QUOTE(Venecija_ @ 2012 09 28, 15:48)
tai mes visos naujai cia prisijungiancios dazniausiai is tos pacios temeles...
as va penktadieni persileidau, savaime 6 sav... jau vakar realiai nekraujavau, snd jau visai nieko nera, pirmadieni buvau pas gine sake viskas issivale, bet dabar vel registruosiuos kitai savaitei, kad paziuretu kas ir kaip ten pas mane.
o del savijautos, tai as lengviau jauciuosi kai pasipasakoju... issipasakoju issipasakoju, ir ligtais kaip nieko ir nebuta... bet cai turbut kiekvienam skirtingai.
Nemanau, kad kiekvienam skirtingai, man atrodo, kad kaip tik labai panašiai išgyvenamas šis dalykas.
Venecija, mano pirmasis persileidimas buvo kaip pačios: buvo vos šešta savaitė. Aišku, skaudu buvo be proto, bet tikėjau, kad tai tėra atsitiktinumas, ir iš tiesų klausinėjimai tiek smarkiai nekankino, kadangi buvo pati pradžia, pasakyta buvo tik labai artimiems, nebuvo labai jau vieša šita žinia, ir tai tebuvo tik pirma tokia patirtis, nebuvau dar taip pilnai nusiteikus nėštumui... Tikriausia, tokioje situacijoje ir neturi būti vietos labai aštriam sielvartui.
Tačiau vėlyvesni, nebe pirmi persileidimai - jau kitokia istorija... Kai laukiamasi antro vaiko - manau, taip pat šokas gali būti stpresnis net, nes po vienos sėkmingos patirties tokia nelaimė baugina kaip visiškas nonsensas.