Draugė

Patarkit, mielosios....
(jei apie tai buvo rasyta, painformuokit kur, neradau)

Istorija butu tokia... turiu drauge, su ja kartu esam nuo gimimo... visko buvo, taciau visada sakiau kad su tuo zmogum ir i kalnus eiciau.....
Nenoredama labai plestis, papasakosiu tik keliu paskutiniu dienu "nuotykius"...
Pas ja darbe susipazinau su vaikinu, kartu esam truputi daugiau nei menesi, viskas labai grazu ir romantiska kol kas:)
Taciau is drauges puses pajauciau keista poziuri ir elgesi... Jei ji zino kad jis pas mane, pradeda rasineti zinutes,skambinti ir ikyriai "bruktis" i svecius... na as is pradziu visada sutikdavau kad ji ateitu, po to bandziau tolerantiskai paaiskinti kad norim pabuti vieni..... Dabar prasidejo "teroras" is jos puses- mazdaug " as noriu pas tave ateiti", "as tau visai nereikalinga", "jei jis bus, as neateisiu"....
ir kas baisiausia, kad kuo toliau, tuo labiau man atrodo kad tai tiesiog pavydas....
Ar teko Jums susidurti su tokia situacija? Ka patartumet?
P.S kalbet su ja bandziau, viska neigia, tiesog sako, kad buvo ipratus kad beveik visada seniau jai laiko rasdavau, o dabar neberandu.... visiskai neklauso ka jai sakau...
jauciuosi terorizuojama......

Ko gero, su ja į kalnus eiti visgi neverta...

Raduga, va va. tik skaudu labai... kad patekau i tokia banalia situacija... ir kad taip elgiasi zmogus, kuriuo labai tikejai.....

keisti pavydo priepuoliai tavąjai draugei yra. Reiktų jai pačiai susirasti draugą ir tada viską pati supras...Linkiu kantrybės ir didesnio tolerantiškumo draugės atžvilgiu, tikėkimės tai laikina

aciu, Agu:)
tikekimes kad tai laikina.....

Nei čia laikina, nei čia ką - čia išlindo tikrasis veidas. Ir su tuo reikia susitaikyti. Aš irgi turėjau tokių "draugių". Dabar irgi bendraujam, tik aš jau išlaikau tam tikrą atstumą. Atseit draugė draugė, o va tokiose situacijose iškart ir išaiškėja, ar ji tikrai draugė ir ar linki tau gero. Kai išgirsti tokią "draugę" aiškinant tavo vaikinui, kokia tu esi netikusi ir kaip jis galįs su tavimi būti, viskas labai gražiai susistato į savo vietas.
Aš mieliau draugauju su vyrais...

Oj kaip pazistama situacija tik manoji drauge ne terorizavo mane, o tiesiog paliko (na matyt kitokio charakterio nei tavoji ir jai nepatinka kad turi kazko prasineti skirti jai laiko)
Taigi, viskas paprasta kaip 2*2, juk pries tai visur ejot kartu, viska daret kartu, mes net mokemes ten pat ir gyvenom studiju metais kartu 4 metus, draugai budavo bendri, tusai budavo bendri ir bac neliko nieko...aisku tai neatsitiko is karto, bet palaipsniui...as turiu salia busimaji, su kuriuo jau vestuves planuojam, o ji neturi nieko ir jau taip 2 metai...suprantama, kad nebeesam "pacioos geriausios drauges" ir ji pas mane tolerantiskesne nei tavoji, tiesiog tyliai pasitrauke is mano gyvenimo ir uzleido didziaja vieta manajam busimajam vyrui, taciau visgi kartais isgirstu is jos, kad jai skauda kad nebera taip kaip kazkada budavo. Bet taip ir nebebus...niekada...
Na bet cia ne apie mane siandien as suprantu tavo drauge laaabai puikiai ir tu stenkis ja suprasti, nes zinok - vaikinai keiciasi, o drauges lieka, reikia joms skirti laiko, nes jeigu ne, tai viena diena gali atsibusti ir apsizvalgiusi nerasti nei vienos drauges, o tavasis jau gal kur su kita burkuos
Taigi siulau stengtis laviruoti, aisku tai uzknisa, mane irgi kartais uzknisdavo, kai kaskart bijodavau pasisakyti, kad man reikia su savuoju suderinti planus, tai tyliai pasiepiama buvau, kad "va jau su kazkuo kazka derinti reikia, oj oj oj", bet tenka susitaikyti ir visgi laviruoti.
Sekmes, nesinervink, kvieskis drauge kartu, o jai turetu greit atsibosti buti "treciai", nors kai pamenu savo situacija, tai mes nuosirdziai ja visur kartu tempdavomes, o ji man karta pasake "man neidomu su jumis", va tada tai isizeidziau, nes manoji drauge ir taip budavo is tu, kuria visi turi linksminti, tai tada jau as jai pasakiau, kad gal tegu susiranda kitus, kurie ja linksmins. Po to manau susiprato ir netgi pasikeite sakyciau i geraja puse
Tai vat tiek ziniu is mano puses

Sveika, wit. Pas mane buvo šiek tiek panaši situacija. Turiu labai gerą draugę, su kuria pastoviai ką nors veikdavom. Ir gavosi taip, kad sutikau man patinkantį žmogų, įsimylėjau ir ištekėjau Tai pradžioje irgi susilaukdavau priekaištų, tai aš dėmesio neskiriu, tai mes tik dviese be jo pabūt negalim, tai dar kažkas. Laikiausi kol užkniso, tada sėdom ir viską išsiaiškinom. Nu nebus gi taip, kad visą laiką gyvensit sulipusios, atsiranda ir atskiri jūsų pačių gyvenimai ir automatiškai draugei lieka mažiau laiko. Bet tai nereiškia kad ji tampa nebereikalinga. Pavydas čia tikrai veikia, juk anksčiau ji buvo pati svarbiausia, o dabar nebe. Bet jei ji tikra draugė turės suprasti, kad gyvenimas truputi keičiasi, bet svarbiausia kad nuo tų pokyčių draugystė nenukenčia. O šitaip terorizuoti,manau ji neturi teisės.

Niu tai jeigu tavoji "drauge" sugebejo taviskiui aiskinti tokius dalykus, tai jau ji tikrai ne drauge manoji tai kaip tik dziaugiasi kad mes pagaliau kartu, tik aisku as jai nebegaliu tiek laiko skirti, tai jai ir abydna kartais
Manau, kad sitos temos autores drauge irgi panasiai jauciasi kaip manoji, kai mes susiporavom pagaliau su visu as jauciu, kad autores drauge nera piktybiska, tiesiog jai naturaliai dabar demesio truksta ir tiek.
Na o su tokiomis piktybiskomis apie kokia tu cia rasai, tai aisku kad reikia atsisveikinti ir kuo greiciau. Dziaugiuosi, kad salia manes nera tokiu zmoniu

Iš tikro (nepatikėsit) tai ji nepiktybiška, tik jai pačiai baisiai nesiseka gyvenime.

O krėst kažkokias nesąmones dėl to, kad "trūksta dėmesio" - sorry, paaugliški žaidimėliai. Tokia ten ir draugystė.

aciu, merginos
matot, mums jau ne po 20 ir net ne po 30:) buvom ir istekejusios, ir issiskyrem..daug istoriju pragyvenom ir isgyvenom kartu...
ji ilga laika gyveno kitam mieste, taciau bendravimas nenutruko... viskas buvo gerai. grizo i musu gimta miesta, turejo daug problemu, tuo metu as gyvenau su draugu, taciau mes puikiai supratom kad jai sunku, labai jai padedavom, praktiskai ji gyveno su mumis..
ir as manau kad ji tuo tiesiog naudojasi dabar......
Tunacka, va va..... pas mus tas pats-visur kvieciames, visur tysiames kartu kaip vaika.... o ji su priekaistais aiskina kad jai buvo neidomu...

aciu Jums labai visoms uz patarimus......

Vienžo, draugystės principas - ne simbiozė, o parazitavimas...