QUOTE(Terezza @ 2012 09 18, 01:10)
Visiškai teisingai. Bet tai jų asmenybės bruožai, o ne artimųjų neigiama įtaka.
Kaip pinigai, kiti veiksniai, taip ir salimais esantys zmones itakoja, veikia kaip katalizatoriai.
Ar atkreipet demesi, kaip elgesi vaikai su kitais, kaip keiciasi ju elgesys su vienu, ar kitu zmogumi... Deja gal zmogus ir isauga, bet jis vistiek yra itakojamas. Dazniausiai ir lengviausiai zmones yra itakojami ju autoritetu, melies objektu, tai priklauso nuo to kaip stipriai jie emocionaliai nuo ju yra priklausomi.
Na kodel artimuju itaka yra neigiama, nors ir tokia buna, kai is artimuju puses nera sulaukta derama reakcija i poelgi, ar ta reakcija nepakankama, tos pacios itakos gali visai nebuti - nes neva kazkada artimas gali tapti "tuscia vieta".
Itariu, bus klausimas, kas per nepakankama reakcija. Tai yra pozicijos testinumo nebuvimas, viena diena rekiam, piktinames del to pacio poelgio, apsiskuke vel gerai, iki galo neisreikalaujant, nepasiekiant norimo susitarimo, rezultato. Kad ir autore rase, kai ivyksta konfliktas vyras uzima "islaukimo" pozicija, is tos serijos - zmona paputos paputos ir nurims, - o as vel darysiu ta pati. Nebunant to testinumo, pas zmogu-vyra atsiranda nenubaustumo pojutis, atsiranda visagalio iliuzija, o tai tvirkina.