Meilė per atstumą.

Labas, mergytes, seniai cia buvau, o ir kazi ar temuke jau tinkama, reik kraustytis ten kur emigrantes sedi bet dar tik viena savaitele praejo, kai pas MB as, iki to laiko pas tevukus buvau, ilsejaus, deginaus, jura ir oru dziagiaus

Pirma savaite siaip netaip praejo, o as kelis kartus uzpuole mintys "ar mano cia salis?" Dar sunku man cia ir del darbu ir del kalbos, didziaja daly namie praleidziu viena ir kapstaus tai darze, tai kieme, nuo siandien gavau leidima kai kambarius perstatynet

Sofija_las_vegas, kai as su MB pradejau bendrauti, mes isvis tik savaite kartu atostogose praleidom ir grizom is kirtingas salis ir nieko, kartu. Viskas priklauso nuo to kiek stipriai abu norite buti kartu, o taip pat susitikti, sekmes



Na o as noriu namo, ten kur viskas sava

Kaip sekesi su egzaminais? Pasirinkai ka veiksi toliau?


Manau jog viskas bus gerai, cia tik mes moterys prisigalvojam visokiu baimiu ir po to jas auginam savo galvoj

abiga, kaip jum sekasi su TB?



Vat cia tai as pavydziu


Laikykis

festina lente, vis dar atostogom dziaugiates? Anglijoj tai salta, brrrr.... kai paklausau kokie orai LT, net pavydas apima



Na kelios savaites dar ne metai, nei nepastebesi kaip praeis

Sveika sugryzus Oi gal reiktu sakyti,aciu,kad aplankei
Jau pasidziaugem,vakar isskrido i Norge. Is musu +30 pakliuvo i +16 ir lietu, tai net dantimis kaleno is salcio
Va kaip smagu,reikia tik laiko adaptuotis ir viskas bus gerai Pirmiausia prisijaukink aplinka,bandyk kalbetis angliskai kad ir su mieliausiu savo,ir isivaziuosi po truputeli. Savaite laiko,tai dar per mazai,kad suprastum,tavo vieta ar ne tavo,turiu omeny sali.
Aplankyk mus,idomu gi kaip sekasi Sekmes jums

O kokie zmones, Sachar - truko Taves cia Su laiku apsiprasi, o kol turi galimybe, tol ir tvarkykis namuose - manau, TB tikrai nieko pries, kitaip nepriimtu pas save, kol neturi darbo Svarbiausia, kad kartu esat.

Man tai gerai visai sekasi, taip gera ir smagu dazniau su MB susitikt, bijau per daug priprast prie to, o tiesa sakant jau ir pripratau Daznokai jis ir namo vazineja, mazdaug kaip pas mane atvaziuodavo tokiu dazniu. Pvz dabar sugalvojo kiema isirengt, isdeliot akmenimis, ir aisku, viska darys pats, tam ketina net papildomu laisvadieniu paprasyt. Tai va taip ir gyvenam.

festina lente, stengiuos priprasti, tik MB daug dirba, didziaja daly jo namie nebuna. Jaunelis prie kompo sedi istysas dienas (kai grista is mokyklos, o ir vadovauti jam nelb drystu ) tai tirsiog gal tas buvimas beveik visad vienai ir sunkina visa kita As gi nezinodavau ka reikia namie uzsisedeti (na tik per biuleteni ta pajutau )

Buvau antradieni darbo birzoj, tai uzrase mane i kursus kalbos penktadieni keliausiu testuka atlikineti, kad nustatytu kokiam lygiui mane priskirti ir tada jau pradesiu mokintis Drauge CV taiso anglu kalba kad butu, tai meginsiu siuntineti visur, vis sis tas

O man po Lietuveles ir cia salta, lietus ir vejas ir saules mazai bent pasideginciau kieme,o db nesigauna

abiga, as ir cia tvarkom vis uzsiimu, sumasciau kaip prikini kiemuka sutvarkyt, tai dabar man akmenukus atvezti turetu o savaitgali meginsim dideli puoda gelem ieskoti

Siaip MB nieko pries, kad as tvarkaus, tik kad su ta tvarka ir vyrisku darbu atsiranda, o jis ir taip tu darbu sau prisikures as vat db laukiu kada jis man viena spintele patrumpins o dar noriu is jo kamurkes kur visokie irankiai sena spinta pavogt detalem (tik jis dar to nezino, net nzn kai ji sitai siniai paruosti)

Vakar buvo liudesys uzpuoles, na daznai jis cia uzpuola is tikro

Patarkit, nes nebegaliu blaiviai mąstyti...įsimylėjau užsienietį iki ausų. (iš italijos, tai irgi neguodžia, vis sakiau, kokios kvailės su jais prasideda, o pačiai dabar nutiko.) pažįstu daugiau nei 6mėn,pradžioje gyvenom kitoje šalyje, ten ir susipažinom atsitiktinai, dabar grįžau į LT kaip ir su visam, jis grįžo pas save į IT..bet dar prieš tai kartu praleidom nuostabias atostogas..aišku romantika, dėmesys ir t.t, bet jis toks atsargus, išsiskyręs su mergina po 6metų draugystės, sakė, kad jam baisiausia, kai žmonės vienas kitą kontroliuoja santykiuose ir tampa kaip vienas, viską daro kartu ir t.t., kad pamiršta, kad turi draugų, ir kad jam reikėjo ilgai to mokytis po išsiskyrimo..dar jis pasakė kad jam patinku, bet dėl to atstumo nieko neišeis, kad čia tik tampymasis būtų ir tik kankintumėmės..na aš tam kaip ir pritariu, daug sudėtingumo..bet vaikinas ir tvarkingas, ir nepasipūtęs, nuostabus, ir kai buvau pas jį, su šeima supažindino, draugais, tai galvojau, jau šį tą reiškia gal, nes belekokios k.. į namus gal nesivestų..o po to pasakė, kad nepasitiki long distance relationship ir kad tikisi kad mes visada liksim svarbūs žmonės vienas kito gyvenime, kad galim pavažinėt vienas pas kitą, visada džiaugsis mane matydamas, bet kad neturėčiau netikrų vilčių, ir kad tai nieko nereiškia - aš nesu jo mergina..dabar susirašinėjam beveik kasdien, bet nebeliečiam tos temos nuo atsisveikinimo, o man tik jis ir galvoj, taip jau sužavėjo, atrodo pasiūlytų tai lėkčiau pas jį ir gyvenčiau kartu bet sako - tu ten, aš čia, aišku liūdna, o ką darysi, nebūk naivi.
Bet dar niekad nebuvau įsimylėjus šitaip, net savo ex, su kuriuo 5metus praleidau...ir taip atrodo, kad tokie žmonės nesimėto taip paprastai, su kuriais galima apie viską kalbėtis, nėra jokios baimės kažką pasakyti ne taip ar padaryti, gali visiškai būti savimi, tavim domisi, klausosi, supranta, panašūs interesai ir t.t...
visą laiką būdavo taip man, kad susitikinėju su vaikinais/vyrais, ir taip racionaliai mąstai "šitas toks, tas kitoks, su šituo nieko nesigaus, na, gali būt nebent tik seksas, jokių emocionalių nesąmonių", o staiga kažkaip paėmiau ir įklimpau iki ausų.
ar verta rimtai paklausti ir išsiaiškinti iki galo, nes mes taip konkrečiai ir nesikalbėjom "tai kas tada iš to, ką mes čia darom??", ar pamėginti kaip nors pakeisti jo nuomonę?nes jei važinėsim dabar vienas pas kitą, tai kas čia, jeigu ne "long distance", čia tada vadinasi meilužiai, ar kaip. Bet taip negalėčiau, nesjau dabar širdis plyšta, o dar jei įsivaizduoju jį su kita mergina tai išvis o ir kalbėjom ir apie vestuves klausė ką galvoju, ir apie vaikus, atrodo toks rimtas visai..eehhh
jam 25

Manau, kad tas vaikinas (jis jaunas, jam tik 25-eri), tų merginų turi sočiai. O jeigu dar toks vos ne tobulas aprašymas jo atžvilgiu, tai tuo labiau. Galimas daiktas, kad tuomet, kai rodė jus draugams, tėvams, jis turėjo merginą. , tokie vaikinai pakampiais nesimėto. Akivaizdu, kad jam tai buvo tik nuotykis, mano draugei taip buvo, vaikinui atrodo lyg ir net nesvarbu po kurio laiko pasidarė, o ji kentėjo ir jo iš galvos neišmesdavo. Turbūt geriausias būdas ir būtų viską išsiaiškinti, pasikalbėti apie tai, ką jis galvotų apie jūsų draugystę, gali išsakyti jam savo jausmus; ką jauti, kad galvoji apie jį, kad jis tau patinka, kad negali išmesti jo iš galvos, tiesiog pasikalbėk su juo. Tai bus kone geriausia išeitis šiuo atveju.

gaila, kad niekas neskaito šitos temos, gal reikėjo sukurti naują..na kaip 'rimtos' merginos jis tikrai neturi, bet žinau, kad yra keletas su kuriom susirašinėja..ir aišku kad iš tos pačios šalies panos tikrai lengvesnis ir normalesnis pasirinkimas, bet galvoju, gal visgi galėčiau būti kuom nors už jas įdomesnė ? juk visgi mane pasirinko atostogoms, o ne kažkokią kitą, plius visi matė kad jis su manim..nors galbūt jo šeima labiau galvoja, kad aš čia potenciali išrinktoji, negu jis pats.. bet kažkada kalbėjom, ir taip pasakė - žinai, aš pastebiu, kad pradedu su tavim elgtis ne kaip su paprasta drauge, kad pvz jautriai priimu tam tikrus dalykus ką pasakai, ko nedaryčiau, jei paprasta draugė pasakytų..aš jau susinervinau sakau taip taip, bet mes juk ne pora, penkis kartus pakartojai, jau įsidėmėjau. sako aš bijojau kad tu supyktum dėl priešingo mano pamąstymo, nes juk tarp mūsų negali nieko būti dėl atstumo. tada kalbos apie tai kad "ar būtina visus dalykus įvardinti, juk tu ten, aš čia, ir man liūdna, bet ką mes galim padaryti?" (o man atrodo negi negalima nieko padaryti, juk kiti žmonės kažkaip padaro???) bijau kad jei pakalbėsiu jam apie tai, palaikys kaip spaudimą, kad aš čia jau balažinko prisigalvojau..aaišku, laiko prabėgtų ir kažkiek pasimirštų, bet nežinau, ar verta va taip "paleisti" viską nieko nepabandžius net padaryt..

jaučiuos kvailė absoliuti, jau visos draugės seniai su antrom pusėm, gyvena, tuokiasi, o aš čia kažkur blaškausi su kažkokiais užsieniečiais, bet kad lietuviai 25+ atrodo išgraibstyti geriausi, net nežinau..

Tikrai dar neišgraibstyti. , su italu kažin ar kas beišeitų, jus skiria labai didelis atstumas ir tai yra didžiausia kliūtis, jei jis būtų norėjęs su tavim rimtų santykių- būtų pasakęs. Gyvenimas ties tuo nesibaigia. Susirasi kitą vaikiną ir galiausiai mintys apie italą užsimirš, imsi galvoti apie jį vis mažiau ir mažiau. Jeigu jis būtų norėjęs- jis būtų padaręs kažką, pasakęs, kad patinki, kad nori rimtų santykių ir pnš. Jeigu nėra iniciatyvos iš jo pusės, manau, kad net ir neverta kažką bandyti.

Capuccino, o gal jis laukia patvirtinimo is Tavo puses, kad tarp jusu gali kas nors iseiti ilgesniam laikui? Nes jei nedomintum, ko iki siol susirasinet. Geriausiai nuspresti gali pati, nes ji geriau pazisti, mes situacija zinom tik is to, ka parasei ir jei sirdis linksta prie jo, ka prarasi pabandzius

Sugalvojau - parašysiu laišką (popierinį, tikrą -- per atostogas rašėm tokį kaip po dienoraštį kartu, manau, jam patiktų šiaip ar taip laišką gaut, negu per fb bandyt kalbėtis..) ir išdėstysiu ką mąstau, nepernelyg romantiškai, bet tiesiai šviesiai.
jei nesulauksiu atsakymo, galėsiu pamiršti nieko nebesitikėdama ir nurašyti į "visi tie pietiečiai vienodi, juk žinojai, kad negalima su jais prasidėt",, nes, manau, sunkiausia yra tas "o gal", naivios viltys, o kai nebesitiki nieko, tada lengviau.
Galėsiu parašyt vėliau, kaip baigėsi

kažkaip perskaičius tai man pasirodė, kad jis nesiūlo idėjos gyvent kartu, o tik švelniai stumia jus tolyn, nes panašu, kad rimtesnių santykių nenorėdamas. o ten pas juos įprasta, net vos vieną dieną pažistamus žmones tysti pas tėvus, supažindinti su draugais - svetingumas toks, jiems natūralu, kiek esu susidūrus. taip, kad siūlyčiau vilčių netūrėt, pačiai teko dėl vieno dūsaut ir gražios mūsų atostogos buvo kartu, bet paskui prasidėjo gražus pafilosofavimas a le "gal jau tu ir eik iš kur atėjus" - įvilkus į žodžius "mus skiria didelis atstumas, aš noriu, kad tu būtum laiminga, o ne kankintumeis, ir tu visada būsi ypatingas žmogus" buvo sunku, bet paprasčiausiai po kurio laiko suvoki, kad ne tas žmogus, kad ir koks nuostabus jis atrodė. taip kad geriau neturėt vilčių, o jau kaip bus, likimas parodys! šiaip ar taip - patikėkit, meilė ateis

Sveikos, merginos. Rasau, nes noriu patarimo ir palaikymo. 2m. draugauju du savo draugu, beda ta, kad kai susipazinau jau jis vazinejo ir dirbo užsienyje. Per draugystes laika visko buvo, bet viska istverdavom. Bet dabar atrodo nebegaliu kai reikia atsisveikinti verkiu kelias dienas, atrodo, kad kazkas drasko k rutine, negaliu net pagalvoti, kad vel reikia buti 2-3 men atskirai vienai. Visada galvojau kad su laiku bus lengviau atsisveikinti ir priprasiu, bet deja... Pas ji vykti gyventi negaliu, nes dar liko 2m. mokslu. Nebezinau ka daryti. Skraustausi is proto nuo minties, kad dar liko 2m tokio gyvenimo. Ir dabar sedziu oro uoste po vasaros atostogu praleistu kartu ir skrendu namo, asaru antra diena negaliu sulaikyti, per tuos 3men vel taip pripratau buti su juo, kad dabar net bijau minties apie buvima vienai. Prasau, pasidalinkit savo patarimais patirtimi, nes jauciu, kad isprotesiu..