Ar vaikinas jums padeda/padėdavo finansiškai?

atsakant bendrai itemos klausia, manau kol nevede ar santykiai nepasieke tokio lygio, kur jau einama link gyvenimo kartu, vedybu, vienas kitam neprivalo padeti. Aisku, jei nori, tai gali Mes priklausomai nuo situacijos mokedavom uz pramogas, dazniau jis, nes jo pajamos didesnes.
I aprasytos situacijos, kai mergina neturi pajamu saltinio ir gyvena tevu islaikomame bute, vaikinas, mano nuomone, privalo prisideti prie buto islaikymo, nes ten praktiskai gyvena. Bet jei jo toks poziuris, kad geriau vaziuot pavalgyt pas tevus (kaip supratau mergina nekvieciama pietu, vakarienes?), tai velniop jis toks reikalingas. Tiesiog atrodo, kad jo poziuris i ilgalaikius santykius netinkamas. Na, tiesiog sakyciau, kad jei su zmogum praktiskai gyveni, planuoji ateiti, o jam reikia pagalbos, tai ir padedi. Jei yra kazkokios baimes del pasinaudojimo finansine prasme, tiesiog atsivezi maisto, kuri ir pats valgai, nusivezi kazkur pavalgyti ir pan. paciam apmoketi saskaita uz vandeni ir t.t.

Laba diena,

radau šią temą ir tiesiog negalėjau neparašyt. Galbūt čia rasiu patarimų...
O mano situacija tokia: su vaikinu esame kartu apie metus laiko. Kol dar kartu negyvenome už viską +/- mokėjome per puse. Kaip jis pats man yra sakęs, tai jam pirmą kartą taip pasitaikė, kad mergina susimoka už save Tai mane stebino, nes pati esu dirbanti, tad kodėl jis turi už mane mokėti. Mus abu kaip ir tenkino tai.
Kai kartu apsigyvenom, abiejų pinigai tapo bendri. Nutarėme taupytis, nes norime įsigyti savo būstą, o tam reikia pradinio įnašo. Kaip ir viskas būtų gerai, bet taupau tik aš varžydama savo poreikius. Man labai skaudu, kad jis to nesupranta. Na tarkim elementarus pvz.: jis žino, kad savaitei maistui yra skirta tam tikra suma pinigų, bet jis to nepaiso: paima alaus, cigarečių, sausainių ar dar geriau vytintu mėsyčių ir kaip mažas vaikas "ar galiu?". Na ką aš galiu pasakyt "na imk.." Ir taip praktiškai visada. Ėjome į turgų, tai pasakiau, kad ant mėsų išleisime ne daugiau 50 lt, tai išleidome 100 lt. Kita situacija: pasiėmėm po 50 lt smulkiom išlaidom, tai aš savo 20 lt smulkiom išlaidom išleidau jo picai, nes jis labai norėjo, o už likusius dapirkau namo tai pieno, tai batono...
Šian, kai jis vėl ėmė vardint savo norus savaitgaliui, aš pratrūkau ir pasakiau, kad nuo kito mėnesio kiekvienas savo pinigus turėsime sau ir kad už maistą ir butą mesimės per puse, o visa kita: taupysimės ir smulkiom išlaidom turėsime kiekvienas sau. jis tedavė man 1000 lt, o poreikiai pas jį tai ogogo... Aš suprantu, kad jis kolkas šiek tiek mažiau (na gal kokiais 200-300lt) uždirba nei aš, bet tai nereiškia, kad turiu save varžyti tik AŠ, juk taupom abu. Gal ir negražiai pasielgiau, bet nebeištvėriau: aš save varžau, o jis ne... Vat ir nežinau, ar gerai pasielgiau ir kaip iš tiesų reikėtų elgtis su tais finansais gyvenant kartu... Nenoriu aš pyktis dėl tų pinigų, bet skaudu, kai aš taupau, o jis ne (na bent man taip atrodo).

Man atrodo, kad gerai padarei:)

Bet čia turbūt irgi reiktų susėsti ir pasikalbėti, nes pagalvok, kai reiks už paskolą mokėt, tai irgi tik tu mokėsi? Nes pvz. jis viską išleis ir tada sakys, kad savo pusės neturi kaip duoti ir verkšlens lygiai taip pat..

Turit pasišnekėt, kad čia rimtesni dalykai nei mėsytės, alučiai ir sausainiai.

Bet kaip man jam tai paaiškinti, kad jis neįsižeistų ir suprastų. Manau bėda yra tame, kad jis yra palepintas, kas liečia pinigus. Jam savaime taip gaunasi, nes jis taip pripratęs (turiu omenyje neskaičiuoti pinigėlių). Jei pritrūkdavo pinigų, tai mama "patepdavo".
O aš nuo pilnametystės nieko nebegavau apart pastogės. Jei ko norėdavau ir paprašydavau tėvų man būdavo pasakyta: nori-užsidirbk ir nusipirk, nebe maža jau". Tad man taupyt ir kažko atsisakyt nėra sudėtinga ir rodos savaime suprantama.
Bet kaip man jį to išmokinti? Nuo ko pradėt kalbėti?

Deila, šiaip viskas ok, kad taip nusprendėt, tik kaip tada su taupymu? Kažin ar jis sutaupys? Gal taupymui reikėtų atsidaryt kokią atskirą sąskaitą ir iškart po algų pervest ten nustatytą sumą ir jos neliest. Ir tada jau tuos, kas liko leiskit kiekvienas taip, kaip kuriam patinka. Tik jau reikia išmokt nenusileist ir nepirkt iš savo pinigėlių jam jokių sausainių. Vieną kitą kartą pasakysi NE, gal nustos prašyt.

o šiaip dar gera taktika - iš pradžių išleidžiam vyro algą, o paskui kiekvienas savo . Na gal ne visai taip, bet pasitisina. Jei vyras išlaidūnas tai gerai yra ant jo pečių permest daugiau mokesčių, būtinų išlaidų ir t.t., tada jam mažiau liks "ištaškymui" ir tau daugiau liks taupymui

carablanca man patiko tavo idėja dėl sąskaitos. Manau reiks tą ir pasiūlyti. Nes jis tikrai nejaučia pinigų.. Tik va šian neatsilaikiau ir piktai jam pareiškiau, kad nuo šiol kiekvienas turėsime savo pinigėlius ir psio. Jis supyko... Pareiškė, kad gal jei jau viskas atskirai tai ir gyvenam atskirai... Na žodžiu... Ir kam aš pratrūkau. Galėjau ramiai pasakyt viską, o dabar toks siutas paėmė, kad nesusivaldžiau.
Tikėkimės kalbės jis su manim, kai grįšiu iš darbo

Gal jį paveiktų kažkoks taupymo rezultatas. Pvz. kol jis leidžia pinigus, tu taupyk ir duok jam realiai pamatyti, ką galima nusipirkti ar kur nuvykti kažko atsisakius. Pvz. susitaupyk kažkokiai pramogai, kurios ir jis norėtų, bet negalės sau leisti jei netaupys arba kokiam daiktui, o gal užteks parodyt sumą, kad va, kol tu valgai šokoladukus aš jau sutaupiau tiek ir tiek. Nes tas, kas netaupęs nelabai supranta, kad smagu yra kažkam susitaupyti.
Kalbant apie azartą, gal padėtų savotiškos varžybos, kas per tris mėn. sutaupys daugiau?

Su varžybom tai manau pavyktų, nes jis pas mane gana azartiškas
Ačiū labai už šią idėją

Tik kaži ar pavyks šian pakalbėt su juo. Greičiausiai bus piktas labai

Puikios idėjos carablanca! Ir sėkmės tau Deila*, tikiuosi, kad pavyks pasišnkėt. Parašyk kaip pasisekė.

Padedavo, nes buvo laiko tarpas, kai isvis nedirbau, tai ka man valgyt turejo neduot ar is namu isvaryt
Na ir siaip naturaliai gaunasi, kad kieno pajamos didesnes tas kazkiek paremia, nes vistiek net ir negyvenant kartu i kokia kelione vaziuoti nori, tai gi nevaziuos vienas

labas rytas
na ką, mano didžiai nuostabai, jis pats pradėjo pokalbį. Paprašė pasakyt, ką jis daro ne taip. Na aš jam gražiai ir išdėsčiau viską. Paaiškinau, kad reikia skaičiuoti pinigus, o nesišvaistyti ir gyventi tik šia diena. Pateikiau jo švaistymo pavyzdžių. Iš pradžiu jis kažkiek buvo nepatenkintas tuo, ką išgirdo, bet vėliau pasakė, kad stensis į viską žiūrėti atsakingiau. Bet pinigus jis vistiek nori dėti į vieną krūvą: jam kartu reiškia "kartu visame kame". Matau, kad jis nori išmokti disponuoti pinigais ir tikiuosi, kad mums pavyks.