Autistukai

gal kas turėsite patarimų ar nurodysite kryptį, kuria ieškoti atsakymų.
tipinės situacijos:
sesutė ramiai žiūri filmuką prie PC. A. kurį laiką pažiūrėjęs kartu, pradeda prašyti įjunk "kugelį". O kugelis yra tik vakar naujai išmoktas žodis- patiekalas. Mažoji aiškina,nėra čia jokio kugelio, sakyk kokio filmuko nori, kugelis- tai valgomas daiktas. A: Noriu kugelio,ijunk kugelį. Prasideda klyksmai, sesės žnaibymas mušimas, tada aplink esančių daiktų mėtymas, daužymas, neša išmesti į šiukšlių dėžę ir t.t.

ligoninės priimamasis, teko artimą vešti ten, bet kartu turėjom pasiimti ir A. Kad nenuobodžiautų žinoma jam paėmėm, žaisliukų, pieštukų, žurnaliukų- jam patinkančių. viskas vyko sklandžiai, kol A. ramiai iš lempos besėdėdamas sugalvojo: noriu žirklių, noriu kirpti. Beje karpęs buvo seniai, aplink jokių žirklių niekas niekur nenaudojo ligoninėj. Iš kur sugalvojo- turbūt iš pasąmonės kokios asociacijos iškilo. Aiškinimai, kad neturim, ar bandymai užkalbinti, skaityti, žaisti piešti- niekas negelbėjo. pabaiga, visi aplink apdaužyti, visi daiktai paskraidę, ar išmesti į šiukšlinę.

ilgai jo lauktas ėjimas prie naujos žaidimų aikštelės. Su didžiausiu džiaugsmu ėjom, ir... nučiuožė kelis kartus, kol gretimoj automobilių aikštelėj, pamatė besivažinėjančius vaikus dviratukais. A.: Noriu dviratuko! Isterija. teko tempti lauk, nes būtų apdaužęs ir mašinas, ir vaikus. Dviratuku jis nemoka važinėti, turi tik sesutė.

po kiek laiko vėl einam į tą pačią aikštelę. atsidustu, iš tolo matydama, kad dviratukų šįkart nėra- maniau ramiai pagaliau pažaisim, pasisupsim. Ir.... dabar mano A. stovi stugauja ir vėl, kur dviratukai?noriu dviratuko. ir vel tempiu atgal, besidauzanti kaip zveriuka.

Žodžiu, kai užeina tokios isterijos agresijos-"lempinės", visi aplink nukenčia. Užbėgt už akių, numatyt tokį variantą kada tai įvyks, ir kodėl- neįsivaizduoju kaip. Vaikas: autistas, hiperaktyvus, vidutinė protinė negalia.

Aiškinimas, kalbėjimas tuo metu -jis lyg užsuktas, žino tik tai, kitiems žodžiams lyg kurčias; muilo burbulai- kaip raminantys, nukreipianys dėmesį jau seniai neveikia, diržas- aukštas skausmo slenkstis,tik juokiasi, apkabinimas stiprus ir laikymas- kad nesidraskytų, gali rėkti iki pamėlynavimo, mes greičiau jėgų netenkam; šaltas, staigus dušas-suveikia nebent labai staigiai nuneši, bet nevisur tokios sąlygos yra, o ir nehumaniškos kaip nekaip. Kažkoks pasodinimas, ar pastatymas į kampą- net nesupranta, ka jis tam kampe turi daryti- staugia, ardosi toliau. Pažadas kažko, veikia tik dalinai- pažadama jei bus geras ir taip toliau, bet jei jam smegeninėj užstrigo "žirklės", tai reikia žirklių- be to kaip ir negerai zadeti, kai reikia bausti. Paskutiniu metu užsiėmėm gąsdinimu, kad išeis mama į darbą, sesuo vyresnė išvažiuos į mokslus- tada dviguba isterija ir dėl to kažko, ir kad išeis, plius dabar vos ne kaip sargybinis prie durų saugo, kad tik kas kur neišeitų ir jo nepaliktų net į parduotuvę. Išseko fantazijos ir viltys...
gal pasiūlymų kaip sutramdyti- jei jam užplaukė? Gal kas žinote specialistą, galintį padėti? ar rekomenduotumėt literatūros.ačiū

Kriste, klausa pas ji puiki. gal reikia, isirasyti koki policijos masinos garsa- gasdinti policija . Ar šiaip kokia svilpyne isigyti, kad jau kai blogai elgiasi, garsu ji perrekti ir jei suklustu, tada deti ignora, destyti kad blogai, taip negalima.

filme The black balloon, maciau kaip autista skatina žaigzdutem- kol kazkiek ju surenka, o jei blogas atima. bet neisivaizduoju kaip jas reiktu pradeti taikyti, nes pirma pats prisilipintu kiek nori ar nuplestu, kai supyktu... ir kaip pradeti,kaip isšaiškinti jam ta sistema, nei skaičiuoti, nei laiko suvokimo nera (jam Kaledos jau bus tuoj) gal nuo kokiu triju- busi geras, saunuolis- viena zvaigzdute- tada kazka pazadam. o tada dauginti? gal kas taikote šitai?

Dvi raidos centro psichologės- mums siūlė tą stiprų apkabinimą... bet...
cia kaip uzstrigusi plokstele- kazko reikia ir viskas. dar pastebejau,namie tokiu atveju maziau (gal kad maziau dirgikliu). Keistu lempiniu noru kyla reciau, jei geros nuotaikos, nepavarges- tada tiesiog imanoma ji nukalbeti. Nu pvz, snd ryte, gulim lovoje, myluojames, kazka kalbames- toks "laffa" rytas, ir staiga jam šovė mintis: kur guma? (kramtomąją gumą valgė gal prieš mėnesį iš sesers nukniaukęs). Aš: kokia guma? bandau prisiminti, gal vakar, užvakar kažkas iš jo paėmė- na, nebuvo to. O A. jau audrinasi:" sesė paėmė, paslėpė, kur padėjo, kur mano guma? mama, tu suvalgei, kur guma". pats nervinasi, eina knaisioja kur galėtų ta guma būti. tada pradėjau sakyti, kad aš tą gumą suvagiau ir man dabar sprogs pilvas. Užkutenom jį, ir vaidinau, kad man baisiai skauda pilvą- pavyko isterijos išvengti, bet tik todėl kad jis tik pabudęs ir geros nuotaikos. Vidury dienos būtų ilgas žviegimas.

surašėt visiškai nelyginamas dalykus.

Žmogus pats priima sprendimus ir atsakomybę už juos.
jai spręstų kiti jis niekada neturėtų galimybės mokytis iš savų klaidų.

Juolab, kad be jūsų čia niekas nesiūlė kažką daryt. O kai žmogus viešinasi tai natūralu, kad sulaukia ir kalbų.

Nu man asmeniskai baisu skaityti, kai mamos auginancios neigalius vaikus, kitos mamos atzvilgiu tokius komentarus laido neisigilinant i situacija. Kokio mes norime pakantumo ir supratimo is visuomenes jei jo pacios neturime.

kuo cia deti komentarai? tik diskusija, kas ka mano ir ka tokioje situacijoje darytu
Jei jus augintumet sunkia negalia turinti vaika ir zinotumet, kad tai genetika kalta ar ryztumetes gimdyt dar 2? O jei du vaikai butu su ta pacia negalia - ar planuotumetes trecia? Ar noretumet, jei zinotumet kas jusu laukia dabar ka nors pakeisti - kad tai nebutu ivyke - tarkim, jusu vaika suzalojo skiepai, tai ar tai zinodama skiepytumet vel? As asmeniskai, jei buciau zinojus, kas manes (ir mano vaiko) laukia - buciau oi kaip daug ka darius kitaip, apskritai - jei planuociau treciaji - tiek visko daryciau kitaip, nes tieeek savo veiksmuose matau klaidu

Nu man asmeniskai baisu skaityti, kai mamos auginancios neigalius vaikus, kitos mamos atzvilgiu tokius komentarus laido neisigilinant i situacija. Kokio mes norime pakantumo ir supratimo is visuomenes jei jo pacios neturime.

Yra toks posakis: "Žmogus planuoja - o Dievas juokiasi."