
Visai nesenai, sausio pradžioje teko lankytis ,grįžus broliui atostogų, pas jo uošviją. Ir ten visai netyčia pamačiau kieme katelę. Suvargus jau tokia, be dantukų daugumos, sunkiai judanti, sakė daugiau jau ilsisi ir jai - 21metai. Greičiausiai jau ilgai dama nebegyvens, bet amželį garbų pragyveno. Paprasta kieminukė

Kaip kraitį iš mamos namų išsinešiau katę ir katiną, su kuriais užaugau. Katinas - Siamo mišrūnas - į amžinas ganyklas iškeliavo 19, o Lietuviška kiemo rainoji (
) - 16 m. Abu buvo maitinti "bele kuo". Maximinis maistas, nuo stalo, kartais žuvis, kartais sumedžiota pelė. Negaudavo jokių vitaminų ar spec.papildų, skiepyti taip pat niekada nebuvo, nors lauke kartais ir pasiganydavo. Katinas tiesiog paseno ir vieną rytą nebeatsikėlė net palakt, o katę įveikė pieno liaukų vėžys (negimdžiusi, sterilizuota dešimties metų po gimdos uždegimo).
Jei dėl ilgaamžiškumo reikia dėkoti genetikai, tai asmeniškai man tikrai baisu įsigyti veislinį gyvūną
Nes kad ir kaip paradoksalu, bet ilga gyvenimo trukme dauguma atveju pasižymi paprasti gatvėse rasti katinai ar n-tojo vandens nuo veislinio kisieliaus atžalos..

Jei dėl ilgaamžiškumo reikia dėkoti genetikai, tai asmeniškai man tikrai baisu įsigyti veislinį gyvūną
