Na, aš draugavau per atstumą ir galiu pasakyti, tai buvo gražūs santykiai, nes abu įdėjom daug pastangų, kad jie tokie būtų, stengėmės juos tokius išlaikyti. Tai buvo vieni iš gražiausių santykių, kuriuos turėjau.
Bet po kurio laiko apsigyvenom kartu ir pamatėm, kad esam tokie nesuderinami, tokie skirtingi

Mums tapo kančia būti kartu, todėl nusprendėm, kad geriau būti atskirai.
Neturiu nieko prieš atstumą ir linkiu sėkmės visiems atstumiečiams. Manau, kad kaip kažkas teisingai pasakė, didžiausi nuotoliai yra ne geografiniai, o tarp žmonių širdžių ir minčių. Mus irgi išskyrė ne atstumas, o skirtumai. Tik va, manau, kad jei draugystė prasideda ir tęsiasi per atstumą, nėra laiko vienas kitą geriau pažinti buitinėse situacijose, kasdienybėje. Aš prisimenu savo draugystę per atstumą tarsi atostoginį romaną: daug bendravimo skype, gražūs žodžiai, laukimas, reti susitikimai, stipri aistra. Kol vėliau, pradėję kartu gyventi, supratom, kad to neužtenka... Aš tik tokią atstumo grėsmę tematau, bet ir ji ne taisyklė. Sėkmės jums visoms, žinau, ką tai reiškia ilgai laukti ir labai ilgėtis, bet pridėčiau dar ir bendro gražaus gyvenimo linkėjimą pabaigoje