Labas rytas
Nepastebėjom kaip prabėgo metai nuo mūsų šeimos pasipildymo nauju nariu. Atsitiktinai atsiverčiau skiepų knygutę- žiūriu laikas skiepytis

Gal kas pamena, kaip rašiau, kad vyras apie katiną net pagalvot nenori. Tai va, dabar nebeįsivaizduoja gyvenimo be jos... žaidžia, kalbina, niurko ir sako, kad ji pati gražiausia ir geriausia

Žodžiu, tvirtas ryšys užsimezgęs tar jų
Bijojau ir dėl vaikų, kad dar per maži, nemokės su katyte elgtis ir pan., bet šito klausimo dabar net nesvarstyčiau, kad ir visai mažą leliuką turėdama. Kuo ankstesnė pažintis su gyvūnu, tuo geriau, be to ir nuo vaiko charakterio priklauso. pvz, didžioji nuo pačių mažiausių dienų gražiausiai gyvuliukus gloztė, gražiai elgėsi, o mažoji visai kitokia- myli labai visus gyvius, bet ir patampyt mėgsta. ir nuo katės kartais gauna už tai...
Nuo pat katės atsiradimo, visad kirbėjo mintis ir dėl antros, bet vyras šiaušėsi... dabar jau taip labai nebesipriešina, tai visgi, anksčiau ar vėliau, manau, apsigyvens ir antras katukas
Bet turiu klausimą, ar pavyks katėms susidraugauti, kokie dar sunkumai laukia? gal kuri turite tokios patirties? būtų labai smagu, kad pasidalintumėte