Auklėjimas be bausmių, pozityvus auklėjimas.

Na as tiesiog prasau patarimu kaip elgtis,nes noriu geriausio savo vaikui kas geriausia siuo atveju? Ji nesimusa visa diena,tikrai ne,nesitranko kiekviena kart supykus, bet 70% atveju kai ji supyksta tai trenkia....paskutinis lasas buvo kai ji trenke man sveciuose pas draugus ir tiesiai i nosi nuo tada jau emiau rimtai galvot kaip geriausia elgtis tokiais atvejais

Imdigo, manasis maždaug nuo metų buvo patapęs muštuku. Namuose nesimušam, šunies nemušam, filmų, stengiamės, kad mažis nematytų. Bet buvo, kas pamokė . Gerai, kad pamačiau, o tai būčiau nesupratusi, iš kur čia toks dalykas. O ką dariau- ilgai ir kantriai aiškinau. Kai pašėldavo supykęs mojuotis rankytėm ir stengtis kliūti man, tai arba stipriai apkabindavau, kad negalėtų suduoti, arba palaikydavau atokiau, per rankos atstumą. Čia jau pagal situaciją. Ir tuo pačiu metu aiškindavau ramiu tonu, kad taip negalima, kad man skauda, kad suprantu, ko jis pyksta, bet tai tikrai nesaugu ar negerai ir t.t. Dabar žmogučiui 1,5 metų, bandymų muštis dar pasitaiko, bet jau labai retai, dažniausiai savo šneka varo su ašarom, sako, kas negerai.
Dėl uždavimo per nagiukus- buvo keli kartai, kai nesusivaldžiau, bet manau, kad tai nėra būdas problemai spręsti. Tiesiog pagalvojau, kad vyrui tai per rankas nemušu, kai kažką ne taip padaro, o čia mažas žmogutis, kuris dar net apsiginti negali.
Tai patarčiau tiesiog apsiginkluoti kantrybe, nuoseklumu ir vidiniu žinojimu, kad darote taip, kaip reikia- vaikas tai greit pajus

imdigo, o DĖL KO supyksta? gal ten atsakymas slypi - ne kaip pasekmes naikint, o kaip priežastis?

pas mus nebuvo kaip naikint priežastis - vaikas būsima karatistė, visiškai uždraust muštis negaliu, treniruotes stebėt uždraust negaliu, pvz. karate stovyklose - nepaliksiu gi su maišu ant galvos, kad nieko nematytų, o ir nenoriu, tai mes tiesiog tarėmės, kad per veidą nesimušam - ir tie keli mano atgal buvo kaip tik gavus per veidą. Bet. maniškė niekad nesimušdavo iš pykčio. Ji mušdavo įsidūkusi, arba taip matėsi, kad tyčia, stebėdama, kokia bus mano reakcija. Ji charakterio kieto - tai man tiesiog teko parodyt, kas gaujos vadas. Ir tai tiesą sakant tris kartus suveikė metams, ketvirtą kartą pasirodo mušt nebereikėjo - o aš sudaviau, tai supratau, kad klaida tokia mano reakcija, kad jau galim žodžiais išsiaiškint, aiškinomės - ir nebesimuša. išaugo ir suprato ko gero, kas kaip. Tai mes naikinom pasekmes dėl viso to... O va dabar jau į karate treniruotes mažę vedu, ir nėra taip, kad visai jai tatai nepažįstama, moka spyrius, smūgius - ir aš jos nuo to neatkratinėjau. o dėl kad per veidą nesimušam, tai ir treniruotėse jai tą paaiškins, pas mus nekontaktinis karate

Man jau ir taip atrodo kantrybe ir pastovus aiskinimas turetu kazka pakeisti, pasiliksiu ties tuom ir tiek. Beje kaip gerai suprantu tave, man kai kantrybe trukdavo as tiesiog iseidavau,tai nutiko pora sykiu, tom akimirkom galvojau ir trenkti per nagiukus, net nezinau kaip susilaikiau, trenke ji man is pykcio su zaislu per galva ,istikruju skaudejo netgi labai....




Na ji siuo metu pyksta del visko....oi daug tu priezasciu, pvz neleidziu lipti laiptais vienai, pradeda pilstyti is savo puodelio gerimus visur,perspeju kelis kartus kad taip nedarytu ,apsisuka ir vel tas pats,tada jau nebeduodu...neleidziu kaciu musti, prie razeciu lenda, arba siaip netaip jai zaisla paduodu, ne taip zaidziu su ja na ir prasideda....zinoma ne visada taip buna, bet buna.... Va dabar nuvedziau miegoti, pikta visa :-)

Mūsiškis irgi pykdavo dėl visko: neleidžiu imti šuns sausainių, tampyti televizoriaus laido, kapstyti šiukšliadėžės, paimu užnešti laiptais... Ir dabar nėra laimingas, kai kažką draudžiu, bet bando pasakyti, ko pyksta. Na, jis sako, o aš bandau suprasti Mokosi vaikinas tinkamai pyktį išreikšti. O aš mokausi kantrybės

Na manau kazkada skaniai pasijuoksim visa tai prisiminus su vaikais

Tai jau taip Ir priminsim, kad su savaisiais kantrūs būtų.

jei galima, pora pastabų - rozetes galima užkišt tokiais spec. užkišikliais, tada galės lįst, nieko ten neras, nedrausit, nerodysit dėmesio - žiū ir pasimirš, kad įdomu buvo. nebrangūs jie.
dėl kačių - drėksteltų kokia katė besigindama, gal nereiktų nė draust? būtų pasekmės situaciija, vaikas pats susivoktų.
dėl pilstymo gėrimų - pas mus gal metus stovėjo tikra kaip sakau 'chemijos' laboratorija - daug indukų ir puodukų, iš kurių non stop būdavo pilstoma ir pilama ir pilstoma ir pilama (kažkur nuo pusantrų metų iki dvejų su puse) - taip, ir grindys būdavo šlapios, tada rankšluostį seną po kojom pamesdavau, ar vaiką kaliošais apaudavau pilstymo metu, be to, mokiau pavalyt, ką prilaistė, kadangi mėgsta mėgdžiot suaugusius - tai ir valydavo... iš pradžių ir ta pilstymo vieta drėko (stalas), paskui išradau, kad galima padėt tokį plastikinį didelės dėžės dangtį, tai į jį susitalpindavo, netvarkos dar mažiau būdavo. Nu ir varė mergina sau tai ir mamai laisvo laiko, ir vaikui mokymosi malonumas... ir nebesinori paskui šiaip laistytis, ne vietoj, nes prisilaisto vietoj...
dėl laiptų - o kodėl negali viena lipt? kuria prasme tas viena - nesilaikydama už rankos jūsų? tegu gi bando, nu arba pargrius kokį kartą ir pati norės už rankytės laikytis, tiesiog eikit iš paskos ir pasaugokit nemačiom, kad stipriai nenusivožtų nuo visų laiptų iki apačios, arba nepargrius - vadinas užaugo ir laikas jau pačiai keberiotis
visa kita - vaikui augant kažkiek praeis... mums dar nepraėjo, vis dar ne taip žaidžiam

bet dėl to, kas aukščiau - kuo mažiau draudimų, tuo vaikas mažiau pyksta. logiška gi. apsistatykit save draudimais ant kiekvieno kampo. po kiek laiko virsit viską daužančia furija, kaip manot?
Papildyta:
nepamenu, tiksliai, koks amžius sakėt (ir tingiu pažiūrėt), bet kaip bebūtų. kiek vaikui metų, tiek jis turi turėti draudimų - pasirinkti reikia vieną svarbiausia.
mes rodos turėjom - nelįst prie dujinės viryklės. o gal laidų netampyt. nepamenu.

visa kita buvo ne draudimo forma, o "mes ant sienų nepaišom". "mes papūgų negąsdinam". "mes augalų (knygų) neplėšom".

gal padės ta mano paklodė kažkuo

Na jusu paklode visai nebloga na jei snekant apie laistyma tai radau is jusu paklodes neblogu patarimu, bandysim valytis kartu na o manieji katineliai nesigina, nieko jei nedaro,tai man kai ju labai gaila pasidaro tai jau ir ginu nuojos , beje razetes visos uzkistos su tais kistukais, nezinau gal reikes naujus keisti nes tuos ji istraukia su pasaliniais daiktais,todel draudziu ten lysti... O del laiptu tai gal ne taip paaiskinau, tai gi taip- as jei leidziu lipti paciai kai esu salia, o ji tai daryti labai megsta bet buna situaciju kad iseinu i kita patalpa,pvz padziauti rubu, o ji is paskos, o ten laiptai na ir va,prasideda,as neleidziu nes neturiu kada stoveti,reikia padziauti rubus, o kai neleidziu tai tada jau isterikuoja
Draudimu pas mus nedaug,viskas leidziama jei tai nekelia pavojaus jai ir aplinkiniams

įdomiai, kokie kištukai pas jus? pas mus tai neištraukiami jokiais pašaliniais daiktais , jie raktais rakinasi, o raktus aukštai sukeldavom...

ai, supratau, dėl laiptų. tai ką jau padarysi, papyks ir nustos. gi va dabar auga, vis daugiau galės pati pažaist, užsiėmimų susiras... ir baigsis tie pykčiai kantrybės, dabar kurį laiką bus vis lengviau ir lengviau

O su savim pasiimt neišeina?

pas mus tie kistukais ir su rakciukais, o i ta skyle kur kisasi raksciukas ,ikisus koki nors daikta,labai lengvai issitraukia :-)




na as ja ir su savimi pasiemu,kad toje patalpoje kur dziaunu rubus ir yra laiptai