Mūsų vakaras prabėga viešbutyje prie vakarienės stalo...taip, jis tikrai užtrunka

...porcijos daugiau nei pakankamos

Dar prieš vakarienę su vyru susitariame, kad mes su dukryte nueiname pirma ir išsirenkame sau meniu, o jis šiek tiek vėliau prisijungs...( taip, mūsų laiku jau 21.30 val.. dukrytė tokiu laiku ne vakarienei, o jau miegučiui paprastai ruošiasi

), greitai išsirenku mums tinkančius patiekalus iš I, II meniu ir desertą,o barmenas..."dar gėrimus prašom "

kadangi vanduo čia pat padėtas nemokamai, tad palaukit tuoj...yra kaip suprantu alus, vynas, sidras( ar kažkas panašaus) ir kava..."man vyno prašom"

...ir netrukus mums ant stalo atkeliauja lėkštė vytinto kumpio su sūriu, pas padavėją rankose vyno butelis...galvoju tiek tai tikrai neužsisakėm

Vyno butelį atidaro, įpila man į taurę ir palieka ant stalo...o aš-"visas butelis man vienai? " jis pradeda juoktis

..."taip, taip...gal dar vieną taurę?", "tai žinoma"....na ir kol neįsibėgėjau su vynu, greitai į kambarį vyrą pakviesti...na kaip aš dabar atrodysiu viena su buteliu ir mažu vaiku prie stalo

...situacija greitai pasitaiso ir mes jau visi gardžiai vakarieniaujame...čia mums tikrai pasisekė...tiek maisto į 10 EUR kainą įskaičiuota

O dabar baikime apie maistą ir kelkimės į kitos dienos rytą, kuris išaušo taip pat nuostabus kaip ir prieš tai rytas

Po pusryčių mes jau kelyje:

Ši diena skirta kalnams...kažkokių konkrečių planų, užsibrėžtų tikslų neturime...taip, jei būtume dviese, keliautume kokios nors viršukalnės šturmuoti, o dabar derinamės ir prie dukrytės poreikių

Pirmiausia norime nuvažiuoti iki Sierra Nevada slidinėjimo kurorto, kuris yra aukštai kalnuose 2600 m. virš jūros lygio...
Žemėlapyje buvau pasižiūrėjusi, kad norint nuvažiuoti iki minėtos vietos jokiu būdu negalima pasukti į kairėje pusėje esantį kelią ( kuris yra šiek tiek pravažiavus tiltą), tada nuvažiuotumėm į...niekur

Taigi čia sustojame ir dar kartą pasižiūrime kur mums važiuoti (...'prisimink...jokiu būdu ne į kairę

)


šiek tiek pasitariame...ir važiuojam , pirmą kilometrą važiavome nedrąsiai, nes atrodė, kad tuoj tuoj ir kelias pasibaigs, bet jis kuo tolyn vis labiau suko vingius atverdamas vis puikesnius vaizdus į bedugnes...o žinant, kad jokių atitvarų, tai vietomis tikrai nenorėjome susitikti priešpriešais automobilių, nes nežinia į kurią pusę būtų reikėję pasitraukti, kad prasilenkti

...nebent uolos pačios būtų pasitraukę

...mūsų džiaugsmui, bet šioje atkarpoje sutikome viso tik du automobilius, tad pavojaus gyvybei nebuvo iškilę



Pagaliau išvažiuojame į normalų kelią ateinantį nuo Granada miesto

...kelio numeris A-395 (jei kam kada prireiktų), kelias puikus, tiesiog greitkelis lyginant su tuo, kuris mums liko už nugaros


kelias eina vis aukštyn..mes po truputėlį artėjam link snieguotų viršukalnių..kelio atkarpose žymimas ir kelio pakilimas lyginant su jūros lygiu...1600 metrų...dar kiek ir 2000 m....kaip aukštai mes kylame:
