Kaip aš krausčiausi iš proto:-) - Puslapis 2 - Iš nėštukės dienoraščio

Kaip sakoma, skaitytojų pageidavimu: istorijos tesinys

------------

Na ką, pradėjom vėl iš naujo.
Bandau įpūsti entuziazmo, nes nosis buvo gerai nutįsusi žemyn. Kas per betvarkė, visi požymiai diktuoja, kad turim jau pilvinį, o tos, raudonosios, rupūžės, atsivilko neprašytos. Iškeikiau paskutiniais žodžiais, išsiblioviau, o ką, žmogus, daugiau bedarysi, negi strykt pastrykt iš laimės. Dar niekada taip nekenčiau moteriškos fiziologijos.

---------

Ilgai laukas poilsis prie jūros. Visur tuščia, bauginantis miestas, vėjuota, tik kartais saulė kyšteli susiraukusį snukutį, apsižvalgo, sprigteli į kaktą ir vėl lenda į pūkus nusnausti valandėlę. Vaikštinėjam dviese, keistas jausmas, lyg plauktume rūke. Ką daugiau veikti tokiomis vėsiomis dienomis, jei ne voliotis lovoje, meilautis ir mažiuką kviestis.
Entuziazmas nuslopęs, tačiau dirbam dirbam.
Lengva kvėpuoti.
Ir kas iš to.

-------

Grįžtant namo vis dairiausi į kelią, gal pamatysiu gandrų porelę ar lizdą. Kur tau, varlinėja po vieną, niekšai. Mintyse deklamuoju:
Gandre, gandre, ga-ga-ga
Tavo pati ragana.
Išvažiavo žagarų,
Parvažiavo be nagų.

Gal, sakau, išmes kokį vaikiuką skrisdamas gandras, norėdamas apginti savo pačios garbę ir orumą. Kur tau, matyt, mintyse pritarė, kad ta pati vis tik tikra ragana.

Ogi kas gi čia – pilkasermėgių gervių porelė. Pirmą kartą matau šiuos paukščius. Kaip įdomu.

----------

prasideda maniakiniai priepuoliai: testuką testuką testukąąąąą. Pinigėje skurdas ir neviltis, tačiau pakovojusi su savimi ir apsidairiusi lyg daryčiau nusikaltimą vėl sliūkinu į vaistinę. Stengiuosi vaistines keisti, nes švelniai tariant jau gėda.
Namuose tikro kolekcionieriaus pasididžiavimo verta testukų kolekcija.

--------

Naujas nacionalinis sportas: bandymas testukę įžiūrėti milijono vertą antrą juostelę. Stebėjimas prie vienokio apšvietimo, kitokio, saulei plieskiant ir prietemoje. Kol kas matoma (ir labai aiškiai) didelė ir riebi špyga vietoje antros juostelės.

-----------

Griežtai susitariau su savimi, kad šį mėnesį nebus jokio Įsikalbito. Nejausiu jokių nesąmoningų požymių. Ir ką- nejaučiu nieko. Visiškai nieko. Kartais tik sudilgsi krūtinė, bet taip nežymiai, kad net pačiai neįdomu.
O dabar kas- liguistai noriu CocaColos. Bėgu į parduotuvę ir nedatempusi iki namų atsisuku butelį ir godžiai plempiu. Ir taip kelios dienos. Taigi aš to šlamšto nemėgstu.

----------

Sabakutis toks meilus pasidaręs pastaruoju metu, vis grūdasi man už nugaros į fotelį, kad skaniai sau parptų, kol nugara man užkais. Padeda galvą man ant krūtinės ir giliai atsidūsta. Mano mielas žvėrelis.

----------

ganėtinai rami šį mėnesį, kažkokia nugesusi po ano karto. Vilties nedaug, bet noriu, labai noriu. Iki skausmo noriu tos pradžių pradžios

Na ką, sena tarka, šiandien tavo gimtadienis. Ir kam čia įdomu. Eikit visi š..kt. Kvailas testukas, baltas kaip sniegas ir riebi viena juostelė. O jau ryt turėtų ateiti mmm.

-----------

Jei švęsti, tai švęsti. Nenori – nereikia. Pasidarysiu patį paskutinį testuką, ir eilinį kartą išvydusi vieną juostelę, gersiu taurę ne vieną, kad praskiesčiau kraujyje savo troškimą.
O čia kas per nesąmonė: pasidariau testuką, įmečiau į chalato kišenę ir nuėjau į virtuvę pavalgyti, juk koks skirtumas, nėštumo tai nėra. Grįžau gal po 10 min., - šviečia antra juostelė. Nesąmonė, blogas testukas, juk čia tas RapiPreg, kuris man aną mėnesį parodė vaiduoklį, po kurio atėjo raudonosios. Netikiu. Net minties, kad gal čia teisybę rodo, toks stiprus apsauginis mechanizmas.
Baliavojam, tačiau praktiškai negeriu. Kažko nesinori, na, gal dar ir dėl viso pikto. Bet apie galimą nėštumą negalvoju.

----------

Pakeliui į darbą nusiperku testukų. Juoko dėlei pasidarau RP. Arba aš kvaila, arba testas blogas, arba iš viso nieko nesuprantu: vėl dvi juostelės. Sėdžiu ant klozeto ir mintiju. Negi bus nutikęs metų pokštas. Ir tada suvokiu, kad penktadienio testukas buvo lygiai tokio pačio ryškumo kaip ir šiandien, joks ten ne vaiduoklis.

---------

Ar aš normali: įsivaizdavau, kad pamačius dvi juosteles imsiu spiegti iš laimės, šokinėsiu, spinduliuosiu iš laimės, mintyse buvau ne kartą surepetavusi šią sceną, o dabar elgiuosi kaip kelmas, esu totaliai pasimetusi ir labai įtari. Juk visiškai nieko panašaus į nėštumo požymius nejaučiau. Gal aš sergu kokia paslaptinga liga, kurią nustato tik nėštumo testai, parodydami dvi juosteles.

-----------

taip aš virškinau šią naujieną kelias dienas. Jei atvirai, tebevirškinu iki šiol. Negaliu patikėti. Sunku suvokti, kad tiesiog atsirado mažas savarankiškas sutvėrimas manyje, kuris elgiasi savavališkai, nepaisydamas jokių nustatytų nėštuolizmo taisyklių. Šaiposi iš manęs, kikena susiriesdamas savo keliomis mažytėmis ląstelėmis, sako “še tau už visas praėjusio mėnesio fantazijas”. Žavingas niekšelis. Šypsausi jam, jaučiamės sąmokslininkai, tik tu ir aš, du šaunūs žmogeliukai.

----------

Saulute tu mano skaisčioji, supi savo delnais mano mažyli, lietau lietau, skalsus dovanų, žiedai pavasario, kupini gyvybės ir jėgų, saugokit ir globokit mano mažiuką, juk jis – jūsų dalis, jūsų išsūpuotas, išmyluotas, gaivaus vėjo atneštas ant obels žiedlapio.

--------

Miegok ramiai, mažyli, tavęs laukia visas gyvenimas, pasidžiauk savo ola, kur teška vandenys, burbuliuoja paslaptingi sutvėrimai ir garsiai tiksi mano širdis ten kažkur virš tavo galvelės. Niekad niekam tavęs neatiduosiu, kol neateis laikas ir neatsivers vartai. O tada tave pasitiks visas pasaulis ir didelės sudrėkusios mylinčio tėčio akys.

--------

Galvojau, kad jau daugiau nebeįmanoma mylėti. Pasirodo, meilei ribų nėra, neegzistuoja joks metras, galintis išmatuoti mano jausmus tau, mažyčiam sutvėrimui, suleidusiam šaknis į purią dirvą. Auk, mažiuk, dar tik pirmas mėnuo tiksi, dar daug turėsiu tau papasakoti.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis