Sveikos, JAV mamaytės ir joms prijaučiančios

Kažkaip nuo mažų dienų svaigstu apie JAV, niekaip išmušt iš galvos negaliu. Šiemet pražioplinau loteriją, bandysiu kitais metais. Skaičiau ir šią ir praejusią temą, bet vistiek norėčiau paklausti:
1) Esu ne Lietuvos pilietė, bet nuo gimimo gyvenu Lietuvoje, dabar gi mokaus ir dirbu čia, turiu leidimą nuolat gyventi. Klausimas būtų: ar loterijoje dalyvaučiau kaip "lietuvė" ar kaip savo šalies pilietė? Ta prasme ten atranka būtų pagal procentukus kuriuos skiria Lietuvai ar pagal % kitos šalies?
2) Kaip JAV su Lietuvos aukštuoju išsilavinimu, niekas nevertina? Ta prasme baigus čia magistrą vistiek geriau įstoti ir kur nors studijuoti JAV (kad ir neakivaizdžiai ir prasčiausią mokyklą)?
3) Važiuočiau su antra puse (manau pildytume atskirai paraiškas, o sėkmės atveju greitai susituoktume), vaikų neturim, tik 2 gyvūnus kuriuos tikrai vežtumėmės kartu (šeškai, šiek tiek lengviau nei su šunimis). Kokie šansai įsitvirtinti (bandytume Miami, nes ten draugo pusbrolis)? Suprantu kad klausimas abstraktus, aš žinau kad reiks dirbt prastesnius darbus, bet tiesą pasakius aš ne prieš svetur padirbt ir paprastesnį darbą, nes protinis/meninis nuvargino jau, todėl nespjaučiau kuriam laikui ir į prastesnį. Tačiau draugui jau palei 40 metų, ne jauniklis - kaip tokiu atveju? Jo specialybė - psichologija (tikriausiai visai ten nepopuliaru?), mano - IT dizainas. Perspektyvų dirbti ten tokius darbus su mūsų išsilavinimais kurių nieks ten tikriausiai nevertina, yra? Ne iš kart aišku, bet po 1-3 metų bent pradėt pamažu dirbt ne turguj/valytoja?
4) mano anglų žinios vidutiniškos (nors girdėjau majamyje labiau rusų reikia), bet aš gyvenime praktikos neturėjau (negyvenus užsieny). Suprantu kai šneka, galiu nelabai taisyklingai stuktūriškai atsakyti, bet atsakysiu. Draugo žinios blogesnės, ko gero tik supranta, bet užspaudus tikrai mokintųsi ir išmoktų. Ar su perspektyvom net neverta kištis ir lošt ŽK?
5) jei nesunku, papasakokit jūs kaip pradėjot,nuo ko, kiek užtruko, kaip dabar. Aišku nesakau visos info išduoti, bet bent apytiksliai, kad žinoti ar išvis kištis ton pusėn ar mest norus iš galvos ir gyvent Lietuvoj tol, kol yra už ką valgyt, nesvarbu kad net susitaupyt 1 kartui išvykt iš LT neužtenka.
Prie to pačio dar pridėsiu kad kolkas vaikų neplanuojam ir kaip čia skaičiau nelabai JAV ir lengva juos išlaikyt, tai gal net išmesim tas mintis apie šeimos papildymą išvis
Būčiau labai dėkinga už atsakymus/pamąstymus