Aš išsirinkau pati iš universiteto katalogo, skaičiau internete atsiliepimus ir pan. Tėvai visai nepadėjo ir "nepaprotino", viskas gulė ant mano pačios pečių. Tada atrodė, kad taip ir turi būti - juk aš suaugusi, pati galiu nuspręsti, ko noriu (man buvo 18 m.). Dabar manau, kad turėjo įsikišti tėvai bent kažkiek. 
QUOTE(Paranoia @ 2012 10 01, 21:52)
Aš išsirinkau pati iš universiteto katalogo, skaičiau internete atsiliepimus ir pan. Tėvai visai nepadėjo ir "nepaprotino", viskas gulė ant mano pačios pečių. Tada atrodė, kad taip ir turi būti - juk aš suaugusi, pati galiu nuspręsti, ko noriu (man buvo 18 m.). Dabar manau, kad turėjo įsikišti tėvai bent kažkiek.
Bet ar tikrai tėvų "paprotinimas" būtų buvęs naudingas?
Kokie buvo pagrindiniai kriterijai kai rinkotės iš "universitetų katalogo"?
QUOTE(RinkisPats @ 2012 10 01, 21:19)
Bet ar tikrai tėvų "paprotinimas" būtų buvęs naudingas?
Kokie buvo pagrindiniai kriterijai kai rinkotės iš "universitetų katalogo"?
Kokie buvo pagrindiniai kriterijai kai rinkotės iš "universitetų katalogo"?
Ar būtų buvęs naudingas, čia jau klausimas. Bet gal galėjo bent jau kažką tokio užmesti kaip: "Mąstyk, ar šios studijos perspektyvios, ar bus įmanoma po to rasti darbą". Va dabar, kai baiginėjau studijas, manęs klausė: "Ką tu dirbsi po studijų?". Galėjo kartu bent jau tuos katalogus pasižiūrėti, vis tiek vyresnio amžiaus žmonės, su aukštaisias išsilavinimais - kitoks mąstymas nei 18 m. žmogaus.
O rinkausi tai taip: pasiskaičiau apie ką studijos, atrodė įdomios, atitinko interesus - aišku, buvo laabai gražiai aprašytos, kokios jos perspektyvios ir pan. Šiaip tikrai nebuvau iš tų, kurie nuo darželio jau žino, kad nori būti gydytoja arba mokytoja, visiškai nežinojau, kur stoti ir ką daryt. Bet stot kažkur reikėjo - nes kur jau aš čia nestosiu, nebus ką veikt ir pan.
Bet... norėčiau dar pridėti ir tai, kad studijos davė tikrai daug - nebuvo stiprios ir kažkokia išskirtina kvalifikacija, deja, pasigirti negaliu, bet už tai padėjo lavinti asmenybę, mąstymą, daug pasaulio apkeliavau studijų metais per visokias mainų programas.
Tėvų paprotinimas tikrai kartais padeda. Aš pati buvau išsirinkusi kelias specialybes, bet iš tėvų pusės prasidėjo spaudimas, kad neperspektyvu, nebus darbo ir pan. Siūlė visai ką kita. Įstojau ten, kur norėjo jie, su mintim po metų perstot.
Pradėjus mokytis užsikabinau, pasirodė įdomus dalykas ir visos mintis apie perstojimą dingo.
O dabar, dalinai dirbdama pagal specialybę, labai džiaugiuosi, kad paklausiau. Nes tikrai jaučiuosi savo vietoj.
Nežinia kaip būtų buvę, kai būčiau baigus tai ką norėjau, nes darbo pobūdis visai kitas ir turbūt būtų varęs mane iš proto
Pradėjus mokytis užsikabinau, pasirodė įdomus dalykas ir visos mintis apie perstojimą dingo.
O dabar, dalinai dirbdama pagal specialybę, labai džiaugiuosi, kad paklausiau. Nes tikrai jaučiuosi savo vietoj.
Nežinia kaip būtų buvę, kai būčiau baigus tai ką norėjau, nes darbo pobūdis visai kitas ir turbūt būtų varęs mane iš proto
Man tėvai darė didelį spaudimą, kad stočiau į mediciną, rami mergaitė buvau vengianti konfliktų, tai ir įstojau. Po kelių metų perstojau į psichologiją, kur dabar ir baiginėju studijas.
Ne visi tėvai moka tinkamai 'protint'. Ir tiek to protinimo... Aš prieš protinimą, verčiau jau diskutuoti, kaip jaunas žmogus įsivaizduoja, kas jo laukia pabaigus, peržiūrėt kartu studijų programos dalykus, tvarkaraštį, sudėliot + ir -. Juk teisė visai nereiškia kovos 'už teisingumą' kaip kad jaunas žmogus gali galvoti ir panašiai.
Ne visi tėvai moka tinkamai 'protint'. Ir tiek to protinimo... Aš prieš protinimą, verčiau jau diskutuoti, kaip jaunas žmogus įsivaizduoja, kas jo laukia pabaigus, peržiūrėt kartu studijų programos dalykus, tvarkaraštį, sudėliot + ir -. Juk teisė visai nereiškia kovos 'už teisingumą' kaip kad jaunas žmogus gali galvoti ir panašiai.
Būtent, kad tie jauni žmonės stodami net nelabai iš tikrųjų įsivaizduoja, kur stoja. Tikriausiai didžioji dauguma įstojusių į kokią ten ekonomiką net nelabai įsivaizdavo, kas tai yra prieš stodami ir ką jie veiks pabaigę. Tik tiek žino, kad specialybė "prie pinigų".
Aš profesiją rinkausi pagal tai, ką tuo metu daugiau ar mažiau mėgau veikti. Paragavau elektronikos studijų, po to linkau prie fotografijos, turizmo, bet tai tik ir liko mintyse, galiausiai grįžau prie to pačio - baigiau telekomunikacijas. Pagal specialybę niekada nedirbau, jau kažkaip ir nebeįdomu, bet dėl savo tuometinio pasirinkimo nei kiek nesigailiu. Studijos davė vienintelį išties vertingą dalyką - ERASMUS mainų programą. Tie 8 mėnesiai užsienyje plačiai atvėre akis, pakeitė požiūrį į daugelį dalykų, pakeitė gyvenimą.. Pozityviai, aišku
idomi diskusija aš niekada nepasigailėjau dėl savo pasirinkimo studijuoti socialinį darbą, dirbu jau 8 metai su vaikais.
šįmet mokiniams sakau rinkdamiesi profesiją pagalvokit ne tik ką norite veikti, bet ar norėsite būti tarp tokių žmonių pvz. kaip aš juk dirbu visą laik su probleminiais vaikais, su probleminėmis šeimomis, policijos ir scialinių skyrių pareigūnais, matau vaikų namuose augančius ir pan... ir pati galvoju jei kas būtų taip nušvietęs situaciją vargu ar būč pasirinkus savo profesiją
bet racijos tame labai daug 
matau šiandien profesinėje mokykloje žmones perkopusius ir 50metų ir jie puikiai įgyja naujas profesijas, keičia savo gyvenimus iš esmės, todėl nebijokime siekti kažko naujo jei nėra meilės darbui kurį dirbame
aš niekada nepasigailėjau dėl savo pasirinkimo studijuoti socialinį darbą, dirbu jau 8 metai su vaikais. šįmet mokiniams sakau rinkdamiesi profesiją pagalvokit ne tik ką norite veikti, bet ar norėsite būti tarp tokių žmonių pvz. kaip aš juk dirbu visą laik su probleminiais vaikais, su probleminėmis šeimomis, policijos ir scialinių skyrių pareigūnais, matau vaikų namuose augančius ir pan... ir pati galvoju jei kas būtų taip nušvietęs situaciją vargu ar būč pasirinkus savo profesiją
bet racijos tame labai daug matau šiandien profesinėje mokykloje žmones perkopusius ir 50metų ir jie puikiai įgyja naujas profesijas, keičia savo gyvenimus iš esmės, todėl nebijokime siekti kažko naujo jei nėra meilės darbui kurį dirbame
keistai cia visos... pacios renkasi is ko gero visu imanomu specialybiu... Man taip nebuvo. As ziurejau visu pirma i kokias studijas pagal savo balus galejau istoti. Gi as ne pirmune buvau, kad jura ligi keliu ir visu univeru durys man atvertos 
Issirinkau geriausia varijanta ir istojau be problemu. Ir studijos patiko, buvo lengva studijuoti. Tik pagal savo diploma niekad nedirbau ir gal nedirbsiu. Gavau kitoki darba, kur nereikia jokiu studiju, jokiu spec. sugebejimu, bet man patinka! Ir atlyginimas nemenkas (pati galeciau seima islaikyt, jei reikalas butu), ir darbas idomus Ar gailiuosi, kad studijavau? Ne. Kas zino, gal kada diplomas pravers, o ir nebus kokiu tetuliu, kurios sakytu, kad va Leksa tai gal kokia dunduke, nes tik vidurine baige (apie mano drauge taip jos teta visai giminei sako ).
Taigi, diplomas tai visai nebutinai reiskia gyvenimo kelia
Issirinkau geriausia varijanta ir istojau be problemu. Ir studijos patiko, buvo lengva studijuoti. Tik pagal savo diploma niekad nedirbau ir gal nedirbsiu. Gavau kitoki darba, kur nereikia jokiu studiju, jokiu spec. sugebejimu, bet man patinka! Ir atlyginimas nemenkas (pati galeciau seima islaikyt, jei reikalas butu), ir darbas idomus Ar gailiuosi, kad studijavau? Ne. Kas zino, gal kada diplomas pravers, o ir nebus kokiu tetuliu, kurios sakytu, kad va Leksa tai gal kokia dunduke, nes tik vidurine baige (apie mano drauge taip jos teta visai giminei sako ).Taigi, diplomas tai visai nebutinai reiskia gyvenimo kelia
QUOTE(Leksa @ 2012 12 25, 14:56)
keistai cia visos... pacios renkasi is ko gero visu imanomu specialybiu... Man taip nebuvo. As ziurejau visu pirma i kokias studijas pagal savo balus galejau istoti. Gi as ne pirmune buvau, kad jura ligi keliu ir visu univeru durys man atvertos Issirinkau geriausia varijanta ir istojau be problemu. Ir studijos patiko, buvo lengva studijuoti. Tik pagal savo diploma niekad nedirbau ir gal nedirbsiu. Gavau kitoki darba, kur nereikia jokiu studiju, jokiu spec. sugebejimu, bet man patinka! Ir atlyginimas nemenkas (pati galeciau seima islaikyt, jei reikalas butu), ir darbas idomus Ar gailiuosi, kad studijavau? Ne. Kas zino, gal kada diplomas pravers, o ir nebus kokiu tetuliu, kurios sakytu, kad va Leksa tai gal kokia dunduke, nes tik vidurine baige (apie mano drauge taip jos teta visai giminei sako ).
Taigi, diplomas tai visai nebutinai reiskia gyvenimo kelia
Issirinkau geriausia varijanta ir istojau be problemu. Ir studijos patiko, buvo lengva studijuoti. Tik pagal savo diploma niekad nedirbau ir gal nedirbsiu. Gavau kitoki darba, kur nereikia jokiu studiju, jokiu spec. sugebejimu, bet man patinka! Ir atlyginimas nemenkas (pati galeciau seima islaikyt, jei reikalas butu), ir darbas idomus Ar gailiuosi, kad studijavau? Ne. Kas zino, gal kada diplomas pravers, o ir nebus kokiu tetuliu, kurios sakytu, kad va Leksa tai gal kokia dunduke, nes tik vidurine baige (apie mano drauge taip jos teta visai giminei sako ).Taigi, diplomas tai visai nebutinai reiskia gyvenimo kelia
Jei ne paslaptis, koki darba dirbate?
Sveikos, įdomi tema Aš ir nuo mažens nežinojau, ką norėčiau dirbti. Pavydžių žmonėms, kurie tiksliai žino, ką nori dirbti 
Aš kaip ir Leksa rinkausi, kas pagal balus turėtų nešti, nors mokiausi palyginus gerai. Atvirai pasakius mano pasirinkimą lėmė mano durna galva.
Visų pirma 10 klasėje reikėjo rinktis profilį, pasirinkti tiksliuosius ar humanitarinius mokslus. Tais laikais tiek informacijos apie viską nebuvo, niekas neaiškino, kaip profilio pasirinkimas nulems, ką galėsi studijuoti. Be to, tada net neįtariau, ką galėčiau baigusi studijuoti (tik mama siūlė mediciną, bet ši sritis manęs netraukė, bijojau "žaisti" su žmonių sveikata ir t.t.). Iš pradžių kaip ir norėjau imti realinį profilį, bet ant manęs buvo užsisėdusi fizikos mokytoja (nors iki šiandien nesuprantu kodėl, nes buvau rami, pareiginga, nekonfliktiška, bet mokytoja vis ieškodavo priekabių), nors fizika kaip dalykas man buvo įdomus. Taigi nuėjau į humanitarinį profilį beje tada net patys mokytojai kažkaip akcentavo, kad šis profilis "perspektyvesnis" . Na ir, ką kai prireikė rinktis specialybę teko rinktis iš socialinių mokslų, nes pagal laikytus dalykus daugiau nelabai buvo, ką rinktis. Tėvų prašiau patarimo, ką man rinktis, deja iš jų jokio patarimo negavau, liepė rinktis pačiai. Norėjau, kolegijoje imti buhalteriją, bet tėvai piestu stojo, kad būtinai į universitetą reikia vaikui. Taigi nuvažiavusi į universitetą pildyti dokumentų, kur noriu stoti, surašyti prioritetus, nelabai žinojau, ką rašyti. Ir tada kažkaip kvailai tuos prioritetus surašiau. Galiniame variante įstojau į tai, kur paaiškėjo darbo perspektyvų nebus 
Jei, kas būtų paprotines mane dėl tų prioritetų ir, kad būtina atsižvelgti į darbo perspektyvas tikrai nebūčiau rašiusi specialybės, kurią baigiau. 
Aš ir nuo mažens nežinojau, ką norėčiau dirbti. Pavydžių žmonėms, kurie tiksliai žino, ką nori dirbti Aš kaip ir Leksa rinkausi, kas pagal balus turėtų nešti, nors mokiausi palyginus gerai. Atvirai pasakius mano pasirinkimą lėmė mano durna galva.
Visų pirma 10 klasėje reikėjo rinktis profilį, pasirinkti tiksliuosius ar humanitarinius mokslus. Tais laikais tiek informacijos apie viską nebuvo, niekas neaiškino, kaip profilio pasirinkimas nulems, ką galėsi studijuoti. Be to, tada net neįtariau, ką galėčiau baigusi studijuoti (tik mama siūlė mediciną, bet ši sritis manęs netraukė, bijojau "žaisti" su žmonių sveikata ir t.t.). Iš pradžių kaip ir norėjau imti realinį profilį, bet ant manęs buvo užsisėdusi fizikos mokytoja (nors iki šiandien nesuprantu kodėl, nes buvau rami, pareiginga, nekonfliktiška, bet mokytoja vis ieškodavo priekabių), nors fizika kaip dalykas man buvo įdomus. Taigi nuėjau į humanitarinį profilį beje tada net patys mokytojai kažkaip akcentavo, kad šis profilis "perspektyvesnis"
. Na ir, ką kai prireikė rinktis specialybę teko rinktis iš socialinių mokslų, nes pagal laikytus dalykus daugiau nelabai buvo, ką rinktis. Tėvų prašiau patarimo, ką man rinktis, deja iš jų jokio patarimo negavau, liepė rinktis pačiai. Norėjau, kolegijoje imti buhalteriją, bet tėvai piestu stojo, kad būtinai į universitetą reikia vaikui. Taigi nuvažiavusi į universitetą pildyti dokumentų, kur noriu stoti, surašyti prioritetus, nelabai žinojau, ką rašyti. Ir tada kažkaip kvailai tuos prioritetus surašiau. Galiniame variante įstojau į tai, kur paaiškėjo darbo perspektyvų nebus Jei, kas būtų paprotines mane dėl tų prioritetų ir, kad būtina atsižvelgti į darbo perspektyvas tikrai nebūčiau rašiusi specialybės, kurią baigiau.
