Tėvų karšinimas (8)

Gerai,kai kinderiai maži ,o mano pvz viens kžkur Klaipėdoj su draugu bastos,kits prie PC savo kambary sėdi ir su savo merga kalbos skypy deda .
O rytoj pati sugalvojau pasiarbatinimą pasidaryti
Ir iš kito miesto pacientus,kuriem virš 75 m. medikai gali apžiūrėti ir suteikti pirminę bei antrinę pagalbas
Papildyta:
pas mane ,kad ir virusas ir nosis pijokiškai raudona ir kosulys užknisa,bet tookia gera nuotaika,kad norisi geros muzikos ir tancų

Kinderiai mano nemaži- vienas 185 cm ūgio, kitas 181 cm. Dukra kol kas mažesnė.

Medikai dėl senukų nesivargina. Va, dabar mama sirgo, tai išrašė antibus, kurių pageidavau, ir nepasivargino per gatvę pereiti- mūsų šeimos gydytojų kabinetas man priešais langus.

Nejau babūne iškraustei kur

o as savo mociutes net jonavoje neprirasiusi. jei ko reikia skambinu ir vaziuoju pas jos gydytoja i kaisiadorys...

aš mamą prirašiau pas savo gydytoją taip paprasčiau.

Spalio 23 d mama paliko puodą ant dujinės viryklės, išėjo morkų į daržą, grįžus pamatė, kad ugnis užgesus ir brūkštelėjo degtuką. Pasilenkus, aišku. Sprogo dujos, jai apdegino veidą ir viršutinius kvėpavimo takus. Ji mėgino nuo ugnies bėgti, perbėgo per koridorių, užsidarė miegamojo duris ir mėgino prisiskambinti gelbėtojams, ir tuo metu jos filmas nutrūko... Jei ji būtų pro kitas duris išbėgus į lauką, būtų taip neapsinuodijus dūmais...Gi kol atvyko ponai ugniagesiai, kol langus išbarškino, kol teikėsi pradėti jos ieškoti (kaimynai jų jau laukė, rodė, kuriame ji kambaryje, o išties ir patys būtų galėję ją pro langą iškelti, bet nedrįso, nes baiminosi, kad dujų balionas gali sprogti (o tas buvo pustuštis), ji gal pusvalandį gulėjo dūmų pilname kambaryje, turėjo būti didžiulis karštis, jei naujo jos tv ekranas išsilydė...
Reanimacija 2 savaites, medikai davė 0 šansų, kad išgyvens, bet ji pradėjo taisytis, tada pervežė į Kauno klinikų nudegimų skyrių. Prisilaksčiau sočiai, bet ką darysi- mama. Gruodžio 7 d. mamą parsivežiau namo, iš pradžių buvo sunku, nes buvo visiškai bejėgė, gerai, kad sūnūs dideli, padėdavo man ją vartyti, pakelti. Ligoninėje mamos buvo didžiulis kraujospūdis, man jį pavyko sureguoliuoti, dabar išvis jokių vaistų nebereikia, labai žiūriu maistą. Viskas gerėja. Sėdi lovoje, žiūri tv, skaito laikraščius. Tik kol kas negaliu išeiti ilgiau nei 3 val, nes ji pradeda nerimauti.
Taip jau atsitiko, kad veiklios moters gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Gi tuoj bus tik metai, kai ji nedirba... Prieš 80-ąjį savo gimtadienį iš darbo išėjo vien todėl, kad... nebepadoru dirbti

Svarbu , kad jau mamai geriau.

Namuose turi piktą felčerę (ji mane taip vadina). Jau sausio mėnesį apsilankę giminaičiai nustebo, kaip mama greitai taisosi. Jeigu ją būčiau paguldžius į slaugą, jau turėtume kapelį... Bet aš visas gyvenimas domiuosi medicina- ir tradicine, ir netradicine, todėl ėmiausi rimtai ir jau beveik pastačiau mamą ant kojų. Tikiu, kad po mėnesio kito ir vaikščios po namus.

Ne,tik mano babūnė per žioplumą mano gavo ir triaptidalį ir axurą,tai po pietų kai dingo iš eterio tai taip ir nemačiau .sūnų siunčiau pažiūrėti ar gyva dar
Papildyta:


Ne kas Jūsų mamikei,bet ugniagesių kaltinti ir negaliu.Žinau koks jų darbas ir dėl kokių priežasčių iškart neklindo ieškoti žmogaus(atleiskit išsamiau nekomentuosiu).
Kaimynų pasyvumas taip pat pažįstamas . Svarbu,kad mamikė taisosi.
Pas jūsų mamą kaip suprantu išsivystė po traumos baimės fobija,todėl pakeitus vietą ji nerimauja.Būtų gerai, kad su ja pabendarutų psichologas,bet kvalifikuotas ir išmanantis savo amatą,o ne diplomuotas nežianau ką darau.

Ale matai, kaip kartais tas žioplumas į naudą

eina sau ilgai dirbo,saunuole moteris... bet va kaip gyvenimas apsisuko aukstyn kojom..
bet dziaugiuos kad jums jau geriau... saunuole ir tu...

Ji mielai pakonsultuotų kokį diplomuotą psichologą, nes baigus du aukštuosius ir prieš tai medicinos mokyklą
Nėra ta jos baimė didelė, iš pradžių buvo du panikos priepuoliai, dėl to buvau parsivežus neurologę į namus. Ta apžiūrėjo ir patarė tvarkytis invalidumo reikalus, užpildė lentelę. Praeis viskas laikui bėgant.