QUOTE(Auges @ 2006 05 14, 19:04)
Kartais geriau kaip vyras piktai reaguoja į tavo atėjimą į lovą, nei kaip man kelis kart buvo kai jis bandė apkabint mane tik atėjus miegot.
1. Jis miega jau gerą valandą (ant nugaros, viena ranka po galva), aš ateinu tyliai tyliai, kaip bebūtų keista jis mane išgirsta. Aš atsigulu ant nugaros, o maniškis sugalvoja apkabint mane - traukia ranka iš po galvos, tik ana pasirodo buvo nutirpusi - nejautri ir sunki labai, kai skynė man į akį
- gerai kad susiprotėjau muilu pasitept tai melynės bent jau išvengiau... mors gūzas šioks toks po geros savaitės išsivaikčiojo
- geros paskatos - blogas rezultatas 
2. Scenarijus kartojasi - jis miega, aš ateinu, jis sugalvoja apkabint, besiversdamas užkabina virš lovos kabančio šviestuvo gaubtą, tas krenta nuo laikyklio, trenkiasi į atbrailą ir dūžta. Gulim abu tarp šūkių, tik sirtumas jis miega (vis dar) aš apie miegus pagalvot negaliu
nes reikia šūkes tvarkyt...
3. Jis miega "kryžium" per visą lovą, lova nepaklota. Aš ateinu, bandau jį pajudint, kad pasitrauktų, leistų lovą paklot ir pačiai atsigult. Nežinau ką jis sapnavo - bet ryškiai nečiurlenantį upelį
... Žodžiu - pabandau pažadint - pakutenu šonus ir matau artėjantį kumštį
- kažkokiu būdu išvengiu - tada pamatau artėjančia koją, kuri taipogi taikosi į mane... Nu žinokit vos neskirtis sugalvojau aš tada
Pykau visą naktį - kaip čia vyras norėjo mane sumušt, o tas gi miega - negali paaiškint kad jam kažkas sapnavosi (kad ateina kažkoks bičas ir bando jo vietą šalia manęs užimt
, žodžiu detektyvas)
Taip kad mergos džiaukites kad nereaguoja - geriau gyva sveika ir neapkabinta, nei sumušta apdaužyta bet dėmesiu pamaloninta
1. Jis miega jau gerą valandą (ant nugaros, viena ranka po galva), aš ateinu tyliai tyliai, kaip bebūtų keista jis mane išgirsta. Aš atsigulu ant nugaros, o maniškis sugalvoja apkabint mane - traukia ranka iš po galvos, tik ana pasirodo buvo nutirpusi - nejautri ir sunki labai, kai skynė man į akį



2. Scenarijus kartojasi - jis miega, aš ateinu, jis sugalvoja apkabint, besiversdamas užkabina virš lovos kabančio šviestuvo gaubtą, tas krenta nuo laikyklio, trenkiasi į atbrailą ir dūžta. Gulim abu tarp šūkių, tik sirtumas jis miega (vis dar) aš apie miegus pagalvot negaliu

3. Jis miega "kryžium" per visą lovą, lova nepaklota. Aš ateinu, bandau jį pajudint, kad pasitrauktų, leistų lovą paklot ir pačiai atsigult. Nežinau ką jis sapnavo - bet ryškiai nečiurlenantį upelį




Taip kad mergos džiaukites kad nereaguoja - geriau gyva sveika ir neapkabinta, nei sumušta apdaužyta bet dėmesiu pamaloninta




