Bėgsi nuo problemos, pabėgsi nuo sprendimo. [Valdas Andriekus]
,,Pripildžiusi save rytinės tylos, maldos, dėkingumo ir meilės, nesulaikydama džiaugsmo, besiverženčio iš krūtinės, Monika trokšta visą pasaulį apkabinti savo rankomis, ir lyg pasakų fėja, išdalinti mažyčius dovanų krepšelius visiems, kurie turi nors ir patį mažiausią, lyg aguonos grūdelį Norą mylėti save tokį, kokį Dievas sukūrė, pažinti save, ieškoti savyje dvasinių lobių, kurti savo grožį ir sveikatą kasdien, kiekvieną akimirką. ,,Kasdieniai darbai pina amžinybės tinklą. Kiekviena diena tai nauja jo akis. Gal ir nesinori apie tai galvoti, bet žūklės metas ateis ir jos sėkmę lems tavo šiandienos triūsas'' - sakė Bruno Ferrero.'' (Aldutė Vakarė ,,Kartais Angelas pasirodo'')
Jei Ieva buvo ištikima Adomui, tai kodėl žmogus kilo iš beždžionės.
Likimas tarsi maža smėlio audra, nuolatos keičianti kryptį. Tu pasuki į vieną pusę, bet ji pasiveja. Tu dar sykį pakeisi kryptį, bet audra ir vėl prisitaiko. Vis blaškaisi, lyg auštant šoktum su mirtimi nelaimę pranašaujantį šokį. Kodėl? Nes ši audra nėra kažkas, atklydęs iš toli, kažkas, su tavimi nesusijęs. Ji tai tu. Kažkas, slypintis tavo viduje. Tad tau belieka pasiduoti, žengti tiesiai į sūkurį, užsimerkti ir užsikimšti ausis, kad vidun nepatektų smėlio, ir pamažu eiti. Ten nešviečia saulė, nėra mėnulio, krypties, laiko jausmo. Tik smulkus baltas smėlis, tarsi į dulkes pavirtę kaulai, verpetais besisukantys į dangų. <
>
Tu išties turėsi ištverti tą baisią, metafizinę, simbolinę audrą.Kad ir kokia ji būtų, neapsirik: ji raižys tau kūną lyg tūkstantis skutimosi peiliukų. Žmonės kraujuos, kraujuosi ir tu. Karštas, raudonas kraujas. Semsi tą kraują rankomis, savo, kitų kraują.
Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė."
[Haruki Murakami. Kafka on The Shore
Tu išties turėsi ištverti tą baisią, metafizinę, simbolinę audrą.Kad ir kokia ji būtų, neapsirik: ji raižys tau kūną lyg tūkstantis skutimosi peiliukų. Žmonės kraujuos, kraujuosi ir tu. Karštas, raudonas kraujas. Semsi tą kraują rankomis, savo, kitų kraują.
Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė."
[Haruki Murakami. Kafka on The Shore
man uždrausta minėti tą vienintelį žodį, kuris yra daug svarbesnis už vienuolika minučių, - meilė.
Visą gyvenimą meilę supratau kaip savanorišką vergiją. Ir klydau: vergija nėra meilė. Kas jaučiasi laisvas, myli iš visų jėgų. < > Štai tikroji laisvė: turėti svarbiausią dalyką pasaulyje, bet jo nesisavinti. <P. Coelho "Vienuolika minučių">
Visą gyvenimą meilę supratau kaip savanorišką vergiją. Ir klydau: vergija nėra meilė. Kas jaučiasi laisvas, myli iš visų jėgų. < > Štai tikroji laisvė: turėti svarbiausią dalyką pasaulyje, bet jo nesisavinti. <P. Coelho "Vienuolika minučių">
Logika nuves nuo A iki B. Vaizduotė nuves visur. (Albert Einstein)
Zmogu lengva atkalbeti nesiekti savo svajoniu!(Heather Henson Pabegimas)
Vyras išeina greitai, bet dažnai grįžta. Moteris ilgai galvoja prieš išeinant, bet išeina visam laikui.
Visko buvo per daug, kad taip lengvai pamirščiau. Per ilgai laukiau, kad taip lengvai paleisčiau.
Meilės žodžiai visada panašūs - svarbu tik tai, kas juos sako.
Visko buvo per daug, kad taip lengvai pamirščiau. Per ilgai laukiau, kad taip lengvai paleisčiau.
Meilės žodžiai visada panašūs - svarbu tik tai, kas juos sako.
Meilė - nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose.
[Viktoras Hugo]
[Viktoras Hugo]
Saviugdos pratimas
Kartą jaunuolis paprašė Išminčiaus patarimo:
- Senoli, duok man kokį patarimą saviugdai.
- Tylėk.
- Nesupratau?
- Čia patarimas toks. Tylėk. Nieko nekalbėk kiaurą parą.
- Na, tylėti, tai čia nėra sunku.
- O tu pabandyk. Kai aš pirmą kart pabandžiau, tai jau po pusvalandžio pradėjau kalbėti. Ir kai tik prisiminiau užsidengiau rankomis burną. Taip kartojosi dar ilgą laiką.. Ir dar gerokai vėliau, po to, būdavo momentų, kai norėjau kalbėti, prieštarauti, ginčytis, atsikalbinėti, bet laikiausi, nes žinojau, kad privalau tylėti.
Po to, pradėjau suprasti, kad daugumoje atvejų kalbėti visai ir nereikia. Tylėjimas teikė man ramybės. Buvo mažiau ginčų, barnių, konfliktų. Ėmiau priprasti, tylėjimas pradėjo patikti.
Tylėjimas tai askezė. Jis duoda vaisų. Jis ugdo valią. Pabandyk.
Kartą jaunuolis paprašė Išminčiaus patarimo:
- Senoli, duok man kokį patarimą saviugdai.
- Tylėk.
- Nesupratau?
- Čia patarimas toks. Tylėk. Nieko nekalbėk kiaurą parą.
- Na, tylėti, tai čia nėra sunku.
- O tu pabandyk. Kai aš pirmą kart pabandžiau, tai jau po pusvalandžio pradėjau kalbėti. Ir kai tik prisiminiau užsidengiau rankomis burną. Taip kartojosi dar ilgą laiką.. Ir dar gerokai vėliau, po to, būdavo momentų, kai norėjau kalbėti, prieštarauti, ginčytis, atsikalbinėti, bet laikiausi, nes žinojau, kad privalau tylėti.
Po to, pradėjau suprasti, kad daugumoje atvejų kalbėti visai ir nereikia. Tylėjimas teikė man ramybės. Buvo mažiau ginčų, barnių, konfliktų. Ėmiau priprasti, tylėjimas pradėjo patikti.
Tylėjimas tai askezė. Jis duoda vaisų. Jis ugdo valią. Pabandyk.
Prireikia 2 metu ,kad ismoktume kalbeti.Ir viso gyvenimo,kad ismoktume patylet.
Gyvenime visko pasitaiko, o daugiausia to ko nereikia.
