Globėjai plepa apie viską

Nuoširdūs sveikinimai Alfija Džiaugiuosi už jus visus.

Alfija, kad taip ir toliau ramiai ir be didelių stresų.
Germine, ačiū, šiandien ryte kaip tik galvojau, kad pradėsiu ardyti seną megztinį ir megsiu Jonės lialiukui drabužėlius, nes prašo...dėl baldų, hmm, gal koks kilimas ir pavyks Nusprendėm, kad gaminsime kartoninę lovytę, o toliau žiūrėsim. Gavo Jonė su mažium iš draugės tokias knygutes kur gali išsiimti kartonines detales ir suklijavus gausis tikra mašina, laivas, tai vakar suklijavom dvi mašinas ir traukinukus, labai jau vaikai puolė žaisti. Šiandien kai grįšiu jaučiu, kad jau bus patvarkytos, alia ką, kartonas, naujas suklijuosim

dar toks klausimas ne vaikų žaislų tema. Gal kas man padės susigauti Jonės elgesyje, gal aš ką ne taip darau santykyje su ja. Žodžiu, praeitą šeštadienį atėjo nauja auklė, kai grįžom su vyru namo, tai auklė už galvos buvo susiėmusi, Jonė darė viską ką negalima ir ėmė ir ėjo kur negalima. Vyras rimtai pakalbėjo, aš pasakiau, kad man labai liūdna dėl tokio elgesio, kad ji turėtų padėti auklytei, o ne atvirkščiai. Antradienį, kai grįžau namo, Jonė tėčiui kažką pakuždėjo į ausį (kaip vėliau paaiškėjo, tai prašė, kad vyras man būtinai pasakytų kokia ji gera buvo) ir pribėgusi man puolė pasakoti kaip ji padėjo auklytei, kokia gera buvo ir t.t., o dar tėtis ją man gyrė. Vakaras buvo idiliškas, aš vis gyriau, mylavau Jonę, žaidėm žaidimus, skaitėm knygas. Vakar, gi, tymt už vadžių vėl iš pradžių. Finale kirpdama karūną plaukus nusikirpo, bet tai čia pasakiau, kad ji be plaukų vaikščios, o ne aš ir pasakiau, kad labai gaila, kad ji pamiršo kam skirtos žirklės. Bet bendrai elgesys jos buvo vėl toks net nežinau kaip įvardinti, priešiškas ar kažkas panašaus. Vakare, kai atsigulė aš jai aiškinau, kad myliu ją, bet labai širdelę skauda, kai ji taip negražiai elgiasi ir mes pykstamės, o kai gražiai elgiasi man širdelė dainuoja. Ji pasitikslino kaip tėčiui su širdele, pasakiau kad taip pat kaip man, kažką galvojo ir užmigo. Tai ir nežinau, draugė sako, kad aš neatsipalaiduoju ir nepriimu jos taip kaip mažiaus, galbūt...bet dirbtinai aš juk ir neatsipalaiduosiu, natūraliai viskas turi vykti. Tai ir nežinau, kartais iš tiesų liūdesys apima ir neviltis, kad toks ir bus tas mūsų santykis.

Galima ir dirbtinai atsipalaiduot.Nusiteik kurį laiką nereaguot taip skausmingai.Mano dičkė,puošeiva antrą kartą grifką nusikirpo.Po to,kai buvo paaiškinta,kad aš ne prieš,bet reikia eiti į kirpyklą Graži mergaitė,plaukučiai gražūs,bet virš kaktos kūšys styro.Kiekvieną rytą gi šukuoju.Galėčiau nervintis ir priekaištaut.Susigadinčiau nuotaiką sau,jai ir dar santykius.Visi jie visko prikrečia.Tai tiesiog augimas.Kai įsisąmoninsi tai,bus lengviau,sustiprės ryšys su dukryte ir eibių ji mažiau krės.Tik susitark pati su savim.Tau pavyks.Viskas bus gerai

šeimos kakle, stiprybes tau

Pas mus ta pati sitruacija kaip pas tave, viska daro priesingai nei prasoma, buna kartais tokiu dienu, kad ne kiek nera prie ko prikibti, elgiasi graziai, paprasei, kad tvarkykis zaisliukus eisim prausti ar tai valgyti, viska graziai daro, bet tai diena, viena diena, po to kaip laukinukas....... darys viska kitaip nei prasysi, paprasai susitvarkyti, tai gincyjasi, kad jam sunku ir verkia, tik kad kas pagailetu, prasiausiasi, paprasai, kad vaikeli pasilenk kaip skalauji burnyte, nebegs vandenukas ant pilvuko, tai specialiai nesilenkia ir visas nuo galvos iki koju suslampa. Pries stalo valgo kaip parsiukas, netik stalas apterlintas bet ir grindys, darzelyje taip pat valgo. Nors tikrai zinau kad sugeba valgyti graziai, bet tikriausiai tai demesio reikalavimas, labai sunku ir liudna kaip taip elgiasi
Ir lygiai taip pat negaliu atsipalaiduoti, negaliu susitaikyti, kad daro viska priesingai negu prasoma ir kalbos nepadeda visiskai

Labai pažįstamas reikalas, Šypsena. Mes taisėme padėtį - rengėmės eiti į kavinę, o ten reikia elgtis labai mandagiai. O jau kas padaryta gražiai - giriu giriu.... Ir paskui po kurio laiko - ups nepagyriau, bet gerai tą daro kasdien.
Dabar kariaujam dėl daiktų sudėjimo į vietas.

šeimos kaklas - išbandymai Bando kaip reaguosit. O dėl plaukų ir kitų nevykusių išdaigų - ji tik vaikas, nuleisk kartelę žemiau. Kai vaikas vyresnis, iš jo norima daugiau. Bet realiai - neišeina jiems daugiau. Maniškė šiemet nusikirpo sruogą. Klausiu - kodė (auginame kirpčius iki kitų plaukų ilgio), sako -buvo išlindusi sruoga, trukdė. va ir pašalino trukdį - nukirpo sruogą iki pašaknų.
Visada akcentuoju ir apgailestauju, kad mano vaikas save nuskriaudė.

Ai, dar apie neklausymus - mano Braškė visada neklauso, elgiasi neprognozuojamai, kai nerimauja. Ryte - supykusi ėmėsi nusirenginėti (nes pėdkelnės po kelnėmis negražios (per ryškios), pradėjo rėkti ant manęs, bet pertraukiau - sakau - kažko nerimauji? Aha, sako, bijau tos tetos, pas kurią važiuosim. ir į dūdas.....


O šiaip, kai labai užknisa kažkoks dalykas, nustojo kreipti dėmesį į tai. Kažkuriuo metu darželyje ją visi skriaudė. Buvau išsigandusi, kas vakarą 'nesusimušei, nestumdė tavęs blablabla.." Paskui pamąsčiau ir pradėjau klausti atvirkščiai 'su kuo žaidei, ką įdimaus nuveikei, ką piešėte, kokią pasaką auklėtoja skaitė". T.y. akcentas į teigiamas emocijas ar veiklą. Gal sakau parėjusi klausk ne auklės 'ar klausė?", bet jos "ką su aukle veikei, kuo jai padėjai, kaip draugavai?"

Labai ačiū . Šiaip tai aš labai lukiu kadas galėsiu pasidžiaugti už tave

Alfija...tik tiek? Labai jau laukiu daugiau, bet ir suprantu, kad laiko stygius ir kiti rūpesčiai...
Karusia, ačiū už pastabas, mėginsiu akcentus kitur dėlioti. Dėl plaukų, tai mane mažiausiai sunervino, nes aš pati pamenu kaip prieš sėdant prie Kūčių stalo "pasipuošiau", iš kirpčių ežiuką pasidariau ir blakstienas apsikirpau, nes susišvietė, kad ilgos tada užaugs, tai man šita zbitka nieko naujo. Mane labiau jaudina tas kitoks elgesys apie kurį ir Sypsena raso. Na, stiprybės ir tau Sypsena777, tikėkimės, kad viskas eis ir praeis, o mes neišprotėsim koks geras jausmas, kai yra žmonių, kurie jaučia ir išgyvena tą patį, kažkiek ramiau pasidaro, kad aš ne viena...

Sveikos,
mes dar tik laukiam vaikelio,bet su savo bio pas mus analogiška situacija (su dantų valymu irgi).
Kažkada sakė,kad paprašys kalėdų senelio stebuklo,kad visada ji klausytų tėvelių.Sakau,o pati negali taip padaryti? -Ne,aš tai noriu,bet kūnelis manęs neklauso.

dar sakau, čia tas nesaugumo jausmas lenda - o jeigu manęs nemylės, o jeigu grąžins atgal, o gal.... gal dabar geriau grąžina, nes va tokio kaip aš tai jau mylėti neįmanoma. Iš pradžių neperkandau, kodėl apsipratusi pradėjo elgtis dvigubai bjauriau nei per tą sunkų adaptacijos periodą, ir kur tokia maža savivertė. dabar irgi kartais sau primena 'vaikai nekalti, kad tėvai geria, vaikai negali pakeisti tėvų.". arba 'mama, o tu pažadėk, kad niekada negersi alkoholio, nes va vakar buvo atėjęs girtas X pas Y. klasėje."
vakar - kas bus, jeigu suklysiu. Sakau - būsi suklydusi. Svarbu, kad stengtumeisi.

Vira - maniškė sakė 'velnias su angelu mušėsi, užtat tavęs negirdėjau".

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.