ORCHIDĖJŲ PIRKIMO IR GYRIMOSI TEMA

Zinok dabar kai kuri nors nare uzsiperka "urmu" man biski plaukai siausias. Iskart galvoju apie tu geliu prieziura. Matyt vistik stadija man... Arba gal taip atrodo, kai viskas is lauko namo sukeliavo. Nors simet uzteko palangiu po apsivalymo. Namai pakankamai padoriai atrodo.

Pas mane dar irgi pakankamai padoriai namai atrodo, daug nežydinčių orchidėjų sėdi kambarėlyje, kur dažnai džiūsta rūbai,tad ten drėgniau ir šilta, joms patinka kaip matau Aš dar iš tų kur "urmu" perka, bet jau matau, kad teks pristabdyti ir man ir įsigyti tik labai norimus augalus ir gerai apgalvojus

Taip, merginos, teisingai Tina rašo. Ir aš sakau, kol jaunos investuokite į save, vaikus, nevergaukite augalams, tuo labiau, kad orchidėjos - bobučių gėlės (čia apie save)

Na dėl lauko gėlių, tai jei nuomonė per dešimt metų nepasikeitė (kai neturėjau savo namo, tai viena tvarkiau nemažą gėlyną uošvijoje ir po buto langais), tai manau ir nepasikeis. Mano a.a. močiutė buvo gėlininkė, tai genai mano kraujyje - gėlynus su kiekvienais metais tik plečiu, nes juose kapstytis man relaksų relaksas, poilsių poilsis ir absoliučiai jokio vargo. Su lauko gėlėmis dar pliusas toks, kad gali prie jų eit , tik kai yra tam nuotaika - niekas nenutiks nei per savaitę, nei per mėnesį jų neprižiūrint. Na kažkiek apžels žolėm, jei išdžius, tam automatinė laistymo sistema yra.

Dėl orchidėjų, tai man asmeniškai didžiulis pliusas yra toks, kad renkuosi nelepias gėles, t.y. pagrinde phalaenopsius ir raibuoles ir auginu juos moliniuose vazonuose. Džiūna gan lėtai ir apšokinėt jų nereikia. Netgi laistymas nebūna didelis vargas šaltuoju metu , nes ta kambarinių gėlių priežiūra kompensuoja "lauko nebuvimą".

Vat vasarą sudėtingiau, nes visa dūšia būnu lauke, bet kiek tos vasaros pas mus tėra

Bet kokiu atveju iki šiol dar nėra nė vieno karto buvę, kad būtų šovusi mintis, jog per daug gėlių turiu, anei laule, anei namuose.

Dėl šeimynos, tai aš su visais keturias savo vyrais tiiiiiiiiiiiiiiiiiiek laiko praleidžiu, kad tyluma ramuma apie gėlytes tupinėjant yra gėėėėėėėėėėėėėris

PS Matyt labai individualiai gėlialigė visiems vystosi ir skirtingas "pasinėrimas" į ją yra. Yra žmonių, kurie per gyvenimą išbando labai daug veiklų, hobių, o yra stabiliai su keliais pomėgiais iki dienų galo "traukiančių".

Kiek žmogelių sutikau kad ir LOD forume, kurie didžiules orchidėjų kolekcijas ir virš dešimt metų turi ir jas tik plečia, vadinasi ta veikla jiems nė kiek nenusibodo ir per šitieks metų

Aš esu visais atžvilgiais labai stabilus ir prieraišus mumrikas, tai tikiuosi, kad ir meilė orchidėjoms su laiku neišgaruos

PS vienintelis dalykas, ką sau n-tąjį kartą pasitvirtinau šiandien savo gėliukus laistydama tas, kad vis tik "bulbinės" gėlės ne man - phalaenopsiukai, raibuoliukės kaip nulietos, lapeliai žvilga, augaliukai simetriški, o "bulbienės" kreipę persikraipę, tai koks bulbikas kreivas, tai nesimetriškai nuaugęs, tai kokia brasija pakopom auga - esu mergelė šimtaprocentinė ir net gėlėse man tūri būt tvarka Tiek, kad tų "bulbikinių" kelias teturiu (pigučiukes ar nukainuotas) ir tikrai daugiau nepirksiu

mumrikai, skaiciau syki tokia minti: "zmogau, gali buti alkoholiku ar narkomanu... bet, syki susirges orchidlige, busi zuves visiems laikams..."

tikra tiesa, bent aš net nesistengiu pagyti, ir vis imuos auginti sudėtingesnes ir noriu vis tobulėti, todėl lb džiaugiuosi, kad yra tokių entuziastų, kurie savo lėšomis organizuoja seminarus. Lenkiu galvą prieš juos ir tariu didelį AČIŪ

Tikra tiesa!
Papildyta:


Asmeniškai aš nežinau, bet man orchidėjos padeda atsipalaiduoti ir nesvarbu, kad esu jauna, vistiek tos ramybės norisi, ypač po darbų, kur tikrai būna ir streso, ir visko.. Būdama su gėlėmis tuo pačiu pabūni ir su savimi, tarkim man tai daug geresnis būdas pailsėti, nei pvz. žiūrėti nereikšmingas TV laidas

Bet pas tave jos glauruotose vazonuose, o tai taspats, kas auginti plastike. Manosios auga plastikiniuose, bet ju laistymas man atrodo pakankamai daznas.
O tu turbut niekur nedirbi? Turi daugiau laisvo laiko? Nes tarkim parejus vakare is darbo, jei pulsi gelytes laistyt, o ne seimyna rupintis, tai ka as zinau. Dirbancio zmogaus laikas labai isispraudzia i remus. Todel as labai liudziu, kad mano dvieju metu atostogos eina i pabaiga. Na, o geliu as atsisakyt nesiruosiu, bet tik tramdau save nuolatos, kad issitekti sveiko proto ribose. O kai tas buvimas su jomis nera visas laisvas laikas, tai manau dar yra visai neblogai

XX, kaip tavo vandute "cielkute" gyvena? Gal jau parodė ką nors? Labai smalsu

Sunku kovoti su ta priklausomybe Man jau vyras yra sakęs, kad pagal savo pomėgius bobutė esu, nežinau kaip dar ištveria su tokia Gėles, augalus mėgstu, palangės nukrautos visokios floros, lauke gėlynai ir šiek tiek daržovių, prieskonių tarp gėlių, truputį neriu, mezgu, tikrai kai pagalvoju ne šiuolaikinio jaunimo pomėgiai ir elgesys Prieš tai gyvenau penktame aukšte tai ten visas balkonas irgi buvo užkištas daržovėm, braškėm ir gėlėm, kaimynai skersai žiūrėdavo į mane, draugės nesuprasdavo. Nuvažiavusi į kitą šalį ne kokių kvepalų, madingų dalykėlių dairausi, o retų augalų ir jų sėklų Manau aš jau tikrai žlugęs žmogus

aš pataisyčiau "meile gėlėms" Kiek save pamenu nuo vaikystės man hobių hobis būdavo tupinėt aplink gėles ir ypatingas džiaugsmas buvo, kad tą daryt močiutė mielai leisdavo - tai kartu ir sodindavom, daugindavom, komponuodavom ir pan. ir t.t. Tai sunkiausias periodas buvo kai gyvenom bute - tada šunim norėdavos kaukt į kitų gėlynus žiūrint, taip norėdavos rankas į žemelę sukišt

Lygiai taip pat dėl orchidėjų - meilė joms suvešėjo (atsirado daug anksčiau, tik galimybės ir sąlygos buvo kitos ), kai įsikėlėm į savo namuką

Ir dar pagalvojau, kad orchytėms aš dažniausiai skiriu vien tik savo laiką - dažnai kai šeimyna jau miega su vyru einam savo hobiais užsiimt arba mano laikas būna, kai iš darbo parlekiu, o vyrija dar būna moksluose/darbuose. Vat tokiom akimirkom apie gėles tupinėjant namuose ar lauke smegenėlės ir pailsi - tykuma, ramuma, darbinius reikalus pamiršti
Papildyta:


Tai vat kad dirbu Nedirbdavau tik kol su bernaičiais vaiko priežiūros atostogose tupėdavau, bet tie laikai deja gera, bet praeitis

Hmmm, as sakyčiau laistau savas gan retai - pavyzdžiui šiuo metu phalaenopsius ne dažniau kaip kas dvi savaites ir tikrai jie nebūna visiškai išdžiuvę. Panašiai ir raibuoles. Vasarą tenka dažniau, bet tikrai ne dažniau nei kartą per savaitę.

Kai pagalvoju, kad tą laiką kol laistau bendrai sudėjus (aišku tai darbas, o ne malonumas) kitas su cigarete rankoj prabūna ar kvailą serialą žiūri, kokią eilinę "snukdaužių" laidą, tai gal ne taip ir beprasmiai laiką praleidžiu



Arba kaip tik sveiko proto ir sveikos "dūšios"

as taip pat retai laistau, falenopsius karta i 2 sav.
tik adeniumai mazyliai dabar daugiau demesio reikalauja. mano augalai - tai dalis manes, kaip galima ju atsisakyti? Beje, mane zavi zmones, "kvaisteleje" del savo hobio.