Kad ir kaip skauda širdį tai skaitant, bet -inau, kad jūs teisios. Bet kaip po to pasitikėti kitu žmogum? Tie vyrai tikrai neprognozuojamos būtybės, vat šauna kažkas ir daro nesamones. O kur atsakomybė už savo veiksmus ir žodžius?
QUOTE(Paukste 25 @ 2012 11 20, 15:56)
Kad ir kaip skauda širdį tai skaitant, bet -inau, kad jūs teisios. Bet kaip po to pasitikėti kitu žmogum? Tie vyrai tikrai neprognozuojamos būtybės, vat šauna kažkas ir daro nesamones. O kur atsakomybė už savo veiksmus ir žodžius?
nepasitikėsi vienu, antru, trečiu, kol atsiras tas, kuriuo pasitikėsi. taip, sunku pasitikėti ne tik vyrais, bet ir apskritai žmonėmis po išdavysčių. bet niekas nuo to nesam apsaugoti. o jei vienas išdavė, negi dabar nuo to kiti kalti? negi galima visiems tai taikyti?
Jei atvirai tai man tikrai kartais norisi jam gerai per veidą užvažiuoti. Nes pasiperša (mano iniciatyvos šiuo klausimu nebuvo visiškai), apskelbė savo ir mano tėvam bei giminėm, galų gale draugam. Čia patalpų ieškojo šventei, į bažnyčią ėjom klausti kas kur kaip. Aš jau suknelę buvau išsirinkus. Meilė seilė ir t.t. Čia suokė, kad neįsivaizduoja gyvenimo be manęs, kad pagaliau rado savo žmogų. Ir še. Praktiškai rugsėjo pabaigoj dar kalbėjom, kad reikia paieškot gero kunigo vestuvėm, o spalio pradžioj nei iš šio nei iš to jis man vos ne vos išlemena visa tai: "nebežinau ką jaučiu, galvoju, kad nieko nesigaus", o desertui (turbūt, kad gražiau viskas atrodytų) ašarodamas pareiškia, kad bijo pasigailėsęs, jog mane praras!
Nesuprantu, nei kas įvyko, nei kodėl. Jis prabilo visai kitais žodžiais nei iki tol. Iki tol jis sakė, kad nėra nieko neišsprendžiamo ir pan. Tai kur žmogaus atsakomybė už veiksmus. Kam tas cirkas su piršlybom ir vestuvėm. Kaip galima neįsitinus savo jausmuose, taip daryt???? Kaip galima taip neatsakingai elgtis su kito žmogaus jausmais? Juk tai ne vaikų žaidimai. Jaučiuosi taip lyg mano širdį per mėsmalę jis būtų sumalęs...
Nesuprantu, nei kas įvyko, nei kodėl. Jis prabilo visai kitais žodžiais nei iki tol. Iki tol jis sakė, kad nėra nieko neišsprendžiamo ir pan. Tai kur žmogaus atsakomybė už veiksmus. Kam tas cirkas su piršlybom ir vestuvėm. Kaip galima neįsitinus savo jausmuose, taip daryt???? Kaip galima taip neatsakingai elgtis su kito žmogaus jausmais? Juk tai ne vaikų žaidimai. Jaučiuosi taip lyg mano širdį per mėsmalę jis būtų sumalęs...
QUOTE(Laurita* @ 2012 11 20, 14:38)
nes draugės mano per tikrąją mano dieną išskrenda į Egiptą, tai teks viską pagreitinti

jegele drauges kartu i kelione...

QUOTE(rimkka @ 2012 11 20, 14:47)
pabūsi viena, susigyvensi su savimi ir ateis laikas sutiksi kitą žmogų.
retkarciais susimastau ir as kaip butu buve...Zinokit kad ir kiek skausmo, sirdgelos, asaru islieta,kad ir kiek gailescio sau aptureta... viska pakartociau!buta ir graziu akimirku...
Ir tu laisves metu po 7metu draugystes i nieka neiskeisciau taip pat...Tai patirtis...
As irgi sutikusi ta zmogu nepajauciu nieko,absoliuciai...
O va yra zmogus su kuriuo praleistas buvo tik pusmetis...o as ir po 1,5metu ji pamaciusi visa net nutirpstu ir sirdis dauzosi krutineje lyg paukstelis...Bet...
QUOTE(Paukste 25 @ 2012 11 20, 16:08)
Jei atvirai tai man tikrai kartais norisi jam gerai per veidą užvažiuoti. Nes pasiperša (mano iniciatyvos šiuo klausimu nebuvo visiškai), apskelbė savo ir mano tėvam bei giminėm, galų gale draugam. Čia patalpų ieškojo šventei, į bažnyčią ėjom klausti kas kur kaip. Aš jau suknelę buvau išsirinkus. Meilė seilė ir t.t. Čia suokė, kad neįsivaizduoja gyvenimo be manęs, kad pagaliau rado savo žmogų. Ir še. Praktiškai rugsėjo pabaigoj dar kalbėjom, kad reikia paieškot gero kunigo vestuvėm, o spalio pradžioj nei iš šio nei iš to jis man vos ne vos išlemena visa tai: "nebežinau ką jaučiu, galvoju, kad nieko nesigaus", o desertui (turbūt, kad gražiau viskas atrodytų) ašarodamas pareiškia, kad bijo pasigailėsęs, jog mane praras!
Nesuprantu, nei kas įvyko, nei kodėl. Jis prabilo visai kitais žodžiais nei iki tol. Iki tol jis sakė, kad nėra nieko neišsprendžiamo ir pan. Tai kur žmogaus atsakomybė už veiksmus. Kam tas cirkas su piršlybom ir vestuvėm. Kaip galima neįsitinus savo jausmuose, taip daryt???? Kaip galima taip neatsakingai elgtis su kito žmogaus jausmais? Juk tai ne vaikų žaidimai. Jaučiuosi taip lyg mano širdį per mėsmalę jis būtų sumalęs...
Nesuprantu, nei kas įvyko, nei kodėl. Jis prabilo visai kitais žodžiais nei iki tol. Iki tol jis sakė, kad nėra nieko neišsprendžiamo ir pan. Tai kur žmogaus atsakomybė už veiksmus. Kam tas cirkas su piršlybom ir vestuvėm. Kaip galima neįsitinus savo jausmuose, taip daryt???? Kaip galima taip neatsakingai elgtis su kito žmogaus jausmais? Juk tai ne vaikų žaidimai. Jaučiuosi taip lyg mano širdį per mėsmalę jis būtų sumalęs...
mano istorija irgi panaši. prieš vestuves draugavom 5 metus, vedė buvom 2,5 metų jau, abu pakeitėm į geresnius darbus, pinigėlių kaip ir pasitaupydavom, užsiminiau, kad gal reikėtų ieškotis savo būsto, kad galėtume planuoti šeimos pagausėjimą. pasirodo, mano brangusis tuo metu pareiškia, kad niekada su manimi nenorėjo vaikų, kad ateities su manim nenori, manęs nemyli, bet skirtis irgi nenori, nes mat bijo likti vienas

iš vienos pusės džiaukis, kad neištekėjai ir vaikų neturi su žmogumi, kuris nėra apsisprendęs, ko nori iš gyvenimo. manau, kad jis supanikavo ar tu tikrai jam skirta ir dėjo į krūmus. tai vaikiška, kada suaugęs žmogus negali tiesiai šviesiai pasakyti tiesos.
QUOTE(Paukste 25 @ 2012 11 20, 14:56)
Kad ir kaip skauda širdį tai skaitant, bet -inau, kad jūs teisios. Bet kaip po to pasitikėti kitu žmogum? Tie vyrai tikrai neprognozuojamos būtybės, vat šauna kažkas ir daro nesamones. O kur atsakomybė už savo veiksmus ir žodžius?
Labai natūrali Tavo būsena - nuolatos deganti lemputė "o jeigu"... Tiesiog duok sau laiko, neskubėk nei "pagyti" nuo buvusių jausmų, nei juolabiau pulti į kitus santykius... Man pamenu buvo baisiai savęs gaila ir nuolatiniai sau klausimai kaip man dabar reikės gyventi tiesiog eilinę dieną... Išgedėjau... Tiesiog atėjo laikas, kai nebelaukiau, nurimsti viduje, atsimininimai buvo ir bus, tik jau nebekels skaudulių tokių. Ir Tau natūraliai viskas ateis, ateina tikrai, pati sau gali padėti tik tiek, kad tolintum mintis - ieškok veiklos, kad ir sportas ar vėl kas... Dabar viskas dar lb aštru atrodo, kad ne velnio daugiau netikėsiu, visi jie tokie. Patikėsi - bus laikas ir tinkamas žmogus..
QUOTE(Seila @ 2012 11 20, 16:13)
retkarciais susimastau ir as kaip butu buve...Zinokit kad ir kiek skausmo, sirdgelos, asaru islieta,kad ir kiek gailescio sau aptureta... viska pakartociau!buta ir graziu akimirku...
Ir tu laisves metu po 7metu draugystes i nieka neiskeisciau taip pat...Tai patirtis...
As irgi sutikusi ta zmogu nepajauciu nieko,absoliuciai...
O va yra zmogus su kuriuo praleistas buvo tik pusmetis...o as ir po 1,5metu ji pamaciusi visa net nutirpstu ir sirdis dauzosi krutineje lyg paukstelis...Bet...
Ir tu laisves metu po 7metu draugystes i nieka neiskeisciau taip pat...Tai patirtis...
As irgi sutikusi ta zmogu nepajauciu nieko,absoliuciai...
O va yra zmogus su kuriuo praleistas buvo tik pusmetis...o as ir po 1,5metu ji pamaciusi visa net nutirpstu ir sirdis dauzosi krutineje lyg paukstelis...Bet...
aš irgi nieko nekeisčiau, nes tik todėl esu tokia, kokia esu. taip aš užaugau, išmokau. juk nebereikalo sutinki žmones savo kely -jie skirti pasimokyti gero ar blogo, išminties, augti ir tobulėti...
Kas liečia vaikus, tai jis išvis. Jis jų norėjau labiau nei aš. Ir aplinkiniai sakė, kad net keista, kad jis pradėjo kalbėti apie šeimą, vaikus, ko ankščiau niekada nebudavo. Va tas ir keisčiausia, kad viskas čia taip supinta, perpinta, kad sunku atrinkti galus 
Papildyta:
Tikiuosi, kad vistiek kada nors yla išlįs iš maišo.

Papildyta:
Tikiuosi, kad vistiek kada nors yla išlįs iš maišo.

QUOTE(Paukste 25 @ 2012 11 20, 16:22)
Kas liečia vaikus, tai jis išvis. Jis jų norėjau labiau nei aš. Ir aplinkiniai sakė, kad net keista, kad jis pradėjo kalbėti apie šeimą, vaikus, ko ankščiau niekada nebudavo. Va tas ir keisčiausia, kad viskas čia taip supinta, perpinta, kad sunku atrinkti galus 
Papildyta:
Tikiuosi, kad vistiek kada nors yla išlįs iš maišo.

Papildyta:
Tikiuosi, kad vistiek kada nors yla išlįs iš maišo.

ši būsena normali, nesigėdyk nei jos, nei savo jausmų. viską išgyvensi, pergyvensi, suvirškinsi, išgedėsi ir vėl pasaulis nušvis spalvomis, pamatysi

Laukiu nesulaukiu tos dienos..
Labas visoms
Kaip sena bobulė tuoj pradėsiu skųstis, nes nujaučiu, kad man gresia pragulos
Nusibodo gulėti lovoje, nusibooodo...
Ryt tikiuosi jau bus geriau ir atsikelsiu bent ratus pasukinėti po kambarius.
Gal galite rekomenduoti kokį linksmą ar pozityviai nuteikiantį filmą?
Laurita, man labiausiai patinka Yzi baras, Bonjourno, Piano, Svarstyklės ir Jacht klube esantis restoranas Miesto sodas. Tik visos vietos itin skirtingos, tai priklauso ko pati nori/kur nori nusivesti drauges
O apie tavo minėtą Piccola Italia girdėjau labai nekokius atsiliepimus, priešingai nei parašė comep. Nenoriu teigti, nes pati nebuvau. Bet pasakojo, kad labai nemalonus aptarnavimas, taip pat, kad ten pabūti gali max 2val. Man pasakoję žmonės šventė gimtadienį, po 2h juos išvijo
Gėrimai, maistas buvo tik įpusėję, gimtadienio šventimas tikrai nebuvo link pabaigos, o rezervuojant staliuką žmonės nebuvo įspėti. Niekam tai nerūpėjo, turėjo išeiti
Tai jei rezervuosies ir neįspės, žinok, kad galėsit pabūt max 2val.
Paukste, stiprybės

Kaip sena bobulė tuoj pradėsiu skųstis, nes nujaučiu, kad man gresia pragulos


Gal galite rekomenduoti kokį linksmą ar pozityviai nuteikiantį filmą?

Laurita, man labiausiai patinka Yzi baras, Bonjourno, Piano, Svarstyklės ir Jacht klube esantis restoranas Miesto sodas. Tik visos vietos itin skirtingos, tai priklauso ko pati nori/kur nori nusivesti drauges

O apie tavo minėtą Piccola Italia girdėjau labai nekokius atsiliepimus, priešingai nei parašė comep. Nenoriu teigti, nes pati nebuvau. Bet pasakojo, kad labai nemalonus aptarnavimas, taip pat, kad ten pabūti gali max 2val. Man pasakoję žmonės šventė gimtadienį, po 2h juos išvijo


Paukste, stiprybės
