Mano vyras remia anytą finansiškai

Taigi aš ir sakau Alfija, kad pusė Lietuvos taip galvoja. Pasiskaičiuoja ir nusprendžia -geriau apsimoka pašalpas gauti, kiti nusprendžia -galima iš sūnaus paimti. Nes va sūnaus šeima tai gi kitokia, nugi abu dirba, abu neverkė Lietuvoje, kad darbo nėra, nereiklavo pašalpų, išvažiavo, nemanau, kad ant pyragų, neskaičiavo, kad jų mityba brangs, jei abu dirbs, vistiek dirba, vaikelį dabar augina, UŽSIDIRBTI nori namui, nieko neprašo, nereikalauja, iš tėvų tuo labiau. Bet vistiek blogi. Anyta čia gi auksas.

Mano vyro tėvai seniai pensininkai, pensijos nedidelės, sveikata jau irgi ne jaunuolių, bet...Abu kruta-vistas augina, daržovių kiek pajėgia, dar karvutę pienui, ir žmonės nereikalauja iš mūsų nieko, tikriausiai net mintis nekyla, o galėtų, gyvenam neblogai, kam jai tos vištos, kam jai tos morkos, nugi sakytų, pervedat mums pinigų ir viskas. Bet ne . Kodėl Alfija? Todėl, kad žmogus , kol gali tol pats savimi pasirūpina, be jokių -tas negerai, anas negerai ir t.t. Ateis laikas, kai nieko neaugins, kai reikės pagalbos ir tada tą pagalbą gaus, gal pinigne, gal priežiūros prasme, bet tada tai bus tikrai normali-pagalba ir rėmimas.

oj kiek esu sutikus tų marčių gyvenime, kurioms anytos pasirodo nei dirba, nei jau jos vyro mylėjo, nei dar kažkas. Realiai tai ne taip, bet klaviatūra gi viską iškenčia. ar ta anyta ir į polikliniką neina? Jei nieko net neskauda? Nuo birželio pirmos tiek padidėjo receptinių vaistų, o tai anytai iš viso nieko, net klimakso nebus. Žinai, norėčiau būt ta anyta.

O ta marti nenoretumet but ?

As tai vyru noreciau pabuti. Norec suzinoti kaip ten kokis jausmas vartantis pataluose su moteromis.

Čia jau aukščiausiais interpretacijos lygis, kokį teko matyt
Aš nesakiau, kad sūnus kiaulė. Normalus jis yra - jei mamytė prašo, duoda dėl šventos ramybės ir žmonai nesako dėl šventos ramybės, nes pats supranta, kad nesamonę daro. Aš sakau - kad anyta kiaulė, nes tingi dirbt. Paskaičiavo, kad iš sūnaus imt apsimoka labiau nei dirbt tai ir kaulyja. Yra žmonių, kurie visą gyvenimą taip gyvena, nes tingi, nes nenori, nes neapsimoka kitaip.



Bet jai mažai užkiša už triusikų tai neužtenka
Papildyta:


Nu gal ir neina . Mano mamai 55, mb mamai irgi tiek pat. Nu nevaikšto jos po poliklinikas, juo labiau dėl klimakso . Paskauda ką nors, pasitepa kokį tepalą, vaistą išgeria ir ok. O apie negalėjimą dirbt net minties nėra . taigi ne pensijinis amžius, ko jūs čia karšinat tą moterį.

aš tavęs klausiau ne to. Aš klausiau ar padidėjus šeimoj pajamoms 150 litų jų remti jau nereiks? Nes jei visa ta parama yra 150 litų mėnesiui- tai riksmo esmės iš viso nesuprantu, o jei vis tiek reiks remti tai tada to riksmo vis tiek nesuprantu.
Dar labiau nesuprantu kelintas reikalas yra marčios koks ten anytos šeimoj sustarimas tarp vyro ir žmonos- kas dirbs, kas ne.
Bet kokiu atveju vaikus išsiaugino gerus, vaikas yra prisirišęs prie šeimos, kaip moka, kaip reikia tą savo meilę ir rodo. Matyt situacija yra tokia. Reik padėt padeda, reiks kast- kas. Ir aš stengiuosi savo vaikus auginti taip, kad ryšys būtų.
Turim va mes jau marčią, tai kai reik sūnui ateiti tiesiog šiaip kartą į mėnesį ką nors padėt- baldus perstumdyt, kiliminę dangą pasikeist- porai trejetai valandų- ją ištinka isterika. Jei pas jį į svečius kartą per pusmetį apsilanko vyro sesuo ar brolis- irgi ištinka isterika. Totaliai dėl visko- nes vyras jis dabar yra jos. JOS. Na jie studentai, ir viena iš seserų juos kikvieną mėnesį remia 300 litų. Jo sesuo. Ji privalo. IR nuolat kapsi tam savo vyrui ant smegenų- tavęs nemylėjo, augino ne taip, rengė ne taip, sakė ne taip-va aš visas tasvo pasaulis. Mes visi metai bandom sakyt, kad dar nebėk nuo jos pagyvenk, pradžia niekada nebūna lengva. Jam atrodo kitaip. Ir kuo toliau tuo dažniau vis užsuka gal ką padėt reikia, gal šiaip. Ir visokias kitokias pagalbas siūlo, nes baisiai jau ana meilė apkarto. Kuri pas mamą augo vienturte ir nelabai dabar tur supratimo kas yra šeima. Ir kaip tos šeimos santykiai reguliuojasi.
Vat ateina tokia marti per Velykas ir pasitiekia- pirma dar po laiptinę palaksto, kad jai kažkas negerai, paskui ateina ir pradeda- ji čia atėjus vaišintis ir neplanavo, kad kiaušinius nusidažėm kažkaip ne taip, reik natūraliai dažyti, kad be savo šuns į svečius neina, kad jos atsineštam dvarniaškai čia vietos būtų, kur jau tas šuo prišiks ir primyš- visi turi taikstytis, nes lauke daryt tas šuo nepripratęs. Ir aplink pasakojasi kaip be jos ir jos vyro tai mes jau net neišgyventumėm. Kaip jis yra engiamas, vis turi ateiti ir padėti. O iš tiesų tai labiausia noriu kad ji neateitų iš viso, niekada. Nė per Velykas nei per Kalėdas. Ale tai ką daryt, kad tokią išsirinko- tai tyliu, ir dar mokau gražiai sutarti. Maisto tašes prikraunu, pinigėlį duodu ir vėl išsiunčiu krtu gyventi. Bet kad taip jie ims ir susigyvens nelabai tikiu.
Papildyta:


ne- durne būt nenorėčiau.
Papildyta:


nei tu žinai kur tos mamos vaikšto, nei jos vaikams giriasi. Ypatingai apie klimaksą.
Kaip tik tos temos su vaikais kalbėtis- tai šalta, tai karšta, tai sysiukas blogai laikosi.Poliklinikos užkištos klimakterinio amžiaus moterimis. Kiekvieną dieną tą patį matau.

Taip, tu teisi. Ne marčios reikalas kaip ten tie tėvai susitarė, kas jų šeimoje dirba. Taip jie susitarė. Jie neša pasekmes. Bet čia kitaip. Jie susitarė-sūnaus šeimos sąskaita.

Tas vaikas, tai prie kurios šeimos prisirišęs. Savo ar savo tėvų?


Tai ką tu alfija papasakojai apie savo marčią, visiškai netolygu šitai situacijai. Šitai marčiai viskas gerai-nieko ji iš anytos nenori, nereiklauja, jai ant sprando nesėdi, pas ją negyvena, nevadovauja jai, šunų pas ją nesineša savo, net blogai apie ją nekalba, tiesiog nenori mokėti savo šeimos pinigų tokiam žmogui, kurima pagalba realiai nereikalinga, taigi kaip tu sakai, jie taip su tėvu susitarę gyvena. Lai gyvena.

Ai nu tu tai geriau žinai, kur mano mama eina . Kaip ir apie aną uošvienę geriau žinai nei marti .
Viską žinau aš savo mamos klimaksą ir 100% tikslumu galiu pasakyt, kada ji paskutinį kartą buvo pas gydytojus. Tą patį mb gali pasakyt apie savo mamą. Ne visi tokie uždari, tai ir nesistebėkit paskui, kad ir pačiai marti bloga.

Papildyta:



*

**
Papildyta:



Ne durne ,o durninama

Va čia yra esminis klausimas - kas yra šeima. Daugelyje tautų šeima yra vyras, žmona, jų vaikai, tėvai, broliai ir seserys. O pats branduolys - tai mes, mūsų vaikai ir tėvai. Papasakok tu kokiam nors italui, gruzinui, argentiniečiui, žydui, kad jo mama - tai jau nebe jo šeimos narys.
O lietuviai puola kapot tą šeimos krūmą, nugenėt iki kuolo, o paskui verkia - kokie mes susvetimėję...

man marti visiškai dzin. Atėjo ir išėjo. Man su gyvent nereik. O vat jos mamos man gaila. Ji taip stengiasi, kad su jos dukra nors kas nors gyventų, viską pasiryžus atiduot. Va net butą perleido, pati į sodą išsikraustė gyventi. O aš klausausi ir jos dukros pasakojimų, kad ir jos motina ragana, va kažkada gyvenime jai sakė, kad vyro ji negaus, kad dar ten kažkas. Tai dabar ji niekaip atleist tai mamai negali ir neatleis. Kaip ta mama viską tik sau griebia . Na kokia gi ji motina. Trumpai tariant gyvenime iš esmės merginai nepasisekė- anyta ir motina blogos, ir ką gali žinot kaip ten su vyru, nors man juo irgi skundžiasi. Šypsausi ir viskas. Neauklėju suaugusių žmonių.
Ir Tamstos neauklėju, manai kad tavo tėvams pagalbos nereik, kad viskas tik tau- gyvenk pagal savo supratimą. Savus mokau kitaip.
Papildyta:


ir prie tėvų šeimos taip pat prisirišęs. Tai kas marčiai yra anyta- jam mama. Ir jei jis su savo tėvais aptarė, kad jis juos parems- o aš manau jog aptarė, tai normalu jog padeda.
Ne ji labai gerai kalba- ji sako, ji gyvena savo vaikų sąskaita. Ir vyro . Ji ta marti tokia Tado Blindos moteriškas variantas.
Elementariai tai čia yra tos meilės mamai- pavydas ir tiek.

Jai sumoka,kad tik nepradetu sokti