Darbo paieškos, patarimai

Aš irgi apie tai esu pagalvojusi Žinoma, svarbu savirealizacija, karjera ir t.t., bet taip pat kažkada norisi vaikų, o kaip išeiti motinystės atostogų, jei nesi pradirbusi ten kažkiek?? Nors dar apie vaikus negalvoju, bet tarkim kad ir dabar savo dabartiniame darbe susilaukti jų "negalėčiau", nes sutartis terminuota, likčiau be pajamų praktiškai Atrodo, kad iki "galėjimo" turėti vaikutį reikia tiek padaryti - rasti tinkamą darbą, su stabiliom, pakankamom pajamom (nes kitaip liksi be pragyvenimo šaltinio), užsigarantuoti darbo vietą, užsitikrinti kaip specialistė (nes kitaip atsiras, kas tave pakeis ir grįžti vėliau nebebus kur, o rasti naują darbą turint mažą vaiką dar sudėtingiau)...

Gal juokingai nuskambės, bet aš net iki tokio lygio buvau apsvarsčius ir su draugu pakalbėjus, kad dar negalėčiau net tekėti kurį laiką, nes pakeitus pavardę darbdaviams iškart kils įtarimas, kad gimdysiu vaikus ir kris mano vertė darbo rinkoje


Nerašykit apie šeimyninę padėtį, neprivaloma tas

Tikrai taip. Dar nebuvau tokiam pokalbyje, kur nepaklaustų apie šeimos pagausėjimą. Kol nebuvau ištekėjus, klausinėdavo su kuo gyvenu, nu iš viso iki tokio lygio, kad vos ne atsistok, pasirodyk...

neprivaloma, bet pokalbio metu issiaiskinama...neturejau vaiku, klausdavo kada turesiu, turejua viana-kas priziures, kada antra planuojat? o dabar kai turiu 2, nezinau ka besakytu, turbut ta pati gaida...netgi yra pasake, kad va butum vyras iskart priimciau , juk jus padirbat moterys, ir einat gimdyt gaila diktofono neturejau...

Būtent todėl ir ima atrodyti, kad gyvenimas vietoj sustojo. Kaip įšokti į tą traukinį??

Nejuokingai, nes pati kol kas neteku vien dėl to, rimtai O kai ir studijavau atrodė "ne lygis" tekėti, nors esam susižadėję ir vyras siūlo eiti į 'zaksą' nors rytoj.

O dėl pardavėjos, padavėjos darbų... Man atrodo, kad net ir ten ne taip paprasta įsidarbinti šiaisi laikais, kai pilna bedarbių ir su patirtim toje srityje. O ir kaip motyvuoti, kad nori šito darbo, kai tikrai taip nėra... Ir kam tiek investuota jėgų gerai mokantis ir visa kita.. O svarbiausiai, aš tikiu, kad tokia patirtis (be tam tikrų įgūdžių įgijimo) niekur neveda - t.y. nebent kažkada pakilsi iki partuotuvės vedėjos geriausiu atveju (man prekybos sritis iš viso svetima ir nenorėčiau dirbti joje), o šiaip, tikėtina, ir priprasi taip dirbti ir liksi ten pat, nes ieškant darbo pagal specialybę ar panašaus, vėlgi, tai, kad dirbai pardavėja, neduos naudos, netgi atvirkščiai manau - gadins gyvenimo aprašymą. Ir žinoma, jei neturėčiau ko valgyti ir stogo virš galvos ar reikėtų pamaitinti alkanus vaikus - dirbčiau bet ką. O kol taip nėra, vis ieškau tinkamesnio sau darbo, nes viltis dar rusena.

Be to, nesijausčiau laiminga ir tikiu, kad dar daugiau stresuočiau, nes dirbau ir suprantu, kad turint darbą gyvenimas nepasidaro nuostabus, dirbant kitos problemos, stresas, o kai esi jautresnis, tai iš viso sunku. Aš, asmeniškai, pardavėja, ko gero net nepadirbčiau dėl to nuolatinio bendravimo su įvairių nuotaikų klientais... Nors šiaip esu gana drąsi ir komunikabili, bet svajoju apie darbą, kur kontaktas su kitais nebūtų pagrindas..

Atsiprašau už netvarkingą rašliavą.. (pasąmonės srautas kažkoks)

O šiaip jo, gyvenimas tikrai sustojęs, tik laikas kosminiu greičiu lekia, čia baigei mokslus, čia jau žiema..

Gera bent pasikalbėti su likimo draugėmis

taip o metai eina, ziurek sakys, akd senukams vietos nera mano svajone taip pat dirbti pagal specialybe, juk tam ir mokinausi...o nebuti pardaveja...pardavejos darbas labiau tox studentiskas manau, neturint seimos, pradziai ir pan...beto siuolaikines pardavejos visokiuose Akropoliuose turi atitikti ir grozio standartus

Paprastai tai tie, kurie nei laikraščiuose darbo ieško, nei CV kažkam siunčia. Tiesiog sėdi ir laukia kol darbo birža kažką "duos".

Jūs bent turite vaikus, nors ir nelengva gal, kai vienas dirba... Bet jūsų laikas įprasmintas, jūs turite kuo pasidžiaugti. O pas mus - tušti namai, nežinomybė ir beprasmybė.

Tiesiog norėjau pasakyti, kad turite daug daugiau O šiaip visos situacijos skirtingos ir su savom problemom, nepalyginsi čia, kas geriau, kas ne... Svarbu, kaip pats jautiesi.


Ir pritariu nuomonei apie pardavėjos darbą

ta mintimi ir guodziuosi
beto dar vistik senatve toli ir gal net nesulauksiu pencijos, bet lb baugina, kad nebusiu uzsidirbusi pencijai...vaikai juk uzaugs iseis...gal net neaplankys, negali zinoti kaip susiklostys...
kaip sakai, visi su vienokiom ar kitokiom problemom siam gyvenime...

Protingas žmogus žino, kad darbo birža nieko neduos.Kokius dar išbandyti variantus aš net neįsivaizduoju.... gale mėnesio eisiu i DB tai konsultantė vėl kabinėsis...

Draugei pasiūlė eiti dirbti viešuosius darbus, arba išbrauks iš biržos, atseit per ilgai jau užsibuvo. O žmogus su magistru.

Visokiose maximose sunku dirbti pardavėja , aš jau bandžiau ( aišku ne maximoje), nes negaliu su valdiškais pinigais dirbti.
Papildyta:

Taip, priklauso ir aš dirbau: ploviau indus nakvynės namuose benamių, nes tie ponai nesusiplauna