sveikutės, mano sūnelis jau penkta para po gomuriuko operacijos. gydytojų teigimu, tai buvo pilnas minkštojo gomurio nesuaugimas. kaip ir ogoo rašė, sunkiausia pirma para. mano vaikutis po aoperacijos visą dieną paverkšlendamas snūduriavo man ant ranų, bijojo, kad nepleisčiau jo. tik naktį jau atsikvėpiau, protarpiais miegodavo ir lovytėje. kita diena, lengvesnė, o kuo toliau tuo geriau.
iš pradžių mažylis vos vos gėrė šiltą vandenuką, antrą parą jau kai labai išalko skanavo vaisinę tyrelę (pirktinę). maisto vaikučiui prinešdavo kaskart gausiai ir įvairiaus, tačiau sūnelis kaip tyčia į jį net pažiūrėt nenorėdavo. taigi ir maitinomės visas tris dienas po operacijos vandenuku, sultimis ir vaisinėmis tyrelėmis.
operavomės Kaune. Ir turiu pripažinti, jog tikrai likau patenkinta operavusio gydytojo ir viso mus prižiūrėjusio personalo darbu. nesutikau nei vienos piktos slaugutės ar gydytojo, kaip deja, dažnai pasitaiko rajoninėse ligoninėse...
taigi, vos grįžome namo, sūneliui iškart atsirado apetitas ir naminę sriubytę valgė su didžiausiu apetitu. ir dabar jau daug ką valgo, tik vis prižiūriu, slepiu kietą maistą iš akiračio, kad negundytų
tiesa, pastebėjau jog po operacijos, vaikutis miegodamas ėmė knarkti. ar jūsų vaikučiams taip nebuvo? įtariu, kad jam čia taip gaunasi, nes dar nesugijęs gomuriukas.
p.s. šaunu būtų ir mums prisijungti į jūsų foto būrelį, pasirodytume ir mes:)