QUOTE(Šveicaras @ 2013 02 03, 00:03)
Uj baik. Kokie tokie su vaikais???? Manieji su vaikais arba laaaabai švelniai arba niekaip išvis. Čia AŠ tik taip. Man va Brave su vaikais nerealus, visai svetimus, žmonių atsivestus šuniukų žiūrėt ar šiaip, sugebėdavo taip užimt, kad paskui vargšai išeidami verkdavo, kad šito didelio dėdės nori

Talentas dėdinas, kas leidžiasi, versdavos ant nugaros, ką už rankovės, su didesniais jau komandas šlifuodavo ir tt

Kažkaip labai natūraliai. Būdavo mažiam baisu pradžioj, bet nei vienas bijodamas neišėjo, visus sugebėdavo užžaist.
Cru maža vaikus mylėjo, paskui vengė, dabar vėl vaikus atrado. Jei užeina kas su mažiuku, tai labai gražiai, švelniai ir pagarbiai bendrauja.
Hmmm...o Medė ir vaikui mūrijasi???
O Vi kaip visad atskiras variantas...nemylėjo, tik mūsiškį aišku, bet neskriaudė niekad. Net kamuoliuką kokį numestą teikdavos atnešt. Bet buvo linkus svetimus auklėt, jei lakstymas ir spiegimas vykdavo mūsų teritorijoj. Tai reikėjo žiūrėt.
Beje. Nei vienas ant vaikų nestraksėjo.Natūraliai, be auklėjimo išskirtinio.
Nu va, o šita pradžioje nejautė skirtumo, su kuo žaidžia, o kiek gi 3mečiui reikėjo, vos vos su dantukais grybštelėdavo įsijautusi ir ašarų pakalnės. Už tai dabar sargas numeris 1 - tikras aviganis, jei tik miške mažoji už medžio pasislėps, tuoj arba už striukės temps prie mūsų, ar bent jau prispaus ir toliau eiti neleis
Dabar buvom ant kalniuko, kur vaikų daug, tai teko prilaikyti vadeles, nepaleidinėti - nugi lenda bučiuotis, draugauti, o vaikai tokie 2 metinukai, baisu, kad parvers, tai padraugauti su prisegta leidau.
Mede vaikui nesimūrija, jei aš matau tai iš viso viskas normaliai, bet jei tik nusisukusi nematau, tai lyžtelėti į nosį jai yra PRIVALOMA. O kadangi vaikas ūgiu stiptelėjęs, tai norint palaižyti reikia pašokti kaip kalnų ožiui