QUOTE(Amarilė.84 @ 2013 06 06, 15:05)
Papasakosiu ir aš savo žindymo istoriją
Dar nėštumo metu buvau šventai įsitikinusi, kad vaiką maitinsiu pati. Aišku tikėjausi, kad jau man pieno nuo pirmos dienos bus per akis ir galvos sukti dėl maitinimo nereikės. Tačiau skaičiau daug straipsnių, perskaičiau K. Vitkausko knygą ir supratau, kad gali būti ir kitaip

Deja bet man atsitiko taip, kad jau antrą parą ligoninėje seselė pasakė, kad pieno neturiu ir vaikui atnešė mišinuko

širdis plyšo, tiek skaičiau, tiek domėjausi, o tą akimirką kai vaikas klykia nes neprivalgo, atrodo lyg nieko nebežinai ir visos teorijos ir yra tik teorijos... Pirmas vaikas, baisu, kad vaikas liks alkanas nesupranti kaip pasielgti, kad tik tam žmogeliukui būtų geriau...
Ačiū D kitą dieną atėjo kita seselė, kuri paprotino ir priminė visa tai, ką buvau skaičiusi

Grįžom namo sverdami 2880 g. (gimėm mažiukai 2945 g.). Prasidėjo dienos skirtos vien tik jam - mano brangiausiam sūnui. Ačiū Dievui turiu nuostabų vyrą, kuris net eidamas į darbą tvarkė namus, ėjo į parduotuvę, taisė valgyti. Žodžiu visą laiką galėjau skirti tik sūneliui. O pirmi 2 mėnesiai buvo tikrai nelengvi. Vaikas ištisas dienas leido prie krūties. Ir tai sakydama nei kiek neperdedu. Pirmas porą savaičių 2 val. valgydavo ištisai, po to 2 val. miegodavo. Paskui iki 2 mėn. Valgydavo, gal po 20 kart per dieną. Būdavo taip kad žinda valandą, 10 min. poilsio ir vėl iš pradžių. 2 kart per tuos 2 mėnesius davėm mažyliui mišinuko po lašelį, nes klykė nesavu balsu akivaizdžiai neprivalgė. Bet iškarto davus gal po 30 ml. mišinuko vėl duodavau krūtį. Ir kiekvienas iš tų 2 kartų man buvo labai baisus, nes mintyse vis pagalvodavau, o jeigu nepavyks maitinti pačiai.
Maniau, kad vaikas krūtį naudoja vietoj soskės, nes atrodydavo, kad pavalgė bet vis tiek žindė toliau. Po 2 mėnesių viskas pradėjo po truputį keistis. Valgė kas 2 val., žįsdavo po 30-40 min. Naktį nuo pat gimimo keldavosi pavalgyti po 2-3 kartus. Nors pradžioje kelias naktis yra išmiegoję praktiškai prie krūties
Kai buvo beveik 4 mėn. pieno atsirado tiek, kad vaikas ne visada per kartą ir išvalgydavo

Šiandien mums 5 mėn. ir 4 d. valgom kol kas tik mamos pienelį kas 2-3 val. valgo max 5 min., esam gražūs ir laimingi

Ir soskės nenaudojam. Vaikas valgo geriausią maistą pasaulyje, o mamytė negali atsidžiaugti, kad pavyko nepasiduoti

Nors nepaisant pradžioje iki žaizdų nugraužtų spenelių, maitinimas man buvo ir yra pats nuostabiausias dalykas

Kas gali būti gražiau už mamos ir kūdikio artumą, juk vaikai tuoj užaugs, taps savarankiški, o mes žinosim, kad dėl jų padarėm viską
Beje pirmą mėn. priaugom 750 g. nuo gimimo svorio ir beveik 900 g. jei žiūrint nuo numesto, o daktarė pasakė, kad mažai ir liepė duot mišinuko

Aišku aš to nedariau. antrą mėn. priaugom 1 kg. 3-4 mėn. po 900 g., o 5 mėn. vėl priaugom 1 kg. Dabar esam 7400 g. ir 67 cm. Taigi gimėm mažesni, o dabar esam svorio lentelių aukso viduryje, o ūgiu net ir į aukštesnę pusę
Visada būsiu dėkinga K. Vitkauskui už nuostabią knygą ir natūralaus maitinimo konsultantei N.Bartkevičienei, kuriai parašiau el. laišką ir ji davė daug patarimų
Žmogus, atkakliai kartojantis nesąs kvailys, paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. Vilsonas Minzeris