Įkraunama...
Įkraunama...

Jis myli mus abi!

pasakysiu tiek, kad nemyli jis dviejų... Vienos gaili, įpratęs ir patogu. Papasakosiu savo istoriją, būsiu smerkiama, bnes buvau ta trečia. Su savo dabartiniu vyru susipažinau, kaip jis buvo vedęs. Buvau sakiusi sau, kad niekad nesusidėsiu su vedusiu, bet niekada nesakyk niekada. Tai gi jis buvo vedęs, tarp mūsų užsimezgė romanas, iš pradžių slaptas, bet greitai viskas vyko ir jis pasakė žmonai ir paprašė skirtis, ši atkalbinėjo. Tuo metu jis man labai atšalo. Aišku aš trenkiau jį, stipriai išgyvenau ir dėl jausmų ir sąžinė griaužė nežmoniškai. O jis vėl pradėjo vaidentis ir atleidimo prašyti, neva tai norėjo tik gražiai su žmona išsiskirti, žadėjo jei tik suteiksiu šansą, paliks žmoną ir bus su manim. Netikėjau juo. dar ir draugės sakė, nebūk durnė tik, nepradėk vėl. Nepradėjau. Bandžiau jį pamiršti... Nepamiršau... Nebendravom, bet po 1,5 m. vieną dieną, apsvaigus nuo brendžio parašiau jam ir susitikom... Jis buvo kitas... Bet būtent toks kokio man ir reikėjo, dėmesingas ir mylintis ir taip jau 11m. tai moralas būtu toks, gyvenimas sudėtingas, vienoms reikia suprasti jei atsirado kita, kad nebėra jau tos meilės. o kitoms, kad kartais reikia paminti savo principus ir pasiruošti atlaikyti visuomenės apkalbas, kurios truks viso labo tik kokias 2 savaites, vardan savo laimės.
Atsakyti
QUOTE(laurute39 @ 2013 08 20, 14:37)
pasakysiu tiek, kad nemyli jis dviejų... Vienos gaili, įpratęs ir patogu. Papasakosiu savo istoriją, būsiu smerkiama, bnes buvau ta trečia. Su savo dabartiniu vyru susipažinau, kaip jis buvo vedęs. Buvau sakiusi sau, kad niekad nesusidėsiu su vedusiu, bet niekada nesakyk niekada. Tai gi jis buvo vedęs, tarp mūsų užsimezgė romanas, iš pradžių slaptas, bet greitai viskas vyko ir jis pasakė žmonai ir paprašė skirtis, ši atkalbinėjo. Tuo metu jis man labai atšalo. Aišku aš trenkiau jį, stipriai išgyvenau ir dėl jausmų ir sąžinė griaužė nežmoniškai. O jis vėl pradėjo vaidentis ir atleidimo prašyti, neva tai norėjo tik gražiai su žmona išsiskirti, žadėjo jei tik suteiksiu šansą, paliks žmoną ir bus su manim. Netikėjau juo. dar ir draugės sakė, nebūk durnė tik, nepradėk vėl. Nepradėjau.  Bandžiau jį pamiršti... Nepamiršau... Nebendravom, bet po 1,5 m. vieną dieną, apsvaigus nuo brendžio parašiau jam ir susitikom... Jis buvo kitas... Bet būtent toks kokio man ir reikėjo, dėmesingas ir mylintis ir taip jau 11m. tai moralas būtu toks, gyvenimas sudėtingas, vienoms reikia suprasti jei atsirado kita, kad nebėra jau tos meilės. o kitoms, kad kartais reikia paminti savo principus ir pasiruošti atlaikyti visuomenės apkalbas, kurios truks viso labo tik kokias 2 savaites, vardan savo laimės.


Laurute39, per AŽ 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Leja @ 2004 07 20, 12:34)
Tikriausiai kiekviena kartais pagalvojame, kaip pasielgtume panašioje situacijoje... Ir tada fantazuoti yra paprasta...
Bet, kai realiai taip atsitinka, tikrai nei viena nežinome, kas tuo metu paims viršų - protas, jausmai, įžeistos ambicijos, atsakomybė prieš vaiką...
Žvirbli, turi kažką nuspręsti. Tai tavo gyvenimas, tavo šeima - tu ir tvarkykis, nepasiduok ir nepasikliauk tik kito apsisprendimais...
Vyro elgesys aiškiai parodė, kad jis nelinkęs gailėtis to, kas atsitiko, tai nebuvo šiaip momentinis nuklydimas... Jis susirado kitą moterį. Ir tokiu metu, kai jo moteriai labiausiai reikėjo jo palaikymo, jo dėmesio, meilės... Galų gale ir dukrytei... O ne apie jus jis galvojo.
Galbūt ir yra tokia meilė, kuri viską, absoliučiai viską, atleidžia, pateisina... Bet...

Linkiu surasti tą teisingiausią sprendimą  ir kuo greičiau išjudėt iš dabartinės situacijos heart.gif


thumbup.gif
Atsakyti
As manau kad meile galima ir dviem zmonems
Atsakyti
Nežinau gal labai ne moteriškai parašysiu, bet kodėl mes norime, kad vyrai mąstytų, elgtųsi kaip mes, juk jie vyrai, jų fiziologija kitokia, jie nesėdi ir neanalizuoja kaip moterys. Vyrui trūksta dėmesio- jis jo susiranda, nesusimasto, kad elgiasi nesažiningai, negražiai, neieško sau pateisinimo. Čia mūsų moertų problema, kad mes jų nepriimam tokiais kokie jie yra. Gimsta vaikas- šokinėjam apie vaiką, surištais į byzę plaukais, nes taip patogiau, įšokę į tympas ir nutysusią, nuskalbtą maikę, nes vaikas vistiek atpils, ir gražios maikės gaila ir tik vaikas vaikas vaikas, todėl „Didysis“ vaikas ir susiranda kitą „Mamą“, o tada mes pas jį ieškom sąžinės...
Jei mano vyras susirastų kitą, o aš jį labai mylėčiau, niekada nesiskirčiau, bandyčiau jį sudominti vėl ir vėl, jei per tą laiką sutikčiau tą, kuris parodytų man dėmesį labai ramiai gerai praleisčiau laiką....
Atsakyti
QUOTE(matrioska80 @ 2014 04 17, 14:47)
Nežinau gal labai ne moteriškai parašysiu, bet kodėl mes norime, kad vyrai mąstytų, elgtųsi kaip mes, juk jie vyrai, jų fiziologija kitokia, jie nesėdi ir neanalizuoja kaip moterys. Vyrui trūksta dėmesio- jis jo susiranda, nesusimasto, kad elgiasi nesažiningai, negražiai, neieško sau pateisinimo. Čia mūsų moertų problema, kad mes jų nepriimam tokiais kokie jie yra. Gimsta vaikas- šokinėjam apie vaiką, surištais į byzę plaukais, nes taip patogiau, įšokę į tympas ir nutysusią, nuskalbtą maikę, nes vaikas vistiek atpils, ir gražios maikės gaila ir tik vaikas vaikas vaikas, todėl „Didysis“ vaikas ir susiranda kitą „Mamą“, o tada mes pas jį ieškom sąžinės...
Jei mano vyras susirastų kitą, o aš jį labai mylėčiau, niekada nesiskirčiau, bandyčiau jį sudominti vėl ir vėl, jei per tą laiką sutikčiau tą, kuris parodytų man dėmesį labai ramiai gerai praleisčiau laiką....

Kažkaip nuverinot vyrus ir jų mastymą blush2.gif
Atsakyti
O tai ką, ant aukštakulnių reikia aplink kūdikį šokinėt? Ar persirenginėti po kiekvieno atpylimo. protingas vyras supras šitą laikotarpį, kai surišta uodega apie vaiką šokti reikia, ir dar pats kartu pašoks, o kai pasiilgs žmonos znt aukštakulnių ir su mini suknia, užsakys restorane staliuką, ras auklę, ar močiutę ir išsives ją pavakarieniauti ir pašokti.
Nes jis mašinos remontuoti, ar šiukšlių nešti irgi ne su kostiumu eina.
Atsakyti
QUOTE(laurute39 @ 2013 08 20, 14:37)
pasakysiu tiek, kad nemyli jis dviejų... Vienos gaili, įpratęs ir patogu. Papasakosiu savo istoriją, būsiu smerkiama, bnes buvau ta trečia. Su savo dabartiniu vyru susipažinau, kaip jis buvo vedęs. Buvau sakiusi sau, kad niekad nesusidėsiu su vedusiu, bet niekada nesakyk niekada. Tai gi jis buvo vedęs, tarp mūsų užsimezgė romanas, iš pradžių slaptas, bet greitai viskas vyko ir jis pasakė žmonai ir paprašė skirtis, ši atkalbinėjo. Tuo metu jis man labai atšalo. Aišku aš trenkiau jį, stipriai išgyvenau ir dėl jausmų ir sąžinė griaužė nežmoniškai. O jis vėl pradėjo vaidentis ir atleidimo prašyti, neva tai norėjo tik gražiai su žmona išsiskirti, žadėjo jei tik suteiksiu šansą, paliks žmoną ir bus su manim. Netikėjau juo. dar ir draugės sakė, nebūk durnė tik, nepradėk vėl. Nepradėjau.  Bandžiau jį pamiršti... Nepamiršau... Nebendravom, bet po 1,5 m. vieną dieną, apsvaigus nuo brendžio parašiau jam ir susitikom... Jis buvo kitas... Bet būtent toks kokio man ir reikėjo, dėmesingas ir mylintis ir taip jau 11m. tai moralas būtu toks, gyvenimas sudėtingas, vienoms reikia suprasti jei atsirado kita, kad nebėra jau tos meilės. o kitoms, kad kartais reikia paminti savo principus ir pasiruošti atlaikyti visuomenės apkalbas, kurios truks viso labo tik kokias 2 savaites, vardan savo laimės.

o tai jis po tų 11 metų pagaliau išsiskyrė ar vis dar jus abi myli? biggrin.gif

aš sakyčiau, kad pirmas vyro veiksmas kaipo meilės įrodymas ir turi būti skyrybos, o ne "išsiskirsiu tik tada, kai tu man save pažadėsi amžiams" doh.gif bijo likt be nieko.
Atsakyti
QUOTE(matrioska80 @ 2014 04 17, 13:47)
Nežinau gal labai ne moteriškai parašysiu, bet kodėl mes norime, kad vyrai mąstytų, elgtųsi kaip mes, juk jie vyrai, jų fiziologija kitokia, jie nesėdi ir neanalizuoja kaip moterys. Vyrui trūksta dėmesio- jis jo susiranda, nesusimasto, kad elgiasi nesažiningai, negražiai, neieško sau pateisinimo. Čia mūsų moertų problema, kad mes jų nepriimam tokiais kokie jie yra. Gimsta vaikas- šokinėjam apie vaiką, surištais į byzę plaukais, nes taip patogiau, įšokę į tympas ir nutysusią, nuskalbtą maikę, nes vaikas vistiek atpils, ir gražios maikės gaila ir tik vaikas vaikas vaikas, todėl „Didysis“ vaikas ir susiranda kitą „Mamą“, o tada mes pas jį ieškom sąžinės...
Jei mano vyras susirastų kitą, o aš jį labai mylėčiau, niekada nesiskirčiau, bandyčiau jį sudominti vėl ir vėl, jei per tą laiką sutikčiau tą, kuris parodytų man dėmesį labai ramiai gerai praleisčiau laiką....

Sakot,kad vyru smegenys apacioje?Ir kiek kartu atleistumet ir save del to kaltintumet?
Atsakyti
QUOTE(matrioska80 @ 2014 04 17, 13:47)
Nežinau gal labai ne moteriškai parašysiu, bet kodėl mes norime, kad vyrai mąstytų, elgtųsi kaip mes, juk jie vyrai, jų fiziologija kitokia, jie nesėdi ir neanalizuoja kaip moterys. Vyrui trūksta dėmesio- jis jo susiranda, nesusimasto, kad elgiasi nesažiningai, negražiai, neieško sau pateisinimo. Čia mūsų moertų problema, kad mes jų nepriimam tokiais kokie jie yra. Gimsta vaikas- šokinėjam apie vaiką, surištais į byzę plaukais, nes taip patogiau, įšokę į tympas ir nutysusią, nuskalbtą maikę, nes vaikas vistiek atpils, ir gražios maikės gaila ir tik vaikas vaikas vaikas, todėl „Didysis“ vaikas ir susiranda kitą „Mamą“, o tada mes pas jį ieškom sąžinės...
Jei mano vyras susirastų kitą, o aš jį labai mylėčiau, niekada nesiskirčiau, bandyčiau jį sudominti vėl ir vėl, jei per tą laiką sutikčiau tą, kuris parodytų man dėmesį labai ramiai gerai praleisčiau laiką....



Del moteru "apsileidimo" po gimdymo as pritariu...Is vienos mamos esu girdejusi kad isplauta, svari galva tai prabanga...Na man tai nesuvokiama kaip galima visiskai apsileisti ir tiketis kad vyras neis i sona unsure.gif Po vaikelio gimimo nereik pamirsti kad esam ne tik mamos bet ir zmonos smile.gif
Atsakyti
Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.
Atsakyti