Sveikos,
Kadangi po operacijos guliu lovoj tai bandysiu pasisakyt ir aš...
Visos temos neperskaičiau, kokius 5 psl atgal, bet manau gal bus įdomi ir mano patirtis.
Jei nuo pradžių tai pirmą tyrimą citologinį pasidariau beveik prieš metus - pakitimai

nusiuntė darytis žpv - teigiamas

pralaukėm dar kelis mėn. tada citologinis šlapioje terpėje - aukšti pakitimai, gavau siuntimą į klinikas biopsijai - 3 laipsnio pakitimai. Išvada - operuojam, kovo 19 d, išoperavo. Kaip ir viskas gerai, tą pačia dieną leido eit namo. Namuose kelias dienas pagulinėjau ir visu tempu į darbus... Va čia ir buvo mano klaida... Pradėjo kraujuot, aš pas savo ginekologę, ji uždegino, tačiau vis tiek kraujavo... O po Velykų maratono kraujas paplūdo, ko pasekoje naktį atsidūriau vėl klinikose. Parą laiko bandė sustabdyt kraujavimą, tačiau galiausiai padarė vėl operaciją. Teko apsiūti visas kraujuojančias vietas... Dabar griežtai guliu lovoj ir nejudu. Bo labai bijau, kad vėl nepasikartotų....
Patarimas jums visoms, kurios laukiate operacijos. Labai saugokitės. Svarbiausia sveikata, visa kita palauks.
Ir dar vienas dalykas mane neramina... Gydytoja atnešė mano atsakymus dėl vėžio (jie visuomet būna siunčiami ištyrimui po operacijos) ir diagnozavo man nulinę vėžio stadiją

Kiek ji man aiškino, kad išpjaudami pakitimus jie tikisi, kad išpjovė ir jį... Ir dabar tik po pusės metų vėl tyrimai, per kuriuos matys ar jis dingo... Bet tai jei vėžio nėra kam tas įvardinimas, kad vėžio nulinė stadija? Ar kuri su tuo susidūrėte?