Ar vaikinas jums padeda/padėdavo finansiškai?

Pasiskaičiau ir pasibaisėjau Jūsų vietoje ne tik neturėčiau su juo bendrų pinigų, bet ir jokio būsto tikrai nepirkčiau kartu Jis vyras, kur jo vyriškumas? Jei klausinėja ties sausainiais "ar galiu?". Aš nesijausčiau už tokio vyro kaip už sienos, nes pati jausčiausi ta siena.

Iš savo ir draugių patirties (mes jau ne piemenės) galiu pasakyti, kad NIEKADA negalima vyrui atskleisti, kiek uždirbi ir turėtis visus bendrus pinigus. Esmė tame, kad jie labai greitai atsipalaiduoja šiuo klausimu ir gero nelauk. O jei dar uždirbi daugiau - kaip mat prasidės pykčiai, nes jausis nepilnaverčiai. Arba tiesiog švaistys Jūsų pinigus, jeigu leisite.

Pagalvokite apie tai, kad net ir geresnį darbą moteriai sunkiau surasti - visur klausimai kada gimdysi, tekėsi. Net toj pačioj pozicijoj dirbant vyrai uždirba daugiau. Moterys gimdo - kartais net besilaukdamos jau negali dirbti pilnu pajėgumu, po to kurį laiką jų pajamos būna mažesnės. Ir tokių pavyzdžių pilna, štai dėl ko turime visada būti budrios iš prigimties ir turėtis savo pinigėlį. Žinoma, sutaupius sumą galima pvz. ir keliauti pasakius, kad padovanojo tėvai ar pan.

Pvz. mano vyras turi labai daug hobių, kuriems išleidžia daug pinigų ir jeigu pinigai būtų bendri, tai kaskart būtų pykčių. Lygiai taip pat aš - mėgstu drabužius, batus, šiaip gražius daikčiukus - tam užsidirbu pati.
Kai dar draugavome, iškart pasakiau, kad vyras man turi būti šeimos galva. Aš esu moteris, nenoriu ir nesiekiu būti lygiavertė, nes tokia nesu, o ir nenoriu būti. Jei tapčiau tokia, vyro man ir nereikėtų, nes būčiau stipri ir tempčiau viską pati.

Šiuo principu vyras aprūpina namus viskuo, aš užsidirbu saviems poreikiams, automobiliui ir galiu pasitaupyti (iš ko po to galiu savo nuožiūra nupirkti ir kokį didesnį daiktą ar baldą). Sumoje vis tiek viskas naudojama bendrai, bet nėra pykčių dėl pinigų - kiek ir kas kam išleido, kodėl nusipirkau naują sijoną, o jis alaus.

Taip, galbūt mano mąstymas netinkamas, bet niekada eidama į kavinę su vaikinu nemokėdavau už save. Buvo gyvenime gal 3 kartai - su jais daugiau niekada nesusitikdavau ir pasakydavau kodėl. Niekada nemokėjau už jokią kelionę pati, kol vaikinas turėjo tik vaikino statusą (nieko rimčiau). Kažkas gali sakyti, kad tai vos ne barakudos elgesys - prašau, bet šiandien turiu idealų rezultatą, kurio keisti nenorėčiau ir tuo džiaugiuosi. Milionierių niekad neieškojau, ieškojau vyro tikrąja ta žodžio prasme. Su liurbiais man nepakeliui

Draugės, kurios turi bendrą kasą - tekėjusios ar ne - visos riejasi su vyrukais dėl pinigų, arba tiesiog turi nuoskaudų ir tyli.

Moralas: iškart neleisti užlipti ant galvos

Jo... Kas liečia nuoskaudas tai ir man pikta būna, kad aš taupau, o jis vos ne "tai pasakyk, kad negalima ir viskas". Vakar bandžiau jam tai ir paaiškinti, kad jis yra vyras ir kad aš ne mama kuri baksnos pirštu ir sakys "galima, negalima". Bet kaip man jį to išmokint, tai nežinau.

Man tai Jūsų žinutė daug baisiau nuskambėjo

O man visai ne . Aišku, ne visose situacijose elgčiausi taip pat. Tarkim, tik vaikinui neleisčiau mokėti už kelionę. Sutuoktiniui - taip. Bet Deilos* pašonėje tikrai vaikelis, ne vyras. Apskritai aš nei pries santuoką, nei santuokoje nemesčiau pinigų į bendrą katilą.

Kaip suprantu jauni jie dar, vaikinas dar kątik tėvų išlaikomas buvo. Svarbu, kad yra noro stengtis, keistis, taikytis vienam prie kito.
Kiekvienam savas modelis, bet man keista, kai moterys deklaruoja lygias teises ir tuo pačiu nori būti išlaikomos vyrų. Dar keisčiau, kai žmonės, kartu auginantys vaikus, gyvenantys po vienu stogu grįžę iš parduotuvės skaičiuoja, kas kuriam kiek skoloj už duoną, sviestą, šokoladuką.

Jis, kaip suprantu, negyvenęs "ant savo šiknos"?
Ir turbūt, labai jaunas?
Todėl jumyse įžvelgia mamą - tikisi, kad reguliuosite, globosite, jei per daug pinigų ištaškys - "patepsite" ir prisiimsite visą atsakomybę, kurią šeimoje šiaip už finansus neša tėvai, o jis naudosis vaiko teisėmis.
Tikiuosi, aiškiai pasakiau, ką turiu mintyje

Vienintelė išeitis - su juo kalbėtis.

Ir jei jis užsispyrusiai nori pinigus laikyti kartu, aš daryčiau taip - gaunate algas, visus pinigus sudedate į krūvą. Iš jos apmokate mokesčius - telefonai, butas ir pan. tada, kažkokią sutartą sumą IŠKARTO pervedate į taupymo sąskaitą.
Svarbu, kad suma būtų pastovi ir pervedama iškart po abiejų algų, kol pinigų dar yra tada likusius pinigus padalinate į dvi dalis - pinigai bendram būviui (maistas, namų priežiūros priemonės, tokie kaip skalbimo milteliai ir visa, kas būtina kasdien buityje) - iš tų pinigų perkate tik tai, kas būtina.
Antrąją dalį draugiškai per pusę, ir kiekvienas leidžiate savo nuožiūra savo asmeninėms reikmėms - nori, eini į koncertą, nori, nusiperki rūbelį, o jei nori - ištaškai ant alaus, čipsų pirmą dieną o paskui pakabinęs dantis žiūri, kaip draugė dar turi, o tu nebe

manau, būtų sąžininga abiejų pusių atžvilgiu

Na mums po 26 metus. Nedaug dar patirties turime.
Na o jis tai tikrai dar nėra ant savo sprando sėdėjęs: visada gyveno pas tėvus. Na tikiuosi pramoks jis elgtis su pinigais. Noro pas jį yra daug ir manau, kad po truputį, po truputį įsivažiuosime

26 visai nemažai

Aš pati tarp pažįstamų turiu tokių vyrukų, kurie tiesiai iš tėvų papuolė pas žmonas/gyvenimo drauges, tai dauguma iš jų nelengvai persijungia iš vaiko, kuriuo rūpinamasi į vyro, kuris rūpinasi poziciją.

Svarbiausia, kad MB nori "persijungti". Manau tai gera pradžia Ech, kad tik viskas pavyktų

Dėl bendros sąskaitos - jeigu sugalvosite tokią darytis, pasirūpinkite ir tuo, kad išsigryninti be jūsų pinigėlių jis negalėtų.
Esu girdėjjusi begalę istorijų kai poros taupydavo tokioj sąskaitoj kartu, bet vaikinai galop ištuštindavo sąskaitą. Kas kazino prasilošė, kam kita bėda...Tai gali atsitikti bet kam, juo labiau jei nevedę - lėks ir neatsigręš.

Linkiu sėkmės Ne pinigai santykiuose svarbiausi, bet jie kažkodėl dažnai juos gadina

Na pinigus taupom pervesdami į mano saskaitą. Naujos neatidarinėjome. Jis manimi pasitiki, o ir aš pati neesu iš tų žmonių, kurie galėtų taip apgauti.

Slidus reikalas su pinigais. Mano B pakankamai taupus, gal net pernelyg kartais. Draugaujam mes tikrai dar neilgai. Bet jau apie pora menesiu gyvenam kartu, pas ji, jo name. As ilga laika neturejau darbo. Kol susitikinejom ir gyvenau pas tevus ,tai pinigu rubams, kosmetikai, smulkiom islaidom duodavo tevai. Jeigu kur su B vaziuodavom pramogauti ,jis mokedavo,visada .Veliau net maximose ir kitur sumokedavo. As net pinigines netraukdavau lauk,ar neimdavau is masinos . Dabar ,kaip gyvenam kartu jis mane islaiko komunaliniai mokesciai, maistas, pramogos,namas prekes ir t.t. Dar net negavau pirmosios savo algos ,o jos aisku laukiu ,kaip su ziburiu... Tai anadien dave pinigu ,nes pasakiau ,kad neturiu tam ko jis paprase nupirkti. O man is jo imti vat pinigus grynus laaabai sunku, ilgai ir nuobodziai koki vakara jais metomes. Kol galiausiai nueina ir ideda i pinigine mano. Dazniausiai maista perka jis, nes as dirbu ilgiau ir kol jis manes laukia ,apsiperka. Dabar gausiu pirmaja alga ir net nezinau ,kaip cia bus. Ne tie laikai ,kaip gaudavo i rankas atlyginima, parsinesiai namo ir bendri pinigai. Nezinau net... Mano B uz mane uzdirba dvigubai ,jeigu nedaugiau. Tai tas toks dejimas i kruvele viena pinigus ,sunkokas... Man daznai kiti kartoja ,koks cia gyvenimas ,kad pinigai atskiri .Nu ,bet kaip juos subendrinti nesusidejus visu i bendra kruvele nezinau Musu draugsyteje sis klausimas man pats sunkiausias...