Su tais profiliais 10 klasėj kai reikia rinktis, tai man irgi graudžiai juokinga. 15-16 metų žmogus turi labai gerai nuspręsti, ką jis nori veikti visą likusį gyvenimą, nes kelio atgal po to nebebus. Ir ką - bent jau pas mus skatino rinktis tai, kas geriau sekasi. Sekasi kalbos - eini į humanitarinį, sekasi matematika ir fizika - realinis. O kad, pvz, tas kartais "humanitaras" pasimokęs ir matematiką gerai įkirstų ir būtų puikus ateities chemikas, kurio talentai galbūt dar neatsiskleidė, niekas neįžvelgia ir nesistengia to daryti. O paskui šaukštai jau po pietų.
Pas mane šeimoje buvo taip, jog turiu vyresnę sesę, kuri pasirinko farmacijos specialybę(pasirinko tai, kas ją domino). Nuo to laiko visi siūlė ir man sekti sesers pėdomis, o kadangi buvau dar 10 klasėje, nelabai įsivaizdavau ką norėčiau veikti ateityje,o visi mokslai man sekėsi gerai, tai per daug neprieštaravau, tuo labiau ir sesuo padėtų jei ko nesuprasčiau, ir medžiagos daug liks nuo jos tačiau, jau mokykloj 11 klasėj pasimokius pusmetį chemiją, biologiją supratau, jog nenoriu šio mokslo sieti su savo ateitimi. Kol baigiau mokyklą tai ir likau neapsisprendusi ką norėčiau studijuoti, tačiau galiausiai savarankiškai nusprendžiau,studijuoti tai kas man patinka, o ne tai kas madinga, arba kur stoja visi. O ir pasidomėjus apie šią specialybę supratau, jog tai labai perspektyvi sritis. Tėvai visiškai nereguliavo mano apsisprendimo, džiaugėsi mano pasirinkimu. O aš ir pati džiaugiuosi, jog galima sakyti paskutinę minutę atradau savo vietą. Nei karto nesigailėjau savo pasirinkimu 
tačiau, jau mokykloj 11 klasėj pasimokius pusmetį chemiją, biologiją supratau, jog nenoriu šio mokslo sieti su savo ateitimi. Kol baigiau mokyklą tai ir likau neapsisprendusi ką norėčiau studijuoti, tačiau galiausiai savarankiškai nusprendžiau,studijuoti tai kas man patinka, o ne tai kas madinga, arba kur stoja visi. O ir pasidomėjus apie šią specialybę supratau, jog tai labai perspektyvi sritis. Tėvai visiškai nereguliavo mano apsisprendimo, džiaugėsi mano pasirinkimu. O aš ir pati džiaugiuosi, jog galima sakyti paskutinę minutę atradau savo vietą. Nei karto nesigailėjau savo pasirinkimu
Sveikos! Aš tik dabar baiginėju mokyklą ir renkuosi, kur studijuoti
Nuo mažumės mėčiausi su norais, kiekvienais metais svajonės vis keisdavosi. Mokiausi visada gan gerai, tik gal keisdavosi patys geriausi balai- porą metų galėjau save priskirti prie tiksliukių, ir kiek mažiau sekdavosi su anglų kalba, geografija, istorija ir pan, o kai pradėjau stengtis pasikelti tų dalykų balus, smukau su tiksliaisiais. Pastaruosius trejus metus stengiausi save įtikinti, kad noriu studijuoti politiką (kaip geriausią variantą iš blogiausių), bet iki dabar jaučiu, kad tikslieji dalykai, nors ir sekasi sunkiau, yra man daug arčiau širdies.
11 klasėj pusmetį turėjau fiziką A lygiu, tikėdamasi laikyti egzaminą, kaip atsarginį variantą, bet aplinkybės susiklostė taip, kad jos atsisakiau.
Dabar viskas priklauso nuo mano išlaikytų egzaminų. Anglų egzaminą išlaikiau geriau nei tikėjausi, o tikrąjį apsisprendimą lems lietuviųegzamino rezultatas.
Tiesa, dar žiūriu į dėstomus dalykus- kurie arčiau širdies, ir dėliojuosi +-, kurios studijos man, kaip asmenybei, bus naudingesnės. Nes nesu optimistė, besitikinti darbo iš socialinių mokslų.
Nuo mažumės mėčiausi su norais, kiekvienais metais svajonės vis keisdavosi. Mokiausi visada gan gerai, tik gal keisdavosi patys geriausi balai- porą metų galėjau save priskirti prie tiksliukių, ir kiek mažiau sekdavosi su anglų kalba, geografija, istorija ir pan, o kai pradėjau stengtis pasikelti tų dalykų balus, smukau su tiksliaisiais. Pastaruosius trejus metus stengiausi save įtikinti, kad noriu studijuoti politiką (kaip geriausią variantą iš blogiausių), bet iki dabar jaučiu, kad tikslieji dalykai, nors ir sekasi sunkiau, yra man daug arčiau širdies.
11 klasėj pusmetį turėjau fiziką A lygiu, tikėdamasi laikyti egzaminą, kaip atsarginį variantą, bet aplinkybės susiklostė taip, kad jos atsisakiau.
Dabar viskas priklauso nuo mano išlaikytų egzaminų. Anglų egzaminą išlaikiau geriau nei tikėjausi, o tikrąjį apsisprendimą lems lietuviųegzamino rezultatas.
Tiesa, dar žiūriu į dėstomus dalykus- kurie arčiau širdies, ir dėliojuosi +-, kurios studijos man, kaip asmenybei, bus naudingesnės. Nes nesu optimistė, besitikinti darbo iš socialinių mokslų.
QUOTE(voratinkliai @ 2013 06 30, 20:55)
Pastaruosius trejus metus stengiausi save įtikinti, kad noriu studijuoti politiką
turi minty politologija? tada lyg labiau istorijos reikia, nei fizikos.
QUOTE(voratinkliai @ 2013 07 07, 16:07)
nu gi žinau, tai gi rašiau, kad fizika man buvo kaip atsarginis variantas.
ne politologiją, o būtent politikos mokslus.
ne politologiją, o būtent politikos mokslus.
ir ka po studiju veiksit
mano patarimas abiturientams - pakaitykit darbo skelbimus atidziai, pasiziurekit, ko rinka iesko.
politologu kad ieskotu, niekad nemaciau.
pati pazistu daug politologija baigusiu - kieno tevai atitinkamo rango, tie dirba antruoju atase kur nors ambasadoj, o kieno ne - tas ministerijoj dirba geriausiu atveju - uz vlstybes tarnautojo alga. be perspektyvu.
zodziu, siulau rinktis ka nors praktiskesnio.
o jūs nesuprantant, kad yra išlaikyti tam tikri egzaminai, yra tam tikri gebėjimai bei interesai.
Socialiniai/humanitariniai nėra perspektyvūs, be to, ir baigusi studijas aš nekuriu planų sieti gyvenimo su tuo, kas bus įrašyta mano diplome. Ir net jei ir sugalvočiau sieti, manau, darbo radimas priklauso ne tik nuo diplomo, bet ir nuo asmenybės.
Jei žiūrėčiau į darbo biržos sąrašą arba darbo pasiūlymus, išvis, eičiau į "profkę".
Socialiniai/humanitariniai nėra perspektyvūs, be to, ir baigusi studijas aš nekuriu planų sieti gyvenimo su tuo, kas bus įrašyta mano diplome. Ir net jei ir sugalvočiau sieti, manau, darbo radimas priklauso ne tik nuo diplomo, bet ir nuo asmenybės.
Jei žiūrėčiau į darbo biržos sąrašą arba darbo pasiūlymus, išvis, eičiau į "profkę".
Geriausiai rinktis tai, kas arčiausiai širdies. Tas studijas/mokslą, kuriam jaučiate potraukį. O kankintis ir zubrinti tai, kas tau neįdomu/atgrasu/per sudėtinga - kokia prasmė? Be to yra labai geras posakis "ne specialybė yra perspektyvi, o žmogus". Su kiekviena specialybe galima gerai prasisukti, svarbu tik, kad būtum "užsidegęs" tuo, ką mokaisi.
Kur stoti apsisprendžiau tik tada, kai reikėjo pasirinkti egzaminus. Tad paėmiau "Kur stoti" knygelę, išsirinkau fakultetą, tada specialybę 
Paprasta ir iki šiol nesigailiu, nors įstojus truputėlį nustebau, kad mokomi dalykai truputį skyrėsi nuo pavadinimo. Svarbiausia buvo fakultetas ir kryptis, kurioje studijuojama, o specialybės dalykai kažkur giliai giliai, toli toli vėlesniuose kursuose.
Gudrūs žmonės vėliau sakė - reikėjo pasiskaityti studijų programą, peržiūrėti mokomų dalykų sąrašą, tačiau, iš tiesų, ką tu, žmogau, gali iš to sąrašo suprasti? Visi gudrūs gražiai aprašyti. Kaip ir visi gudrūs patarinėti peržiūrėti darbo skelbimus ir panašiai, tačiau aš su tuo nesutinku, kadangi kai kurių specifinių specialybių skelbimų gali net nematyti - jie pasimeta jūroje ieškomų pardavėjų, vadybininkų ir pan. Apie tas profesijas gali net nenutuokti, jei nesi pažinojęs to žmogaus asmeniškai. Tad nors specialybės pasirinkimas yra iš dalies loterija, tačiau jei žmogus renkasi pagal save, sau patinkančius dalykus, tai nepralošia. Galų gale, visada yra galimybė keisti profilį, dirbti darbą ir kitoje srityje
Dėl tėvų pagalbos, žiūriu, irgi vienareikšmiško atsakymo nėra. Ir man kažkodėl atrodo, kad tie, kurių tėvai nepadėjo pasirinkti specialybės, nebūtų patenkinti ir tada, jei tėvai būtų pastūmėję kita kryptimi. Tada būtų dainelė "įstojau ten, kur tėvai norėjo, man čia nepatinka" O tiems, kuriems tėvų pagalba padėjo, būtų buvę laimingi ir kitur 
Paprasta ir iki šiol nesigailiu, nors įstojus truputėlį nustebau, kad mokomi dalykai truputį skyrėsi nuo pavadinimo. Svarbiausia buvo fakultetas ir kryptis, kurioje studijuojama, o specialybės dalykai kažkur giliai giliai, toli toli vėlesniuose kursuose.Gudrūs žmonės vėliau sakė - reikėjo pasiskaityti studijų programą, peržiūrėti mokomų dalykų sąrašą, tačiau, iš tiesų, ką tu, žmogau, gali iš to sąrašo suprasti? Visi gudrūs gražiai aprašyti. Kaip ir visi gudrūs patarinėti peržiūrėti darbo skelbimus ir panašiai, tačiau aš su tuo nesutinku, kadangi kai kurių specifinių specialybių skelbimų gali net nematyti - jie pasimeta jūroje ieškomų pardavėjų, vadybininkų ir pan. Apie tas profesijas gali net nenutuokti, jei nesi pažinojęs to žmogaus asmeniškai. Tad nors specialybės pasirinkimas yra iš dalies loterija, tačiau jei žmogus renkasi pagal save, sau patinkančius dalykus, tai nepralošia. Galų gale, visada yra galimybė keisti profilį, dirbti darbą ir kitoje srityje
Dėl tėvų pagalbos, žiūriu, irgi vienareikšmiško atsakymo nėra. Ir man kažkodėl atrodo, kad tie, kurių tėvai nepadėjo pasirinkti specialybės, nebūtų patenkinti ir tada, jei tėvai būtų pastūmėję kita kryptimi. Tada būtų dainelė "įstojau ten, kur tėvai norėjo, man čia nepatinka"
O tiems, kuriems tėvų pagalba padėjo, būtų buvę laimingi ir kitur QUOTE(Kodel @ 2013 08 03, 18:18)
Kur stoti apsisprendžiau tik tada, kai reikėjo pasirinkti egzaminus. Tad paėmiau "Kur stoti" knygelę, išsirinkau fakultetą, tada specialybę Paprasta ir iki šiol nesigailiu, nors įstojus truputėlį nustebau, kad mokomi dalykai truputį skyrėsi nuo pavadinimo. Svarbiausia buvo fakultetas ir kryptis, kurioje studijuojama, o specialybės dalykai kažkur giliai giliai, toli toli vėlesniuose kursuose.
Paprasta ir iki šiol nesigailiu, nors įstojus truputėlį nustebau, kad mokomi dalykai truputį skyrėsi nuo pavadinimo. Svarbiausia buvo fakultetas ir kryptis, kurioje studijuojama, o specialybės dalykai kažkur giliai giliai, toli toli vėlesniuose kursuose.Tai normalu, pirmuose kursuose studijuojami bendresni dalykai, kurie yra vėlesnių pagrindas. Aišku, kai kurios disciplinos gal atrodo ne į temą (kokia psichologija ar filosofija inžinerijoje), bet manau, kad bendram žmogaus išprusimui tikrai netrukdo.
