Tėvų karšinimas (8)

na jei 15-20 metų vadinasi "greit"

man atrodo, kad lengviau mylėti nors ir gulinčius, bet pilno proto ligonius
Sutvarkei, pasišnekėjai, paguodei ir gali palikt nors kokiai valandai, pabūt be jų ( o tai nuo mūsų nėra galimybės niekur pasislėpt, nors namas didelis. Duodas tol, kol suranda ir pradeda sekiot)
Nors ... kas ten žino
Papildyta:

Oho kaip išmasto dar

sveikos.. mes kolkas ilipam i vonia, ir islipam, aisku viena nieko negaletu, sakykim kad iskeliu. gerai kad lengva kudute lb... tai bedu nera...
as ir buna pratrukstu, apsaukiu, po to gailiuosi... irgi valgyt nenoriu, neskanu, darai kita,vel neskanu... taip jau i diena simta k darau ir darau,vyrui kitka, mociutei kitka... zodziu...

Kas galite ką nors pakomentuoti dėl donenepezilio(Yasnal) Alzheimeriu sergantiems ligoniams? Ar tie vaistai padeda?
Esu visiškoj sumaišty, nieko nežinau ko čia geriau imtis. Kai buvau su mama pas nervų praeitą savaitę - ji sakė, kad atliksim tirymus, jei nieko kito iš kitų pusių ligų nėra - reiškia Alzheimeris(nors jai ir taip iš karto kaip ir aišku viskas). Tai sako tada skirs donepezilį(kompensuoamą turbūt). Dar sakė, kad vaistai stebuklų kažkokių nepadarys...
Tai ir nežinau ar duoti tą Yasnal ar ne? Šiaip esu jį pirkusį mamai už visą kainą. Prieš pusantrų metų vežiau į Grybo g. pas neurologą, tas viską išklausęs ir pažiūrėęs tuometinį tomografo tyrymą sakė, kad pagal jį ne Alzheimeris (o gal tik psichologiškai mane norėjo švelniau į ligą nukreipt?), bet kad nebūtų visai blogai, ir kad mama atminties neprarastų - pasiūlė nusipirkti tuos vaistus, dar vartoti bilobos preparatų ir pas save mieste tirtis dėl Alzheimerio (kad tas yasnal kompensuojamas būtų). O pas save mieste tirtis pasiųlė todėl, kad pigiu būtų, nes Grybo g. kainos didelės.
Kai su jo išrašu parvažiavom namo - mūsų šeimos daktarė kažkaip į šoną tą lapą padėjo, sakė, nežino kam jis skirtas. Psichiatrė sakė kreiptis pas šeimos... Vienu žodžiu vienas nuo kito stumdė (dabar labai gailiuosi, kad kažkaip primygtiniau tada neišsiklausinėjau tų abiejų kas turi tirti, nes gal dabar nebūtų iki to, kad mama nežino kas aš tokia).
Na po to neurologo iš Grybo g. nupirkau tą Yasnal 10 ir pradėjau duoti vakarais po tabletę. Bet tada mamai nuotaikos pasidarė sumaištingos, labai suirzusi buvo, psichiatrė sakė nebeduot. O ir spaudimas didžiulis iškart sukildavo, tai ir nutraukiau tada.
O dabar ir nežinau kaip čia geriau daryti? Jei mama manęs nepažįsta, nežino kur randasi - ar vartojant donepezilį galima žmogų į šį pasaulį atvest? Ar vis tiek ji manęs nebepažins? Ar vartojant šiuos vaistus galima apsaugoti ligonį nuo dar baisesnių ateities dalykų? O gal nelabai jie padeda? Ar šalutinių poveikių (kas liečia saudimą ir širdį) yra? Gal kas galit pakomentuoti? Ačiū.

Toks pastebėjimas: galvoju gydytojam labai nepatinka kai pradedi rodyti, kad kažką nusimanai. Aš konkrečiai apie alzheimerį. Kai prieš pusantrų metų pradėjau giliau skaitinėti ir domėtis apie šią ligą, man labai buvo iš mamos panašu, kad būtent ji ir serga. Kada savo šeimos sakau, kad pas mamą turbūt alzheimeris(pagal ligos kodą nepatikslinta demencija), gydytoja sako iš kur aš ištraukiau? O prieš mėnesį primygtinai išprašiau iš šeimos siuntimo pas neurologą demencijai patikslinti. Ir turbūt patikslins tą baisybę . Dabar, kaip minėjau, reikia atlikti visokius tyrimus (daug kraujo, šlapimo) ir vėl pas neurologę su ats. Tai šeimos daktarė pradėjo rašyti iš kortelės 2-1,5 metų tyrimų rezultatus Sakau, tai kad dabartinių tyrimų reikia, o ji - tai ką , norit po mėnesiuką tyrimų rezultatus kartot(prieš gerą mėn. buvo šlapimo tyrimas darytas ir tas blogų rezultatų buvo). Sakau, kad noriu kad atliktumėt šviežius tyrimus, o ne dviejų metų senumo. Ta pradėjo mykt, tai sakau mokamus tada rašykit, jei jau kažkas ne taip, nes laiko ir nervų pati nebeturiu, norisi greičiau viską susitvarkyt. Tai išrašė visus tyrimus (kraujo, šlapimo ) mokamus, sumokėau netoli 60 lt. Vienu žodžiu kažkokia utopija visur, kur tik tenka susidurt su valdiškom įstaigom.

cambala, nu žinok skaitau ir man plaukai šiaušiasi dėl tavo gydytojų. kuriam tu mieste ? Nėra galimybės pakeisti šeimos gydytoją?

Pas mano buvusį tai aišku siuntimų, biuliotenių tai nebuvo niekada problemų gauti, bet viską turėjau matyti ir žinoti pati. O jei kokių klausimų kildavo dėl kokios ligos ( tuo metu mažų vaikų) tai liepdavo pasiskaityti google... o dar geriau supermamas Paskiau persikraustėm į kitą miesto pusę tai tiesiog pasikeitėm gydymo įstaigą į artimesnę ir pataikėm pas tokį gydytoją, kur jau be pusvalandžio iš kabineto neišeisi . Jau viską taip išsamiai išaiškina, pripasakoja, pamoko. Jei kuo suabejoja tuoj knygą išsitraukia, kad kartais net klausytis atsibosta Bet tai geriau, negu nieko nesako, niekas neidomu ir liepia supermamas skaityti

Jau gi rašiau kad Panevėžys.
Mūsų miestas "garsėja " gydytojais . Tikrai nemažai tenka lankytis(ne todėl kad noriu, o todėl kad reikia) pas gydytojus. Paskutinei neurologei jokių pretenzijų neturiu, labai atidi, peržiūrėo visus mano nuneštus atšviestus popierius iš mamos ligos istorijos(gal pagalvosit, kad man su proteliu irgi negerai, bet paskutiniu metu vsus popierius atsišviečiu ir turiu namie. Nes mamos šeimos gydytoja vienoj šeimos klinikėleij dirba, kiti gydytojai konsultacijų poliklinikoj, dar kiti - kitoj poliklinikoj. Ir kortelės poliklinikose trys skirtingos, kai kur nėra įrašų iš kitų gydytojų su ligom).
Mano vaikas bronchine astma ir alergija serga nuo trijų metų . Tai iš vaiko daktarės siuntimą kažkur pas pulmonologą ar alergologą gaut - dejuot reikia nežinau kiek. Ir ką čia dejuot - 1 k į metus privalo duot siuntimą pas specialistą. Tai dabar jau problemos jei rimtesnės - važiuojam į Vln (prieš tai išsikovodami siuntimą).

matyt praskaičiau kur ( būtų Kaune, ar Mažeikiuose, Skuode tai būčiau truputi padėjusi su medikais, o ten tai nieko nežinau). Pasiteiraukit jūs tikrai dėl kokio normalesnio šeimos gydytojo. tikrai taip būti negali ir nereikia kentėti. gi ne tarybiniai laikai, kai prieš kiekvieną reikėtų žemintis...
Beje .. mano merginai irgi astmą nustatė. geriam monkastą. bijau prisišnekėti, bet pradėjus gerti lyg gerėja...

Ačiū, karapuzike, už norėtą suteiti pagabą .
Na mes vaiko astmą gydom tik paūmėimais hormoniniais inhaliatoriais. Reik į kitą temą keliaut, kol moderatoriai iš šios neišmetė .

sveikos... mano mociutes pcichologe ir seimos gyd superines moterytes... lb dziaugiuos, visad patars pades irt.t.
as klausiua del vaistuku irgi, man patare nebeduoti. tegul teka viskas sava vaga. nes jie nebepades,jie tik palaikys .... beto nuo vaistuku atsiras nervingumas, energija ir t.t. tada reikes raminanciu. tai as nutariau nebeduoti. perku tik papildus ginkobilus ir tiek.... nors ir jie juk nieko ten neduoda,ale va nu sakau tegul geria.... manoji rami, savam pasaluli, spaudimas nekyla ir tuom dziaugiuos.

O koks tas savam pasauly? Užsisklendus savyje ir jūsų nepažįsta? O kiek jūsų močiutei metų?

uzsisklendusi savyje. mus pazista,kitu gal jau primirsusi... nelabai. nedaug dar mums metu 74... vis sako kad ji uzkoduota... ir todel tokia. demencija turim.

perskaiciau pastarasias temas ieskodama atsakymu i savo klausimus, tikiuosi patarimu rasti cia, musu situacija tokia, kad aplink save dar susitvarkanti mociute turinti negalia, sunkai vaiksciojanti, ar galetu gauti seniunijoje socialinio drabuotojo pagalba, pav kaip nuvezimas pas gyd. ?

Sveikos,
einu paverkti čia. Nuprotėsiu pati visiškai. Mama jau savaitę "laidoja" mano brolį, nepadeda ir Haloperidolis. Jaučia nerimą, įsitempusi, nieko nevalgo... Mane kartais atpažįsta, bet pasakodama, kas dedasi jos galvoj (na jos sūnus nužudytas, rankos jo nupjautos, anūkas (sūnaus) mirė) netiki mano šnekom, kad viskas tvarkoj, kad jokių laidotuviu nera, nes niekas nemirė, netiki. Sako ar aš visai tada durna, bet jūs nuo manęs slepiat ir apsimetinėjat... Na dar pusė bėdos, kad taip nusišneka, bet jau para laiko nemiega, naktį visą pati nemiegojo ir man ir vaikui mano nedavė miegot... Kuistosi, vaikšto, tripinėja rengiasi, nori eit į šarvojimą... Vaikas mano naktį blogai miegojo, į mokyklą nemiegojęs beveik išvarė. Aš galvoju, eisiu ryte numigt. Kur tau, vaikšto, nusišneka, rengiasi...
Va ir atėjau pas jus paverkt, todėl kad su kažkuo (drauge) susitikt nėra laiko ir noro. Niekas manęs ir nesupras. Vienas bendravimas kompe. Pikta baisiai, kai mama "laidoja" savo sūnų, o anas net man neskambina pasiklausti kaip mama gyvena . Gyvena sau , vargo ir nervų nemato. Eina sau kaip bloga, sėdžiu dabar ašarom apsipylus, jau ir vaistus leidžiamus nuo "kvankt" suleidau, o mama vis užmigt negali, vaikšto... Galvoju, kad jei jis ateitų aplankyti jos karts nuo karto - gal nesirodytų taip?
Ale kaip įdomiai būna su smegenim. Užvakar ateina į virtuvę, sėdi mano vyras ir aš. Sako, Konstantinai(mano vyro vardas), o kur mano duktė? Anas sako taigi va, o ji nepažįsta manęs . Galvoju, va mes , psichiškai sveiki žmonės, kažkaip reguliuojam savo mintis, mąstymą... O kas tokių ligonių galvose dedasi? Chaosas?