežasčių paskui viskas baigtųs, tiesiog iš mano pusės galėjo nebūt tų nesamonių..
Kad nenoriu, jog tie šūdai liktų jo atmintyje. Pasakiau, kad jis man labai daug gero davė, kad jis fantastiškas žmogus, kad esu dėkinga už viską ir kad myliu ir todėl man labai sunku viską nukirsti, todėl man per sunku matytis su juo.
Nežinau, ar čia bandymas pritemt, ar kas..
Ir tuo labiau jo nelaimingu padaryt nenoriu! aš jį norėčiau laimingiausiu žmogum pasauly padaryt! O kadangi jo laimei manęs nebereikia, tai ir PALEIDŽIU.

Ir kai aš supratau, kad paleidimo nebus, jei mes dar matysimės (aš tuomet niekaip neišsivaduočiau nuo tuščios vilties), aš savyje pasakiau, kad negalima mum matytis, kol aš jaučiu tai, ką jaučiu.
Ir man neužteko to tik sau pasakyti, aš paėmiau ir parašiau jam žinutę (gal aš tikrai priklausoma nuo jo, nes būtinai man reikėjo jam tai parašyti, tarsi užtvirtinti). Ir parašiau kad:

nereik susimatymų, kad jie neišlaisvins. O paleist reiškia duot žmogui laisvę. o kokia čia laisvė, jei aš būsiu nelaisva viltimi ar pan. tai belieka džiaugtis kad daug gero patyrėm (ir TIKRAI patyrėm), ir išsilaisvint - man nuo vilties, jam nuo prieraišumo (? ar ne nuo prieraišumo, nžn). Ir ta proga nusiunčiau jam savo kompoziciją, kurią gyvai jam atlikau kai buvom susitikę ir jis tada pravirko..

Va taip buvo.
Papildyta:


Taip

Pasikartosiu -istaisyk savo posta, isvalyk ji, tada diskutuosim. Kitu atveju - niekaip.
Papildyta:
Kam ta beletristika, kam tie nereikalingi sakiniai? Kur pats branduolys? Parodyk tu man pati.
Tu netgi nesistengi atsakyti i konkreciai uzduotus klausimus.
Kokia tavo profesija?



Ajazau ,ajazau ..tu greiciau moki destyti savo mintis? As turiu tik pusvalandi laiko sitoms nesamonems, tai buk gera- pajudek greiciau.

Nu tai va.

Kas 'tai va'? Nejau niekas nematot, kad ji nieko kito nedaro, tik su visais sutinka ir praso ispletoti tema?

Autore, o kaip konkrečiai tie "šūdai" pasireikšdavo? Tai, kad galvodavot, kad nesat jo verta. Kaip dar?

tikiuos bus kas pasimokys iš mano istorijos ir taip nesielgs

Aš tai matau, tiksliau manau, kad tokių temų iš vis nereikėtų atidarinėti, nes jos niekinės. Kasdienės.Eilinės. Ir niekas čia iš nieko nepasimokins.

Visos temos čia kasdienės ir eilinės. Čia Supermamų forumas, o ne konkursas "kas sukurps didesnę intrigą ir neįtikėtinamesnę atomazgą".

na ačiū už pajauninimą- visada malonu pasijausti,kas esu dar ne gyvenimo saulėlydyje turbūt esu laimingas žmogus, nes su liguistais neurotikais susidurti neteko, o Jūs matomai sprendžiat tik iš savo asmeninės patirties, kaip beje ir aš,manoji matyt nebuvo tokia liūdna...
o dėl tos žinutės (sms) tai rašiau su lengva ironija kartais neprošal perskaityti ir tai kas rašoma tarp eilučių

Papildyta:

labai gražūs žodžiai