Maitinančių krūtimi pokalbiai - 3

Ateinu su kitom bėdom...
Vakar svėrė mažutę, dvi savaitės jai, sveria 2980 gr, t.y. -260 gr nuo gimimo svorio. Nors seselė sakė teks primaitinti, bet dar savaitėlę leido bandyt tik savo pienu.
Maitinti labai noriu, tam ruošiausi, nes su pirmąja trūko pieno. Mažutė papinėja dažnai, snaudžia - valgo prie krūties ir leidžiu tai daryti kiek ji nori, soskiuko neima..
Ką daryti, kad išvengti primaitinimo? Vardan pieno net valgau daugiau, nei noriu, išgeriu daugiau nei 3 ltr skysčių.. Ką dar daryti, kad pieno atsirastų daugiau?

Skysčių geriau gerti tiek, kiek norisi, nes nuo pertekliaus kaip tik gali mažėti. O šiaip nešiokit kuo daugiau dukrytę, geriausią nuogą prie nuogos odos, tegu kažkas kitas pasirūpina buitimi, o judvi visą laiką būkite kartu, nes tas artumas dvigubai naudingas - skatina pienelio gamybą ir skatina kūdikio norą žįsti. Ir aišku kol kas jokių čiulptukų, buteliukų ir mišinukų - nieko, kas labai padidina pieno mažėjimo riziką. Sėkmės

Amarile, gal dažnai krūtis keičiate ir vaikutis gauna per daug vadinamojo atsigėrimo pieno?

Zinokite kiek teko skaityti, tai kaip tik nepatartina gerti daugiau skysciu, negu organizmas reikalauja...3 l. per diena per daug. Pienas pasidaro liesesnis. Pilnai uztektu 1.5 - 2 l. Maziau streso, viskas susitvarkys su laiku.

Geriu tiek, kiek norisi, labai troškina maitinant.. Visas sąlygas būti tik su mažute turiu, taip ir darom, tik jau net sauskelnes keičiant ašaros kaupiasi akyse, nesveria 3 kg, bet į ūgį paaugus, ji visai šakaliukas, širdis pkyšta...


Mes valgome labai dažnai, t.y. ji nuolat būna prie krūties: snaudžia, traukia, tik čiulpia, snaudžia.. Ir išvalgius vieną krūtį, ji tarkim pasnaudžia, tada duodu tą pačią ir tik paskui kitą...

Ji net žiaugčioja nuo tuščios krūties, nes ryja godžiai, tiek įryja, kad net supykina...

Nežinau ką daryti, arba mažutė apžiojus krūtį, arba verkia, ir taip visą dieną

Būtų gerai, kad galėtumėt nusiraminti. Jūsų nervai labai daug duoda šitoj situacijoj. Kiek g numetė ligoninėj? Per dvi savaites atsiauginti gimimo svorį visai normalu. Ne visi vaikučiai po kilogramą priauga pirmą mėnesį.
Maniškis nepriauginėjo visai pirmą mėnesį. Nervinausi, verkiau, kaltinau ir save ir visus kitus, ir kaip čia dabar man šitaip... Bet papuoliau pas gydytoją KMUK, gavau kelis klausimus - ar tikrai nori maitinti? ar supranti naudą ir prasmę? Gavau patarimų - pirmiausia eliminuoji stresus iš savo aplinkos (gal mamos, močiutės klausinėja, skambina, patarinėja gal draugai/vyras skatina primaitint, gydytoja naujagimio, gal iš viso nesusijęs stresas, t.t.), turi nuo jų atsiriboti.
Tada suprask, kad vaikas neturi nei valgyti, nei augti kaip iš knygų, meti lauk visus laikrodžius (kad neskaičiuotum kada pradėjo valgyti, kada baigė ir ar ne per greitai vėl užsimanė), pientraukius (kurie atseit tau parodo, ar pieno yra..).
Tada guli į lovą su vaiku, savaitei. Galima net neit tą savaitę į lauką, jeigu tai sudaro problemų. Niekam negamini, netvarkai, dulkės ir vyras palauks. Lovoj tiesiog būnat apsikabinę, oda prie odos kuo dažniau (gulėkit nuogutės, prisikloję kuo nors), vaikas gali kabėti ant krūties, kad ir valandą ar dvi. Neatimi, kol nepaleidžia!!! Kai vėl ieško, gali pamainyti krūtį, jeigu iš anos valgė ilgai arba jau ilgiau negu valandą nevalgė. Jeigu valgė trumpai, duodi tą pačią. Aš leisdavau miegoti prie krūties, žadindavau kelis kartus koki pusvalandi, bet jei norėdavo tai ir likdavo miegoti su papu burnoj. Per ta laika pienas reaguoja ir atbėga pats kelis kartus, o vaikas nuryja. Net jeigu nenuryja, poreikis jau uzsakytas. Šitaip susikursit savo ritmą. Dabar vaikelis tinginiavo, pasilpo, nedaug išvalgo, nedaug ir užsisako. Tik nuo jo priklauso pieno kiekis.
Dar svarbu tokiu atveju žadinti vaikelį naktį kas dvi tris valandas.
Svarbiausia atsipalaiduot viduje ir pasijaust uztikrintai, kad tikrai turi pieno ir jis pradės tekėti.
Man užteko savaitės, kad vaikas pradėtų priauginėti svorio. Paskui dar porą mėnesių buvom labai pririšti vienas prie kito, neturėjom ritmo, valgydavom ilgai ir dažnai. Bet ties trečiu mėnesiu viskas susitvarkė.

Dar galėtumėt pasižiūrėti apžiojimą (kad ir nenugraužė, bet kartais būna ne visai teisingas) ir jeigu kyla daugiau klausimų - paskambinkit mama-mamai konsultantėm iš pradzia.org.

Papasakosiu ir aš savo žindymo istoriją

Dar nėštumo metu buvau šventai įsitikinusi, kad vaiką maitinsiu pati. Aišku tikėjausi, kad jau man pieno nuo pirmos dienos bus per akis ir galvos sukti dėl maitinimo nereikės. Tačiau skaičiau daug straipsnių, perskaičiau K. Vitkausko knygą ir supratau, kad gali būti ir kitaip Deja bet man atsitiko taip, kad jau antrą parą ligoninėje seselė pasakė, kad pieno neturiu ir vaikui atnešė mišinuko širdis plyšo, tiek skaičiau, tiek domėjausi, o tą akimirką kai vaikas klykia nes neprivalgo, atrodo lyg nieko nebežinai ir visos teorijos ir yra tik teorijos... Pirmas vaikas, baisu, kad vaikas liks alkanas nesupranti kaip pasielgti, kad tik tam žmogeliukui būtų geriau...

Ačiū D kitą dieną atėjo kita seselė, kuri paprotino ir priminė visa tai, ką buvau skaičiusi Grįžom namo sverdami 2880 g. (gimėm mažiukai 2945 g.). Prasidėjo dienos skirtos vien tik jam - mano brangiausiam sūnui. Ačiū Dievui turiu nuostabų vyrą, kuris net eidamas į darbą tvarkė namus, ėjo į parduotuvę, taisė valgyti. Žodžiu visą laiką galėjau skirti tik sūneliui. O pirmi 2 mėnesiai buvo tikrai nelengvi. Vaikas ištisas dienas leido prie krūties. Ir tai sakydama nei kiek neperdedu. Pirmas porą savaičių 2 val. valgydavo ištisai, po to 2 val. miegodavo. Paskui iki 2 mėn. Valgydavo, gal po 20 kart per dieną. Būdavo taip kad žinda valandą, 10 min. poilsio ir vėl iš pradžių. 2 kart per tuos 2 mėnesius davėm mažyliui mišinuko po lašelį, nes klykė nesavu balsu akivaizdžiai neprivalgė. Bet iškarto davus gal po 30 ml. mišinuko vėl duodavau krūtį. Ir kiekvienas iš tų 2 kartų man buvo labai baisus, nes mintyse vis pagalvodavau, o jeigu nepavyks maitinti pačiai.

Maniau, kad vaikas krūtį naudoja vietoj soskės, nes atrodydavo, kad pavalgė bet vis tiek žindė toliau. Po 2 mėnesių viskas pradėjo po truputį keistis. Valgė kas 2 val., žįsdavo po 30-40 min. Naktį nuo pat gimimo keldavosi pavalgyti po 2-3 kartus. Nors pradžioje kelias naktis yra išmiegoję praktiškai prie krūties

Kai buvo beveik 4 mėn. pieno atsirado tiek, kad vaikas ne visada per kartą ir išvalgydavo Šiandien mums 5 mėn. ir 4 d. valgom kol kas tik mamos pienelį kas 2-3 val. valgo max 5 min., esam gražūs ir laimingi Ir soskės nenaudojam. Vaikas valgo geriausią maistą pasaulyje, o mamytė negali atsidžiaugti, kad pavyko nepasiduoti Nors nepaisant pradžioje iki žaizdų nugraužtų spenelių, maitinimas man buvo ir yra pats nuostabiausias dalykas Kas gali būti gražiau už mamos ir kūdikio artumą, juk vaikai tuoj užaugs, taps savarankiški, o mes žinosim, kad dėl jų padarėm viską

Beje pirmą mėn. priaugom 750 g. nuo gimimo svorio ir beveik 900 g. jei žiūrint nuo numesto, o daktarė pasakė, kad mažai ir liepė duot mišinuko Aišku aš to nedariau. antrą mėn. priaugom 1 kg. 3-4 mėn. po 900 g., o 5 mėn. vėl priaugom 1 kg. Dabar esam 7400 g. ir 67 cm. Taigi gimėm mažesni, o dabar esam svorio lentelių aukso viduryje, o ūgiu net ir į aukštesnę pusę

Visada būsiu dėkinga K. Vitkauskui už nuostabią knygą ir natūralaus maitinimo konsultantei N.Bartkevičienei, kuriai parašiau el. laišką ir ji davė daug patarimų

Amarilė.84,
Susisiek telefonu su mama- mamai. Bus efektyviau ir tiksliau nei čia, tikiuosi rasit priežastį. nedelsk, skambink
http://www.pradzia.o...tacija-zindymas
Natūralu, kad paaugus į ūgį svorio priaugimas mažesnis.
Svarbiausia- AUGA.
greit ir bendrais bruožais: žindai pagal poreikį- kiek nori ir kada nori. Jokių čiulptukų, buteliukų. maitinimo laikas nuo maitinimo pradžios iki kito maitinimo pradžios max- 3val.; naktį galimas vienas iki 4 val. intervalas.
Skysčių- geri tiek, kiek organizmas NATŪRALIAI reikalauja (per didelis kiekis duoda duoda priešingą efektą) Maitiniesi visaverčiu maistu. (ne skrandis pieną gamina)
Valandos eigoje siūlai tą pačią krūtį.
Seki šlapinimąsi vaiko- 6 ir daugiau sykių per parą.
Susidėlioji skaičiukus- kokio svorio gimė, kiek numetė (ribinis svoris)
Gal gimdymo metu gavai daug intraveninių skysčių?
Kaip su apžiojimu??? Speneliai netraumuoti? Maitini be antspenio?

p.s. 2-3 sav. augimo šuolis- nori dažnai ir ilgai žysti. Leisk

Amarilė.84 dabar tik įsiskaičiau, kad svorį mažiukei paskaičiavo nuo gimimo svorio, o kiek ligoninėje numetėt? Jei nesunku parašyk kiek gimėt, kiek išėjot iš ligoninės ir kiek dabar sveriat?

Jusu istorija panasi i mano. Beveik tokia pat situacija Dukryte gime 2780 g. is ligonines vaziavome 2610 g. Irgi 2 menesius teko sunkiai dirbti. Irgi esu be galo dekinga K. Vytkauskui ir savo seimos gydytuojai, kuri sake maitinti maitinti ir dar karta maitinti ir jokiu misinuku ir tikejo mano sekme. Dekinga ir mamoms ir vyrui, kad leido du menesius buti tik su dukra ir daugiau apie nieka negalvoti. Mano dukrai greitai 3 m. o mes vis dar zindame pries miegeli. Dabar net juokinga, kad bijojau, jog neismaitinsiu ir menesio

Tikrai svarbiausia tikejimas, noras, teigiamos mintis, jokio streso , artimuju palaikymas ir aisku zinios (K. Vytkausko knyga geras vadovelis).

Ligoninėj numetė 120 g. Gimimo svoris 3240 g, po 3 parų 3120 gr. Suėjus 2 savaitėm svoris 2980 gr.


Džiaugiuosi dėl jūsų ir jūsų vaikelio... Aš irgi džiaugčiausi, jei mano mažoji būtų priaugusi bent 100 gr, ar bent pasiekusi gimimo svorį per 2 savaites, deja, taip nėra.. Skaičiau ir aš daug literatūros, ruošiausi visaip ir ne tik aš, bet ir ruošiau tam šeimos narius, akcentuodama, kad tikrai labai noriu maitinti ir prašau jų prie to prisidėti (taip ir yra, mb viskuo rūpinasi, didžioji dažniausiai laiką leidžia pas močutes, tad mano rūpestis tik mažoji ir jos maitinimas). O ir ligoninėj buvau 5 paras, tad konsultavo ne viena akušerė.. Mano vaiko pediatrė apžiūrėjusi sakė, kad apžioja gerai. Žaizdą turiu, bet ji dar iš ligoninės, kuomet žindžiau nepatogiai, nes esu po CP, o dabar dukrytei nuolat žindžiant žaizda negali apgyti. Nežinau kur mano klaidos ir ką bedaryti, kad situacija gerėtų...

Amarilė.84, pasiskambink pradzia.org konsultantėms. Jos padės rasti problemą.
Jeigu tik pergyvensi ir kaltinsi save, tai nedaug pasieksi būdama viena pati su savo bėdom. Nes jau atrodo, kad viską padarei, ką dar galėtum... O dažniausiai bėda būna visai kitur. Paskaityk dar ir dar kartą mūsų patirtis. Juk perėjom per tai ne per dvi savaites ir net ne per vieną mėnesį. Užtruko ilgiau, bet mes turėjom tikėjimą, kad viską darom gerai, ir gavom palaikymą iš profesionalų (gimdymo namų akušerių prie tokių nepriskiriu, bent jau daugumos).
Kitas dalykas, jeigu jau nuspręsi primaitinti, taip pat pasikonsultuok su pradzia.org mamomis. Kad primaitinimas padėtų priaugti svorio ir išsaugoti pienelį, o ne jo susimažinti (yra ir tokių sėkmingų istorijų su daug darbo ir užsispyrimo).