Sutinku, kad per ilgai irgi nėra gerai, visgi norint kurti šeimą, vaikams reikia abiejų tėvų.
Bet iki šeimos truputis atstumo tik padeda suprasti ir pamatyti ar su tuo žmogumi esi, man taip atrodo
Ne. Pamatyti, kas yra kas padeda kasdienis santykis, kai gyvenama petys į petį, dalijamasi rutina. Ką te per atstumą pamatysi? Mylimojo ydos ne ryškėja tokiu momentu, o tolsta ir vadėjasi.
Sutinku, kad per ilgai irgi nėra gerai, visgi norint kurti šeimą, vaikams reikia abiejų tėvų.
Bet iki šeimos truputis atstumo tik padeda suprasti ir pamatyti ar su tuo žmogumi esi, man taip atrodo
Aš manau, kad atstumas prideda tam tikro prieskonio santykiams, pavyzdžiui, romantikos, ilgėjimosi. Bet žmogaus per atstumą negali taip gerai pažinti, kaip tada, kai esat kartu dažniau Bet tai juk nebūtinai blogai.
Ne. Pamatyti, kas yra kas padeda kasdienis santykis, kai gyvenama petys į petį, dalijamasi rutina. Ką te per atstumą pamatysi? Mylimojo ydos ne ryškėja tokiu momentu, o tolsta ir vadėjasi.
Manau, Lilė_supynėse kitka turejo omeny. Atstumas padeda ne zmogu geriau pazinti, o savo jausmus tam zmogui. Jei yra tokie santykiai, greiciau turbut galima suprasti, ar nori to zmogaus laukti, ar nori su juo gyventi ir daugiau nebesiskirti ir pan.
Manau, Lilė_supynėse kitka turejo omeny. Atstumas padeda ne zmogu geriau pazinti, o savo jausmus tam zmogui. Jei yra tokie santykiai, greiciau turbut galima suprasti, ar nori to zmogaus laukti, ar nori su juo gyventi ir daugiau nebesiskirti ir pan.
Zinot kaip, geriausiai ivertinam, kai prarandam. Gyvenimas per atstuma ir yra tam tikras praradimas - nera to zmogaus salia. Nugrusti nebutina, bet gyvenime visko pasitaiko ir kartais zmones priversti pagyventi atskirai.
Santykiai per atstumą yra kančia. Ilgesys pjauna, sunku ant širdies ir pan. Kai myli žmogų nori jo visada, ir pabusti su juo, ir užmigti kartu. Tokie santykiai įmanomi, kai TIKRAI tuo metu nėra aplinkybių būti kartu ir tai tik laikinas etapas, abiems norint ir kalbant apie apsigyvenimą kartu po tam tikro laiko.
Teko pagyventi atskirai 6 mėnesius, nes išvykau dirbti į kitą miestą. Daugiau to patirti nenorėčiau. Išgyvenimai tokie kaip kad Soled aprašė. Jausmams patikrinti atstumas tikrai nereikalingas.
O amno draugės vyras išvykęs į Norvegiją ir gana ilgai jau jis ten (grįžta atostogų ir vėl išvažiuoja). Na iš pradžių mano draugė pergyveno. Jai buvo labai sunku, jautėsi vieniša, trūko mylimojo ir pan. Guodė save tuo, kad nėra kitos išeities ir reikia pinigų šeimai, tad reikia pakentėt truputi. Dabar ji jau visiškai kitaip mąsto. Sakyčiau, kad ji net džiaugiasi, kad jos vyras toli. Kaip ji pati sako: "ai, o kas man? Masina turiu, tad galiu su vaiku sėst ir važiuot kur noriu. Laiko sau turiu. Man gal taip ir geriau. Nereikia tarnaut ir gyvenu sau" Ji net nenori, kad jos vyras grįžtų su visam...
O amno draugės vyras išvykęs į Norvegiją ir gana ilgai jau jis ten (grįžta atostogų ir vėl išvažiuoja). Na iš pradžių mano draugė pergyveno. Jai buvo labai sunku, jautėsi vieniša, trūko mylimojo ir pan. Guodė save tuo, kad nėra kitos išeities ir reikia pinigų šeimai, tad reikia pakentėt truputi.
Dabar ji jau visiškai kitaip mąsto. Sakyčiau, kad ji net džiaugiasi, kad jos vyras toli. Kaip ji pati sako: "ai, o kas man? Masina turiu, tad galiu su vaiku sėst ir važiuot kur noriu. Laiko sau turiu. Man gal taip ir geriau. Nereikia tarnaut ir gyvenu sau" Ji net nenori, kad jos vyras grįžtų su visam...