Aš jau buvau įsijungus į Jūsų klubą, tik kitu vardu. Per tuos metus spėjau pasigimdyti vaikelį. Sergančioms šia liga ir norinčioms tapti mama: rizikinga, bet galima, aišku, kai pasiekta remisija. Mane irgi draskė abejonės, net buvau apsiskelbusi, kad negaliu dėl ligos turėti vaikų. Vieną dieną ėmėm ir surizikavom. Nors Medrolį (metil-prednizoloną) vartoju jau 4 metai (paprastai 4-8 mg), sergu nuo 26 m. Tiesa, forume visos šnekat apie tablečių kiekį, bet juk jos būna, kaip viena Jūsų sakėt, po 16 mg ir kitos firmos po 4 mg, tai ne visad aišku, kiek kuri mg geriat.
Apie nėštumą: pastoti sekėsi labai lengvai (neaišku, iš pirmo ar antro karto 2 dienų skirtumu), nors literatūroje yra rašoma, kad gali būti sunku. Toliau, po 2 sav., kai jau nėštumo testas įtikino kad YRA

, nubėgau pas reumatologę padaryti spec. kraujo tyrimų. Jie buvo visi geri, todėl reumatologė davė žalią šviesą.
Beje, SRV ligai svarbiausias tyrimas yra antiDNR. Jis ir rodo kiek tavo nuosavų ląstelių kovoja prieš Tave pačią ir taip pažeidžia įvairius organus. Bent jau Kauno klinikose pagal testerius reikšmės svyruoja, tačiau iš laboratorijos gauname lapuke rašo, kada antiDNR yra viršijama, kada neaiškumo ribose (man surandant ligą buvo 70, kai norma iki 25), ANA ir P ANKA irgi buvo teigimi, Ig - ne, buvo sumažėjęs trombocitų kiekis, o leukocitų po dviejų partijų antibiotikų (juk niekas nežinojo, kaip kitaip išgyvendinti "peršalimą") liko tik 2,6 vietoj 4-9. Skundžiausi baisiu silpnumu, sunkia būsena rytais atsikėlus, kelių maudimu, 37,0-37,4 temperatūra, lėtiniu faringitu (dažnai skaudėjo gerklę), besiplečiančiomis skaudančiomis venomis. Jokiu išbėrimų nebuvo, kas klaidino gydytojus. Jie sakė, kad netipinis atvejis, dar abejojo dėl diagnozės, bet po pusmečio patvirtino.
Aš bent jau vartoju Medrolio ne tiek, kiek gydytoja išrašė, bet išmokau pagal savijautą ir paprastus kraujo tyrimus, aišku bent kasmet pasirodau reumatologui per pablogėjimus. Jei leukocitų (WBC) iki 4, bent 3,5, didinu dozę, jei virš - mažinu. Kai pablogėja savijautą, pas šeimos gydytoją išsitiriu leukocitus. Tai pastojus, stebėti situaciją ypač svarbu. Pastojus susijaukia hormonų pusiausvyra, jie kinta, todėl išsibalansuoja ligos remisija, jei ji buvo. Bent jau aš po mėnesio ėmiau jaustis blogiau ir su gydytojos palaiminimu du mėnesius vartojau 8 mg. Nenorėdama per daug vaikelio tručyti chemija vėl pasitikrinau leukocitus - ėmiau mažinti dozę, kol 3 nėštumo mėnesyje išvis mečiau gerti, nes jau paaugęs pilve vaikelis pats pradėjo gaminti hormonus ir leukocitų buvo 5,4 - jis mane aprūpindavo jais, vargšelis, ne tik sau gamino. Tada, išties, jaučiausi puikiai, stipriai, net keliavau po pasaulį. Ir taip iki pabaigos. Aišku, dabar baisu dėl vaikelio sveikatos, nors berniukas ir panašus į tėtį, bet tegu nesako gydytojai, kad nepaveldima ši liga. Mano motina serga reumatoidiniu poliartritu. Jau žinau kelis atvejus, kai šeimos nariai, kad ir tetos, būna sirgę kokia nors autoimunine liga. Ir ji genais eina toliau, tik laukia kada pasireikšti, kai esi nelaimingas, stresuoji, patiri nelaimes, tada ir užpuola. Galvojau jau vėžys, kol dašuto ateiti pas reumatologą, joks gydytojas net nenutuokė (onkologai, kardiologai, net hematologas), kur ieškoti ligos, net laikė mane hipochondrike (kur ieško nebūtų ligų). O apie mėnesius, kol laukiau tyrimų rezultatų tai net prisiminti nenoriu...
Po gimdymo vėl hormonai išsibalansavę, vartojau smūginį Medrolio gėrimą, nes buvo suaktyvėjęs CRB baltymas, kuris rodo uždegimą: kas kelias dienas mažinau nuo 16 mg iki 8 mg, po pusmečio jau gėriau 4 mg.
Tiesa, man žiemą visada pablogėja, vartoju daugiau Medrolio. Man geriau tiktų gyventi šiltuose kraštuose.
Svarbu nestresuoti, jaustis laiminga ir dėl nieko nesinervinti. Tada nuraminta liga "miega". Svarbu neperšalti, neturėti infekcijų, nes naudojami antibiotikai vėl išbalansuoja hormonų pusiausvyrą. Žodžiu, saugokite save, nes nuo to priklaso kaip ilgai ir svarbu kaip kokybiškai nugyvensime savo amželį. Tai liga, kurią reikia pažinti ir su ja susigyventi.
Su šventėmis