Auklėjimas be bausmių, pozityvus auklėjimas.

Nors tema ne apie kistukus bet atsiminiau kaip pas mus buvo.Irgi sunus su piestuku ar dar su kokiu daiktu istraukdavo,tai MB su skociu apvyniojo,kistuku pagaliukus nemoku paaiskint.Tai ne tik vaikas bet ir mes sunkiai galejome istraukti.Tai nors del rezeciu buvo ramu

Na, kartais paprasčiau ir greičiau yra vaikui leisti kartu eiti, ir kartu džiovinti skalbinius, nei paskui raminti įsisiautėjusi vaiką. Aišku, ne visada ir ne visur vaikas turi būti ir dalyvauti kartu, bet jei draudžiate kažką, reikia ir kažką leisti.
Mano vaikis labai vis nori imti peilį ir viską pjauti pats. Deja, net ir aš vis "patikrinu" peilio aštrumą "ant" savo pirštų, o ką kalbėti apie 3,5 metų vaiką. Mačiau kaip jis nusiminė, nes vis sako, kad jis jau didelis ir nori pats. Teko susitarti, kad peilio, kuris aštrus ir pjauna aš tau neduosiu, bet užtat galėsi su kitu peiliuku (stalo, kuris visai neaštrus) padėti man sviestą ant duonos tepti. Viskas Kol kas problema išspręsta
Lengva patarinėti O kai pačiai visokių problemų kyla, tai net nežinau nuo ko pradėti vaiką auklėti.
Neseniai buvau "Efektyvios tėvystės kursuose". Tikrai paprotino, suteikė naudingos informacijos, kaip sakoma nurodė kryptį, kai visgi reikia vaiką auklėti. Asmeniškai man tai buvo labai naudingi mokymai. Visgi pasirodo galima apsieiti ir be barimų, diržo ir gąsdinimų.. Nors diržo jau senokai ir nereikėjo, nes mačiau, kad jis nepadeda, jei vaikas nesuvokia ką blogai padarė, o tie žiogiukai mūsų ne visada supranta ką ne taip padarė ir vėl kartoja tas pačias klaidas. Be to bausmė tu atitikti nusikaltimo dydį. Juk jei išpila kavos indelį per dieną 3k., buvo pastatytas po kiekvieno karto į kampą, trečiąjį kartą, netgi diržas paimtas.. Ir vis tiek sekančią dieną tas pats.. Jei už kavos pilstymą, imamas diržas, tai kokia bausmė lauks vaiko, kuris neduok die.. paauglystėje apsivogs, ar dar kokių šunybių prikrės?..
Tiesa, grįžtu prie kavos.. Kai sekančią dieną jis vėl ją išpylė, pasiėmęs šluotelę ją šlavė į semtuvėlį ir pylė į šiukšlinę.. Jis tik norėjo būti kaip mama, padėti mamai tvarkyti. Ir koks laimingas buvo tai darydamas
Tad tik kantrybės mums visoms Kaip kursų dėstytoja sakė "Tėvystė - tai menas, o juk ne visi mes gimėm menininkais Vieni turi stropiai šlifuoti savo techniką, kitiems tai jau įgimta". Tad nepasiduokim

Sveikos forumietes, is kitos temos idedu savo posta i tema, gal kam bus naudinga:

As turiu tik viena dukra, jai dabar 4m, nors ne du- trys vaikai, pabandysiu patarti, ka paciai pavyko is knygu apsisviesti ir praktiskai pritaikyti.

Visu pirma, pagarba vaikui kaip sau lygiam, jo noru, veiklos gerbimas, pokalbis kaip su lygiu, susitarimu kompromisu ieskojimas.pvz, Jei ji uzsiemusi piesia, visa stala apvertusi aptaskiusi, nepradedu reikalauti dabar tuctuojau susitvarkyti, nes laikas gulti. Apie 30 min pries numatoma ejimo miegoti pradzia, primenu svelniai, kad jau baiginek savo darbeli, jau vakaras, greitai eisime miegoti. Taip, pasakau 2-3 kartus. Bet ji tikrai tada pabaigia, ka norejusi, tada tvarkosi.

Antra, vaiko gyrimas ir gyrimas uz net nezymu teigiama elgesi. Kaip as tavimi didziuojuosi, taip tvarkingai susitvarkei savo piesimo stala, tu tokia jau didele! Tu man taip padedi! Tu tikra saunuole, tu tokia protinga! Vaikai nori mus dziuginti, jie stengsis tada musu nenuvilti.

Trecia, demesys. Labai reikia vienam vaikui skirti tik jusu meiles ir demesio doze kasdien. As esu pritaikiusi ejimo miegoti rituala. Vonioje apie 20 min prausiames ir zaidziame, nes labai megsta vandeni. Zaidziame laivus, daktarus, kavine, verdame sriuba, kava, arbata. Tuo paciu jau nuo mazens mokiau pacia muilintis, praustis po dusu, dabar 80 proc savarankiskai nusiprausia ir net gerai issivalo dantis. Tada einame i lova ir turime 4 daineles, kurias jai dainuoju. Jei dar neuzmiega, pasikalbame, aptariame diena. Visada pasakau daug teigiamu dalyku is dienos: tu saunuole, moki jau dalintis zaislais; kaip graziai neislendant spalvini knygute; kaip neskriaudei suniuku ir pan. Po tokio ritualo ji pasilieka ramiai uzmigti, o as pazadu dar uzeiti paziureti, ar ji apsiklojusi. Daug kartu apsikabiname, buciuojames, myluojames.

Skatinu myluotis, rodyti svelnuma. Buciuojame zandukus, rankutes, apsikabiname, kalbame, kad ji man, o as ir tetis jai brangiausi pasaulyje zmones. Kad labai ja myliu pasakau 10 kartu per diena. Ir ji dabar ta pati kartoja mums .

Bet tokius santykius as auginu ir puoseleju nuo pirmos dienos, as neleidau jai kudikiui verkti, reaguodavau is kart, maitinau krutimi iki 15 men, manau, visa tai irgi turi itakos, kad vaikas jauciasi mylimas ir saugus.

Taip pat reikia neuzgozti ir nenumalsinti ''as pats'' noru. Erzino ir mane tas periodas, bet jei ji skatinsime, vaikas daug greiciau taps savarankiskas. Pamenu, dukryte dar nemoka pasakyt, bet pyksta, kad as atidariau stalciu ir suradau jos sauksta. Tada dariau taip- atitaisome padeti, padedu sauksta atgal ir ji pasiima pati. Sakydavau- oi atsiprasau dukryte, as pamirsau, kad tu jau pati moki! Tu mano saunuole!

Taigi, brandinant tokius stiprius emocinius santykius, ta kasdiena ir buitis irgi tampa lengvesne, nes vaikui nereikia kovoti del demesio... Bet vat tokie dalykai yra pritaikyti pas mane:
1. Saldytuve ji turi savo lentynele zemai, kur atsiklausi gali paimti savo jogurteli, varskyte, sureli. Spinteleje turi savo stalciu, kur padeti jos sausainiai, riesutai, kukuruzai.
2. Taisykles yra logiskai paaiskinamos. Pvz. Lipti ant kedes ko nors siekiant pavojinga, susitrenksi galva pasipils kraujas vaziuosim i ligonine; koka kolos jei pamato, galima tik 1 gurksneli, nes daug cukraus, kenkia dantukams ir sveikatai, ir pan.
3. I kiekviena nepageidaujama elgesi as reaguoju demonstratyviai pabrezdama, kad tai yra baisu ir netoleruotina. Pvz, ima suni uz priekiniu kojyciu ir suka aplink. Tuctuojau grieztai pareikalauju baigti. Skiriame laiko aptarti. Aiskinu, kad suniukui skauda, kad gali isnirti kaulai, kad gali net numirti suniukas. Ji prideda rankyte prie sirdies ir pazada man, kad viska suprato ir daugiau taip nedarys. Sis metodas mums labai efektyvus, nes beveik tie blogi poelgiai nesikartoja.
4. Diegiu savarankiskuma. Rengiasi, prausiasi kiek moka maksimum pati. Tvarkosi pati, savo daiktus zaislus drabuzius pasiekia pati. Labai giriu, kai tvarkosi, svarinasi, net jei tikrasis rezultatas neidealus
5. Ramiai ziuriu i valgyma/ nevalgyma. Tiesiog stebiu svori ir kol daktare sako, vaikas- modelis; neimu i galva, kad vietoj vakarienes siandien kukuruzu pakelis. Tiesiog, pasiziuriu i Afrikos nusibadavusius vaikus, suprantu, kad mums tai negresia, todel nepanikuoju, jei nepavalgo to, kad padaryra visai seimai. Skonis vystosi, o as proto ribose, neperku per daug saldumynu, stengiuosi ziureti uzkandziu etiketes, kad butu maistingumas, perku vaisius, uogas, po truputi jos racionas pleciasi.
6. Per zaidima skatinu lelems kartoti mano taisykles. Ji pati mokina leles, kad svarbu valgyti pusrycius, valyti dantukus, tvarkytis ir praustis ir pan.
7. Daznai buna, kad namuose, sveciuose vaikai lenda i akis, nera ramybes, minutes sau ar pabendrauti su kitais. As savo vaikui sakau: dukryte, as irgi zmogus, noriu atsipusti, duok mzn 30 min kavos atsigerti. Arba, dukryte taip nemandagu, bendrauju su teta, retai matomes, buk gera pazaisk su smeliuku, su lelytem, leisk pasikalbeti. Gal ne 30, bet 15-20 min pavyksta.

Dar daug galeciau rasyti, bet svarbiausia, kad vaikas jus gerbtu, o tam reikia gerbti ji jusu namuose jus esate pavyzdys ir vadovas, bet ne autoritarinio, o demokratinio stiliaus. Skirkime vaikams kuo daugiau demesio ir meiles.

Viskas būtų kaip ir tiesiog nuostabu, nu bet čia Kiek metų vaikui? Taigi meluojat neraudonuodama
Ok, gal dabar tiki, bet paskui suvoks, kad visa tai juodas melas, ir viskas, pasitikėjimas jumis baigtas, klausymas irgi...

Nesupratau Jusu visiskai? Kurioje vietoje meluoju?

Ar nera pavojaus, kad vaikas nukris nuo kedes, ant plyteliu prasiskels galva? Cia melas???

Ar koka kola sveika gerti? Nera cukraus? Nekenkia dantim?

Ar kad suniukui neskauda?

Kur Jus matote mela??????

Gal ir ne melas, bet viskas yra n kartų paprasčiau, kai vaikas yra vienas.

As irgi nesupratau jusu. Visiskai. Arba jus nesupratot, ka Pelagija parase. O koks skirtumas, kiek metu vaikui? Tai jei jaunesnis, tai tuomet sakyti: "negalima, nes mama neleidzia" ar "negalima, nes mama taip sako arba negalima, nes negalima?" Cia kaip tik yra tikra tiesa, sakyti taip, kaip yra ir nesvarbu, ar tai dvimetis keturmetis ar astuonmetis, vaikai daug daugiau supranta, nei jum atrodo.


Bet juk koks skirtumas? Atsakyti vis vien kazka reikia ir tuo paciu vienu sakiniu galima atsakyti aiskiai ir suprantamai. Ar kai vaiku daug su jais i kalbas nesileidziat?

Mano poste as rasiau, kad mano dukrai 4 metai.

Bet kalbu as su ja normaliais sakiniais ir paaiskinimais nuo kudikystes. Tikrai pritariu, kad vaikai, net visai mazi, supranta daugiau, nei mes manome.

Pamenu dukra pripaise ant sienu ir grindu su kreidelem, tevuvo 11 men. As jai aiskinau, letai ir graziai, kad piesti galima tik ant popieriaus. Ir ka Jus manote, net ugtelejusi dukryte niekada nebepaise ne ant popieriaus. Vadinasi, tikrai suprato, ka as jai sakiau, net jei kalbeti tik keleta zodeliu mokejo.

1. Yra pavojus. Yra pavojus, kad einant gatve nukris ant galvos meteoritas. Yra pavojus susirgti AIDS užsikrėtus pas dantistą... Turbūt apie tai neperspėjat? Bet dar didesnė galimybė nenukristi nuo kėdės ir neprasiskelti galvos ant plytelių. Ypač kai vaikui 4 metai. Nes jis turi ant tos kėdės išmokt saugiai užlipt ir nulipt jau nuo kokių 2-ų metų. Užuot būti gąsdinamas "nelipk nes prasiskelsi galvą".
2. Koka kolą kadaise pardavinėjo vaistinėj, tai dėl sveikumo nežinau. Pvz. viduriuojant ją sako labai sveika gert, gydytojai išrašinėja. Dantim nekenkia. Mitų griovėjai paneigė, kad dantys koloje tirpsta Net tris paras išlaikė, ir tai nesutirpo. O niekas gerdamas kolos ant dantų parą nelaiko, praryja ir tiek. Cukraus yra, bet cukrus vaikams nėra blogis. Kas realiai yra vaikams blogis, tai kofeinas. Ir tai, dar priklauso nuo kiekių... Taip kad, gaila, jei vaikui patinka ta kola, bet jei patinka, tai mamos galimybė yra dozuoti tą gėrimą ir tiek, be šiurpių pasakėlių iš rūsio, nelabai ką su realybe bendro teturinčių... Gi galima jo tiesiog nepirkt Vargu bau keturmetė pati jau eina į parduotuvę ir perkasi...
3. Nežinau, ką reikia su šunim išdarinėt, kad jam išsukt kojas ir jis dar plius nuo to numirtų. Trypt kerzavais batais? Taip, šuniui skauda, bet kodėl neapsiribojus būtent šia fraze - šuniui skauda, jam nepatinka? Kam kurt siaubo istorijas?

Tai va melas yra tie perspaudimai. Pvz. kad ir garsieji fintai, kaip vaikučiai pripranta prie narkotikų, nes tėveliai sako - ojojoj, jei paragausi (susileisi, pauostysi, parūkysi), tai priprasi prie to, nebegalėsi ir numirsi - o vaikučiai pabando, nepripranta, gali ir nenumiršta, a tai ko nepakartot?

Mano pora draugių taip savo vaikus gąsdina ant kiekvieno kampo, su tais perspaudimais, nu patikėkit, nuo penkių metų, kai smegenų išdaugėja, abi jų vyresnėlės NE-BE-KLAU-SO visiškai. Ir mamas už durnes laiko, dar ir atvirai joms tai sako. Nu taip, iki keturių metų visi tie pabauginimai veikė, aš nesiginčiju. Kol dar loginis mąstymas neišsivystęs, taip galima priverst paklust... Bet tai neišvengiamai baigiasi. O kaip susigrąžint pagarbą - receptų aš pvz. nežinau. Juoba kad ir mamų įpročiai baugint per tiek laiko įsišaknija neišraunamai... Ir joms neatrodo, kad jos ką blogai tuo klausimu daro, tik leitmotyvas eina kiaurai - nu kodėl manęs vaikas neklauso? O todėl kad. Žr. aukščiau.
Papildyta:
p. s. mano vaikas keturių būdama laipiojo ne tai kad ant kėdės, o ant dėžės, ant tos dėžės dar dėžė, o ant viršaus kėdė - ir kažkaip nesusitrenkė ir neišvažiavom į ligoninę.
kolos nenori, nes niekada gyvenime nedraudžiau, pati pasiūliau paragaut, pripažįsta kad neskanu (nes tai išties neskanu), kad čia tėvelių gėrimas. kada pasidarys skanu, tada, kol kas neskanu (kaip ir visi likusieji limonadai su gazirovke, traškučiai, čiulpinukai, ir panašios nesąmonės - viskas ragauta, viskas savarankiškai be jokio mano įsikišimo prirašyta prie neskanių daiktų).
o šunų, kačių ir t. t. neskriaudė, nes žino, kad jiems skauda, kai skriaudi, kad juos reikia glostyt, o ne skriaust.

va dėl piešimo, puikiai pasielgėt, pasakiusi, kur galima piešt (manau, šįsyk be siaubo filmų scenarijų) - va vaikas ir klauso ir klausys... ar būdama metų, ar dešimties. tai ir visur kitur veikia tas pats, be jokių siaubų...

stripulis, as tikrai sunkiai suvokiu, ka Jus norite pasakyti.

Apkaltinote mane melu, nes perspeju maza vaika apie galimus pavojus.

Taip, meteorito tikimybe nedidele, bet stojantis ant kedes and slidziu plyteliu siekiant aukstai padeto daigto tikimybe nukristi ir susizeisti yra Realu.

Sekant Jusu logika, nereikia vaiko persoeti apie pavojus prie gatves, juk zymiai didesne tikimybe, kad masinos jo nenutrenks?

Duokite pavyzdziu, ka Jus sakete, kalbejote savo iki 4 m vaikams? Tik Negalima, ir tiek? Neaiskinote, kodel?

Ir nezinau, kodel mano tekste Jus izvelgiate bauginimus. Visai taip nera. Ramiai ir aiskiai pasakau, kad reikia atkreipti demesi, nes galima susizeisti, gali buti pavojinga ir t.t.

Na aiškinama vaikui, be jokios abejonės, bet pagal jus tai vyksta ,,romano'' stiliumi. Panašu, kad kol baigiat aiškinti kas , kaip, kodėl vaikas pačią pradžią būna jau pamiršęs.

Aimeja, na is kur tokios interpretacijos? Kodel Jums taip atrodo? Kaip bebutu, rezultatas yra, vaikas supranta, klauso, atsimena, kitus mokina, tai kokios Jums problemos?

Kodel jumyse tiek daug negatyvo, daugelyje dalyku sugebate izvelgti tiek neigiamo?