Suprantu, kad ne visos lieka vienos - kitoms pasiseka surasti antrą puselę, ir naštą vėl dalinasi perpus.
Bet aš ne apie tas laimingąsias

Pasakykit man, kaip ginatės nuo liūdesio, nuo vienatvės? Ar ištaikote bent valandžiukę sau, nuveikdamos kažką gero, mielo širdžiai? Kaip vaduojatės nuo įkyrių minčių apie didelę atsakomybę, netikrumą, meilės trūkumą?...Ar nueinate kur nors, ar randate draugių? Ypač, jei visos jos tebėra laimingai ištekėjusios, o jūs - viena?....
Noriu dar kartą pasiūlyti draugauti. Susitikti, paplepėti, pasiguosti, pasipasakoti, pasidalinti. Vilniuje. Kai tiesiog liūdna ir norisi bendraminčių ar panašaus likimo draugės kompanijos....
Galite rašyti į AŽ, arba čia, mielai lauksiu
