Sveikos,
Matau skyrelis nekonsultuojamas,bet nesvarbu,manau gal yra tokių,kaip aš-kurios visą gyvenimą atidavė namams,vaikams,vyrui....ir niekada nedirbo(turiu omeny darbe).
Man 31 metai.
Taip,niekada nesu dirbusi....Kažkaip anksčiau dėl to nepergyvenau,vaikai buvo maži,o kam palikti neturėjau,dažnai sirgo,o kas gi mane išleidinės biuletenio kas antrą savaitę....
Nagi dabar jau vaikiukai kiek paauge...galėčiau pagaliau eit dirbti.Ir noriu pati labai - kiek galima iš vyro savo reikmėm prašinėti?Duot jis duoda,bet niekad nepamiršta ir po to ,,primint",prikišt,kad va,išlaidauju...
Bet įvyko štai kas - pajutau tiesiog PANIKĄ,kad niekam nebetinku.Bijau ieškotis darbo.Jei susitariu dėl pokalbio - niekada į jį nenueinu,nes bijau apsijuokti,bijau pasirodyt netinkama,niekam tikusi.Juk aš 10 metų nedirbau !!!! Ir esu visai be jokios patirties.Turiu beje aukštajį išsilavinimą,bet deja namatau galimybių tokią specialybę šiandien kažkur pritaikyt....
Taip kankinuosi jau metai,kasryt graužiama minties,kad esu tiesiog veltėdė(nors man taip niekas nesako,bet...),baisi tinginė ir netinkanti niekam.Niekas man nebemiela.Laisvas laikas apkarto.O savaitgaliai tai tiesiog didžiosios depresijos dienos....Vis mastau,kaip save pakeist,na esu baisiai neryžtinga....ir galvoju,juk žmonės visgi kažkaip randa sau vietą po saule - kažką,kažkur dirba,bent jau dauguma....
Užburtas ratas.
Sveika 
Visų pirma ti turi save nuteikti, kad tu :
1. Nori dirbt
2.Moki dirbti
3.Gali dirbti
4.Reikia dirbti
Tada:
pasirašyk CV
Pasklebk apie savo norą dirbti visiems pažįstamiems ir giminėms, gal ką pasiūlys, be to pati
pradėk ieškot darbo.Aišku iš karto stebuklų nerasi, bet pradėk nuo bet ko, o , kai padirbėsi kažkiek laiko ir geresnį darbą gausi.
Sėkmės tau Tu esi, kaip ir visi ir darbą tikrai gausi, be to tavo amžius pats tas, o ir vaikai paaugę, nebus tų nedarbingumų irgi pliusas. 
Visų pirma ti turi save nuteikti, kad tu :
1. Nori dirbt
2.Moki dirbti
3.Gali dirbti
4.Reikia dirbti
Tada:
pasirašyk CV
Pasklebk apie savo norą dirbti visiems pažįstamiems ir giminėms, gal ką pasiūlys, be to pati
pradėk ieškot darbo.Aišku iš karto stebuklų nerasi, bet pradėk nuo bet ko, o , kai padirbėsi kažkiek laiko ir geresnį darbą gausi.
Sėkmės tau
Tu esi, kaip ir visi ir darbą tikrai gausi, be to tavo amžius pats tas, o ir vaikai paaugę, nebus tų nedarbingumų irgi pliusas.
Pirmą noriu pasakyti: Pakeisk požiūrį į savę! Tu neėsi nevykėlė! Turi tvirtai apsispręsti dėl pokalbio su potencialiu darbdaviu
Įvairių gudrybių gali paskaityti čia
Pasakyk sau tvirtaiAš tai galiu padaryti! Tik drasiau Nes tik tu tai gali padaryti, niekas kitas to nepadarys už tave.
Nekreipk demesio i vyro žodžius, tiesiog tu gali viska paskaičiuoti: kiek kainuoja auklė, namų šeimininkė, o dar ir lova
Pamatysi, kad nemenka sumelė gautusi, įsivaizduok, kad už visa tai reikėtų moketi.... Gaunasi, kad laaaabai brangi esi ir nieko niekam neskolinga
Įvairių gudrybių gali paskaityti čia
Pasakyk sau tvirtaiAš tai galiu padaryti! Tik drasiau
Nes tik tu tai gali padaryti, niekas kitas to nepadarys už tave.Nekreipk demesio i vyro žodžius, tiesiog tu gali viska paskaičiuoti: kiek kainuoja auklė, namų šeimininkė, o dar ir lova
Pamatysi, kad nemenka sumelė gautusi, įsivaizduok, kad už visa tai reikėtų moketi.... Gaunasi, kad laaaabai brangi esi ir nieko niekam neskolinga
Taip,be abejo bandau sau įteiginėti kad aš galiu,turiu ir teigiamų savybių,pvz kruopštumas,darbštumas,atsakingumas...Bet kad ta saviįtaiga duoda priešingą rezultatą - kartoju ,o pati manau priešingai: ,,Aš galiu dirbti"-,,Aš nieko nemoku". ,,Aš tikrai nueisiu į pokalbį dėl darbo."- ,,Aš neisiu,nes apsijuoksiu".
Ir nieko negaliu padaryt,deja mano savivertė nuo to užsisėdėjimo namuose visai kritusi.
Be to,dar.Vyras įsitikinęs,kad tas mano darbas nieko naudos neduos-tik žalos.Na atseit,man,kaip be patirties nieks daug nemokės,taigi net dirbt neapsimoka(,,nes viską išleisi ant kelionių į darbą,taip sakant pravažinėsi"),o dar šeima liks neprižiūrėta,nepamaitinta ir pan.Aišku,jis man nesako,,nedirbk",bet jaučiu iš jo pusės tokią kreivą sarkazmą,maždaug ,,et,darbininkė..."
Ir nieko negaliu padaryt,deja mano savivertė nuo to užsisėdėjimo namuose visai kritusi.
Be to,dar.Vyras įsitikinęs,kad tas mano darbas nieko naudos neduos-tik žalos.Na atseit,man,kaip be patirties nieks daug nemokės,taigi net dirbt neapsimoka(,,nes viską išleisi ant kelionių į darbą,taip sakant pravažinėsi"),o dar šeima liks neprižiūrėta,nepamaitinta ir pan.Aišku,jis man nesako,,nedirbk",bet jaučiu iš jo pusės tokią kreivą sarkazmą,maždaug ,,et,darbininkė..."
Janet,mano situacija panasi,nors esu jaunesne...bet kai susilauksiu ir paauginsiu trecia vaika busiu beveik bendraamze...mano specialybe neperspektyvi,siuo metu tik mazinami siu specialistu etatai,o ir jo dirbt nebenoreciau,o atrodo kitose srityse tkrai nesugebesiu dirbt.Visiska tiesa,kad seimininkaujant namie saviverte isreiksti save kitose srytyse labai kritusi...Na as planuoju dar i kokia magistratura istot kitos krypties,kad tureciau supratima apie kitoki darba,o kartu ir dirbti.Tai man irgi darbo ieskojimo problema labai aktuali,o kai dar nesi dirbus ir be patirties ypac sunku...
Herta-mes likimo drauges 
As irgi nenoreciau dirbt pagal savo specialybe. Todėl esu aklavietėj,nes nežinau,kokio darbo man ieškotis.O blogiausia turbūt,tai mano silpnavališkumas
kai kiekvienas pasiryžimas išgaruoja,kai pradedu analizuot visokius,,jeigu"...Jeigu nepajėgsiu,jeigu nepavyks,jeigu bus per sunku...
As irgi nenoreciau dirbt pagal savo specialybe. Todėl esu aklavietėj,nes nežinau,kokio darbo man ieškotis.O blogiausia turbūt,tai mano silpnavališkumas
kai kiekvienas pasiryžimas išgaruoja,kai pradedu analizuot visokius,,jeigu"...Jeigu nepajėgsiu,jeigu nepavyks,jeigu bus per sunku...
QUOTE(janet @ 2006 05 10, 12:57)
Be to,dar.Vyras įsitikinęs,kad tas mano darbas nieko naudos neduos-tik žalos.Na atseit,man,kaip be patirties nieks daug nemokės,taigi net dirbt neapsimoka(,,nes viską išleisi ant kelionių į darbą,taip sakant pravažinėsi"),o dar šeima liks neprižiūrėta,nepamaitinta ir pan.Aišku,jis man nesako,,nedirbk",bet jaučiu iš jo pusės tokią kreivą sarkazmą,maždaug ,,et,darbininkė..."
Tame ir reikalas, kad jis priprato tave matyti visa laika namie, tiesiog jam yra patogu ir jis gali tavim manipulioti. Man labai istrigo vienos forumietes zodziai "Santuoka-tai dvieju zmoniu partneryste. Jie gyvena kartu, bet nepamirsta ir savo interesu" ar kazkas panasaus. Galbut tu pradzioje ir dirbsi uz minimuma, bet daugumoj firmu galima kilti karjeros laiptais. Taip gali atsitikti, kad tavo atlyginimas uzaugs n kartu ir bus didesnis uz vyro.
Ir jokiu jeigu!
Beje, kokia specialybe studijavai?
QUOTE(janet @ 2006 05 10, 15:17)
Jeigu nepajėgsiu,jeigu nepavyks,jeigu bus per sunku...
Šito tu neanalizuok. Nesakau, kad bus lengva, bet priprasi. Tu turėsi spėti ir darbe ir namuose tą patį atlikt.Bet jei jau dabar galvoji, kad bus per sunku, tau tikrai atrodys kad sunku, negalima taip galvot, tu ką nepratus prie sunkumų? Pradžioje gal ir uždarbis tik transporto išlaidas padengs, bet žinok su laiku viskas gerės, o ir tu įgausi daugiau pasitikėjimo ir galėsi rasti geriau apmokamą darbą.Na dar vienas dalykas, jei tu nori dirbti tik savo malonumui, tai juk ir nebūtina daug uždirbt, svarbu pasijusti reikalingam. Aišku, kai ieškoma darbo, kad duonos nusipirkt, tada visi kompleksai išnyksta........., nes su jais liksi alkanas.
Janet, puikiai suprantu tavo situaciją, nes pati prieš keletą metų tokioje pat buvau. Irgi galvojau, kad jau jokio darbo dirbti nesugebėsiu ( namuose su vaikais sėdėjau 8 metus), kad būsiu jokiam darbdaviui neįdomi 
Tiesa, iš vyro niekada nesulaukdavau jokių priekaištų - priešingai, jis visada ir visiems pabrėždavo, kad labai vertina moters darbą namuose ir mano, kad tai tikrai sunkus darbas. Tik pati jaučiausi labai užsisėdėjusi...
Manau, man tiesiog pasisekė
, nes vyras visiškai atsitiktinai surado man darbelį, iš pradžių tikrai vos ne už simbolinį atlyginimą. O kaip bijojau pradėti dirbti !!!
Bet dabar viskas susitvarkė, dirbu tikrai mėgstamą darbą, jaučiuosi reikalinga ir gerbiama darbe, užtai ir savimi patenkinta
Žodžiu, nenuleisk rankų, kabinkis, bandyk!
Jei iš tikrųjų tavo specialybė labai neperspektyvi, pabandyk dar kur pasimokyti (ar kokius kursus baik, ar studijuoti pradėk (jei turite šeimoje galimybių)) - kai užtikrintai jausiesi ir darbą lengviau bus susirasti.
Taigi, kuo didžiausios tau sėkmės
Tiesa, iš vyro niekada nesulaukdavau jokių priekaištų - priešingai, jis visada ir visiems pabrėždavo, kad labai vertina moters darbą namuose ir mano, kad tai tikrai sunkus darbas. Tik pati jaučiausi labai užsisėdėjusi...Manau, man tiesiog pasisekė
, nes vyras visiškai atsitiktinai surado man darbelį, iš pradžių tikrai vos ne už simbolinį atlyginimą. O kaip bijojau pradėti dirbti !!!Bet dabar viskas susitvarkė, dirbu tikrai mėgstamą darbą, jaučiuosi reikalinga ir gerbiama darbe, užtai ir savimi patenkinta
Žodžiu, nenuleisk rankų, kabinkis, bandyk!
Jei iš tikrųjų tavo specialybė labai neperspektyvi, pabandyk dar kur pasimokyti (ar kokius kursus baik, ar studijuoti pradėk (jei turite šeimoje galimybių)) - kai užtikrintai jausiesi ir darbą lengviau bus susirasti.
Taigi, kuo didžiausios tau sėkmės
Nebijok, truputį pasistenk ir bus viskas gerai. Nenuvertink savęs, nu tiesiog pakelk aukščiau galvą ir nueik pokalbiui dėl darbo. Griežtai pasakyk sau "aš galiu". Visiems pradžia buvo sunki, svarbu noro turėti. Gyvenimas pasikeis:
Pradėsi savimi pasitikėti
Turėsi daugiau pinigėlių
Vyras labiau ims gerbti
Ir viską suspėsi, pamatysi.... Sėkmės
Pradėsi savimi pasitikėti
Turėsi daugiau pinigėlių
Vyras labiau ims gerbti
Ir viską suspėsi, pamatysi.... Sėkmės
Mano vyras,kaip ir Ajidiges,irgi vertina mano darba namuose,tik paciai truksta tobulejimo ir savirealizacijos...Su vyru pasiseke,bet ne tiek kad man surastu nors koki darba,jis uz tai kad pasiekciau viska pati,bet nenori kad dirbciau kokia pardaveja,nes vargu ar man nusisviecia po namu seimininkes darbo,mokytojos specialybes ,darbas kazkokioj firmoj,be to gyvenu ne didmiestyje...tai cia darbu apart pardaveju ar kulinariu nenusimato.Ir siaip ryzto truksta,pasitikejimo savim ir zinoma ziniu trukumas kitokiam darbui.Pradzia visada buna sunki,bet vistiek teks pradet...
QUOTE(janet @ 2006 05 10, 10:24)
Bet įvyko štai kas - pajutau tiesiog PANIKĄ,kad niekam nebetinku.Bijau ieškotis darbo.Jei susitariu dėl pokalbio - niekada į jį nenueinu,nes bijau apsijuokti,bijau pasirodyt netinkama,niekam tikusi.Juk aš 10 metų nedirbau !!!! Ir esu visai be jokios patirties.Turiu beje aukštajį išsilavinimą,bet deja namatau galimybių tokią specialybę šiandien kažkur pritaikyt....
Ot durna boba odnako
Nenueit į pokalbį, o kodėl? Pokalbis dėl darbo nėra kažkoks išsikalinėjimas, niekas tau nelieps scenoj dainuot, pasikalbėsi ir viskas. Su žmogum. Netiks tau, netiksi tu - nu ir nedirbsi, prie ko čia apsijuokimas? Jei žmogus matė tavo CV ir vis tiek pakvietė - reiškia, pagal patirtį tinki, kas čia neaišku? 
Išsilavinimas
Pofig. Mano diedas baigė vieną, o dirba visai ką kita, tiksliai nesakysiu dėl konfidencialumo, bet maždaug - baigė elekroniką, o dirba juristu Ir ką? Pofig. O tau ko ne pofig?Ant galo, tu man paakyk dar vieną dalyką - kas žino, kur tu dirbus ar nedirbus, ką? Sodros pažymėjimai nebepildomi, juos pametus išduodama kortelė. Darbdavys nieko nemato
Ką, sunku pameluot 
"Oficialiai ne, nedirbau, o štai neoficialiaaaaaiiii..." QUOTE(janet @ 2006 05 10, 15:17)
As irgi nenoreciau dirbt pagal savo specialybe. Todėl esu aklavietėj,nes nežinau,kokio darbo man ieškotis.
Pradžiai imk belekokį už belekiek, paskui atsirinksi. Ir patirtį būsi turėjus
QUOTE
O blogiausia turbūt,tai mano silpnavališkumas
Oi oi oi. Tai ištravink
Ką tau, užupakalį atspardyt? Ajk ir atsispardyk, ko čia darai problemas ant lygios vietos?Aš turėjau auklę... Jinai su invalidumu, vyras invalidas - nei vienas nei kiek nebūna be darbo. Ir ima juos, jei ką. Invalidus. Be ramentų nepaeinančius. O tu? Sveika boba, rankos kojos vietoj, tai ne, plia, negana, pati save tarkuoja - aš blogaaaa, aš nedirbaaaau. Nu nedirbai, tai ką? Ne pirma tokia, ne paskutinė.
Ir kad daugiau negirdėčiau - susitariau ir nenuėjau
susitarei, tai mygom ir eini, ir dar net nevėluoji! 50 kartų nueisi tuščiai, 51 kartą priims, ir baik čia panikuot, lyg kitiems ne tas pats būna...
