Abortai-kas tai?

o jūs, taip suprantu, apmokate visokias kitokias pasėkmes išlaikote visų suagituotų gimdyti moterų, šeimas, auklėjate vaikus, apmokate psichologus ir psichiatrus pogimdyvinei gepresijai gydyti. Greičiau rašykit savo koordinates- labai gali visiems tai praversti.

Alfija, Moonte taip moko - jei patari kažkam vaiko nežudyti, reikia tada padėti. Aš kadangi tik vieną draugę turiu, su kuria šitais klausimais kalbėjomės, jai ir padedu. Čia tik dabar sužinojau, kad pasirodo tokia ir taisyklė yra. Taigi ir abortų šalininkėms turi ji galioti.
O įsteigsiu kokį fondą, kai baigsiu studijuoti ir milijonus užsidirbsiu, gerai? Pažadu

Kai darai ka kiti sako, tai ir buna didesne trauma. Manau mano poziuris geriausiai matosi senosios temos baigiamajame poste. Rasiau, kad sprendimas asmeninis, vaikas tos moters, gyvenimas taip pat, ka kiti beagituotu uz ar pries, ne jie gailesis aborto, ne jie augins vaika, jie toliau kalbes! O betkoki sprendima priemus ir ji ivykdzius, bent as siulau atgal nesigrezioti ir perdaug saves negrauzti, o pasistengti, kad tas sprendimas taptu teisingas (pagal aplinkybes)

atleiskit, nebaigus skaityti diskusijos prilipau prie šito. O jei aš Dievu netikiu? Kas tada nuspręs? Gal jūs?

Keistai man skamba tokie dalykai.

Ką aš rašau, yra mano asmeniška nuomonė, kuri atspinti mano pasaulėžiūrą. Jūsų vėlgi yra visai kitokia. Taip ir priimkite sprendimus, kurie jums tinka. Nežadu įrodinėti, kad visi dabar turi taip mąstyti, kaip aš.

Nesekit pasakų.Pirma,tai dar ne taip seniai abortai iki 12sav būdavo atliekami be bendros nejautros,antra jeigu ir duodama šiais laikais trumpalaikė intraveninė anestezija,ji tikrai neapmarina vaiko tiek,kad jis nejaustų,kaip jam nuraunamos rankos ir kojos.Jei moteriai daromas CP su pilna intubacine narkoze,vaikas gi negimsta pilnoj narkozėj ar ne,jis tik būna šiek tiek prislopintas.



Nepykit,bet o jūs nesusimąstot,kad tai ką jūs padarėt,ta karma persiduos jūsų gyviems vaikams,anūkams,proanūkiams?Kiekvienas veiksmas juk turi atoveiksmį.Čia ne gąsdinimas,šiaip tik pamąstymui...
O šiaip tai labai gaila,kad šiais laikais dar yra tokių žmonių,kuriems negimęs vaikas nėra žmogus .Nesitikėjau,kad yra dar tokio tamsumo,riboto supratimo žmonių... Vadinasi pagal jus galima nužudyti vaiką dieną iki gimimo,nes tai dar ne žmogus...



Skaičiau ir ne vieną,nes mano išsilavinimas su tuo susijęs.Parašėte visišką nesąmonę.Va ir neseniai buvau paskaitose apie vaikų raidą(tai susiję su mano darbu),tai ten kalbėjo,kad labai keičiasi tos žinios apie žmogų iki gimimo,visas supratimas,tyrimų išvados,dabar jau nustatyta,kad ir girdi mamos balsą nuo 12-13sav,40 dieną po apvaisinimo jau užrašomos smegenų elektromagnetinės bangos,7 sav smegenų konfigūracija kaip suaugusių,8 sav atsiranda lietimo pojūtis,taigi kūdikis jau reaguoja į prisilietimus ir jaučia skausmą.
Čia jau anksčiau rašė,kad seniau buvo galvojama,kad ir naujagimiai nejaučia skausmo,todėl būdavo operuojami be narkozės.Arba kaip seniau moterys galvojo,kad judėti vaikelis pradeda tik tada,kai mama pajunta judesius,o iš tikrųjų jau 6sav juda.Va čia viskas gerai aprašyta:
http://provita.vdu.lt/pv/zmpaslapt.htm

nesuprantu,kodėl jūs visos norit tai paneigti,kad pilve jau žmogus,kad jaučia skausmą,ant sąžinės taip lengviau?Tarkim mergina pasidarė abortą,nes jai tuo metu atrodė,kad neturėjo jokios kitos išeities,bet ar ne lengviau ir teisingiau būtų pačiai sau prisipažinti,kad taip,tai buvo mano vaikelis,aš jį nužudžiau,bet kitaip teisiog negalėjau pasielgti tuo metu,atsiprašyti jo mintyse,susitaikyti...?Net poabotiniam sindromui gydyti taikoma būtent tokia terapija,pačiai sau tai pripažinti ir atleisti

Be abejo, taip lengviau ir paprasčiau,,,gi ne tik vaiką auginti nepatogu, save graužti irgi nepatogu, o mes gyvename tik dėl patogumo..
Tai mes čia tamsuolės, bukos, vasaros nemačiusios, atsislikusios....

Vėl sakysit, kad kalbu ne į temą, bet paprastas, visiškai ne ironiškas klausimas. Moteris nenori to vaiko. Nu nenori ir taškas. O pastojo, nes pavedė kontraceptikai. Ji jo nenori, nemyli ir pan... jai vistiek gimdyt? Negi moters būsena ir norai visai nereikšmingi?

Jums geriau zinoti, matyt darete abortus. Savo kailiu tai pajautete, buvote ir moterimi ir gemalu, todel is ten toks uztikrintumas.




Ar as galiu gincytis su jusu prioritetais ir poreikiais, kas jums asmeniskai patogu, kas ne? Tik jums geriau zinoti, kas jums geriau. Manau, kiekviena musu suvokia, kad kiti tai ne mes, kas svarbu mums nebutinai svarbu kitam. Tik keista kai savo intencijas, suoprati bruka kitam, ne va jis taip galvoja...

O kokia jus esate ,velgi cia jums geriau zinoti, nedristu abejoti jusu teiginiais apie save pacia. Butu keista jei pradeciau irodineti priesingai.

Tai jus vel darot prielaida, kad besidarancios aborta moterys yra bejausmes, nepagalvoja apie ta negimusi karts nuo karto, neatsipraso mintyse ir nepasiteisina mintyse ar darbais? Ar nelogiska butu manyt, kad jei taip butu, tai neegzistuotu poabortinis sindromas? Ar jus noretumet, kad tas kaltes jausmas butu labiau isreikstas, kazkaip veide matytusi skausmas, eitu i baznycia atgailaut, ar dar kaip?
Idomu butu kaip tas pavadinimas "zmogus" paveiktu apsisprendima darytis ar ne aborta? Gal kas zinot statistika?

Daug kartų buvo sakyta, kad abortas nedaromas iš neturėjimo ką veikt, o tų moterų nereikia teisti, smerkti ar maišyti su purvais. Tai asmeninė tragedija, kuri paliečia tą moterį. Mes negalim įlysti į kito dūšią ir pasakyti tas žmogus bejausmis ar ne.

Džiaugiuosi tuo. Tiesiog turiu didelę nuoskaudą dėl atvejų, kai religija bando įsiterpti ir į netikinčių žmonių gyvenimus. Pavyzdžiui, kai eilinės diskusijos apie abortų draudimus valstybėje grindžiamos oi tokiu puikiu argumentu, kad "Lietuva katalikiškas kraštas, o abortas Dievo akyse yra mirtina nuodėmė". Ir panašiai, ir taip toliau.



panašu, kad ne. Taip gaunasi, kad pastojusi ji nustoja būti savo kūno savininkė, o tampa tik naujos gyvybės kevalu.

kažkas šioje temoje buvo jau užsiminęs, kad abortų priešininkės rūpinasi išskirtinai naujos gyvybės, kuri tik turi potencialą tapti žmogumi, teisėmis, bet dažnai pamiršta jau esamus, sąmoningus žmones ir jų likimus.