Globėjai plepa apie viską

Sunute, taip priežastys būna. Pavyzdžiui, mano vaikas į mokyklą pinigų nešas tiek, kiek reikia pietums, o ne tiek, kad juos demonstruot. Arba nueina su nauju megztuku į mokyklą tris dienas paeiliui. Tai pirmu atveju ji - ubagė, antru - nesiprausėlė ir vėlgi, kitų rūbų neturi.
Apie mokytojos dėmesį patylėsiu. Tokiom smulkmenom vaikai nesiskundžia jai, nes ir dėl rimtesnių dalykų - patys kalti. Niekas nesiaiškina, nesidomi. Greičiau apkaltina patį.
Namie visada stengiuos surasti "šaknis" bet kokio ginčo, apie kurį sužinau iš vaiko. Labai dažnai tai būna vaikiški ginčai kurių antrą dieną jie net neprisimena, bet būna tokių dalykų, kai nesikišti negalima.
Ko mokinu? Mokinu pirmiausia džiaugtis tuo gyvenimu, kurį ji turi, ir draugauti su tais, kuriems jos draugystė brangi. Mokinu nekreipti dėmesio į tuos, kurie "neturi apie ką kalbėt", bet mokinu ir po truputį juos statyt į vietą. Jei galit dar ką patart, mielai išklausysiu. Ir atsirinksiu, kas tinka mums
Labai smagu, kad radot vaikui tokią šaunią mokytoją. Džiaugiuosi už jus.

Baik, arna, ką patart? Pačią skaitau ir mokausi...vat tik dar kartą primint, kaip svarbu rast pradinėms klasėms gerą pedagogą. Kiek nuo to daug priklauso.
nerimauju, ar mano dičkiukas ateity bus pakankamai atviras lemiamais momentais. Šiaip slapukai maniškiai abu. Šiandien tik prisipažino dičkiukas vakar ištepęs rankšluostį rašalu - šluostė išplautą rašiklį . Nežinau, kodėl nesako iš karto, jei jaučia, kad kažkas ne taip? baimei pagrindo kaip ir nėr, bent aš nesugalvoju. Kad ir tą rankšluostį ramiai liepiau įtrint rašaluotą vietą "kandančiu" muilu ir nešt į skalbyklą. Kažkaip įtariu yra kažkoks dičkiukui padidintas noras būti geresniu negu reikia, negu gali ir pats įsivaizduoja. Iš to elgesio perkritimai būna: užsispyrimas ir kaprizai, kai kas nors nesiseka, kaip jis norėtų ir perdėtas pavyzdingas elgesys laikas nuo laiko, "neužčiuopiu", iš kur ir kodėl tai.

todėl kad per daug dideli reikalavimai, ir per daug kalbėjimosi. Ką jauti, kaip jauti, kodėl jauti, kodėl darei, daryk tą, daryk aną. Reikia kiek laisvesnes tas vadžias laikyti. Labai sunku augti su tobulais, labai tobulai mokėti viską įvardinti, kai negali pasislėpti, pasitraukti nuo tobulumo- pradededi meluoti, slėpti ir veidmainiauti. turi vietos ir daug likti vaikystei, vaikystės išdaigoms, vaikiškiems mėginimams. Tokia perdėta kontrolė labai jaučiasi.
Va čia nuo tų suaugėlių kai suagėliai nori tobulai atlikti pareigas vaikams. Ne jausti, ne išgyventi, o tai įtiesiog įsipareigojama- tada labai sunku. Tokie neklystantys tėvai. Visada tokios ar anokios dainelės, visada ieškomi specialistai, visada kažkoks lavinimas. Toks visada pakletos girnos. Gal pirmiausia reik pradėt nuo savęs ir paleisti vaikus, tiesiog paleisti. Paleisti klysti ir patiems tas klaidas taisyti.
Vat pjauna mano Žiogą, dėl kažko skaudu, bet jis irgi kažko mokosi ir net nemanau jam kažko ieškoti. Mokytis pritapti prie visokių jis turi dabar, be atidėliojimų iki kažkurios klasės. Na nueisiu, išsibarsiu. Na mokytoja išeis, ateis kita, bet esmė mokyklos nepasikeis. Klasės vaikai niekur nesidės.

Kažkiek to tikrai yra - perdėtos baimės dėl vaikų ir saugojimo nuo jų pačių klaidų. priimu. Dabar perskaityk, ką parašei apie "neklystančius" tėvus ir pasiimk veidroduką . ko iš išvardintų dalykų Tu su savais nedarai?
Šeip klystu aš, ir atsiprašau jų. Klysta jie, atsiprašo manęs. O vat ir šįvakar parinkau dvi daineles . Maigo melodiją abu prie kliapo. ko neverčiu - tai muzikuoti, o abu kaip kliapas medum pateptas būtų . Taip, specialistų ieškau ir, manu, kad tai gerai. Va dičkiukui muzikos mokytoją parinkau muzikę labai taip sau, bet va žmogų tinkantį jo temperamentui, pakankamą pamaivą, kaip ir maniškis. laimingi abu vienas kitu. Tik tiek.

labai daug dalykų nedarau aš nepersistengiu. Ir net galvos nesuku. Jie patys turi irgi rodyti labai daug pastankų gyventi savo gyvenimą. Aš galiu jiems padėti tiek, kiek jie gali tos pagalbos priimti, o ne kišti jos per kraštus. O kadangi, kurį laiką Rokiškis ir visai buvo užėmęs ir vis dar užima labai daug laiko, tai galiu pastebėti plika akim tai, kad tai turi labai daug teigiamų rezultatų. Kai jau visai nebėra kam klausytis, tai net Žiogui nebeliko dėl ko žviegti. Vistiek- arba nieko nėr, arba nesiklauso ir reik eit daryt to, ko jis privalo daryt. Be jokių psichologų, ir atskirųjų psichologinių momentų.

eina maniškiai ir daro, ką reikia. Kartais net be priminimo, kartais iš nusivylimo ir pykčio užtrenkdami per paliekamą kėdę letena ar kumšteliu. Ką jiems pasiūlyti, aš galvą suku. Sukau ir dėl tos gimnastikos dar iki jūs paviešinot lankančios (ten 6 metus lankė mano iš dalies auginta mergička). Dičkiukui nepatiko, dabar vėl sakosi norįs, jei jau į karate negalima (nutraukėm už netinkamą žinių panaudojimą). Kitamet žiūrėsim. Bus nauji metai, nauji įsipareigojimai.

Su mažiuku dar kita dainelė. Kišu viską, ką tik sugebu: piešiam, dainuojam, eilėraštukus mokomės - viską, kas į galvą ateina. Logopedė sako, kad be to didelio įdėto darbo, galimas dalykas, vaikas iki šiol negalėtų sakiniais kalbėti. Nuolatinis ir kantrus darbas labai daug ką koreguoja.

Nežinau kur čia persistengimas, kur tik pastangos. neišneša tiek subtiliai mano galva.

Mažiukui ieškosiu mokytojos, nes jis ypatingai jautrus ir visa širdele pasitiki suaugusiais. Nepasitaikė progos nusivilti dar (bent jau sąmoningam gyvenime) . Pasitaikys tai tikrai, bet, geriau, tenebūnie pirmoji mokytoja.

oj į gimnastiką mes einam, nes ten pigu, ir daug energijos nusiurbia. Daugiau nieko nereikalauju, ir todėl kad treneris vyras. Duksis eina į imtynes , nes jos jam patinka, treneris jam patinka. Pasirodo klasiokų einančių ten yra. Vyriškumo mokykla. Ir smegenų ten reik, ir fizinę jėgą yr kur panaudoti. Į baseiną eina su draugais. Popamokinė mokykla yra jų malonumams, džiaugsmui pajusti. Labai gerai suprantu savo vaikų galimą ribotumą. Ką sako logopedas irgi Rokiškyje susipažinau su berniuku, šiaip turėtų nekalbėti visai- bet išeina sakiniais. Su juo visai niekas nedirbo, ir toliau nedirbs. ?Bet jam yra būtinybė. Jis tai daro. Kol mažius nejaučia jog jam būtinybė- nieko nekišu. Ir mes pasiekėm tiek pat, kiek kiti grūsdami per panevalią. Daug dirbti, tai kartais tas daug dirbti- užgožia patį vaiko vidinį balsą, vidinius sugebėjimus. Jei galiu pasiekti to pačio su mažesnėm pastangom, tai su mažesnėm ir siekiu.

Kad matytum, kaip mažius pas mane ateina su knygelėm: paskaityk, aš pasakosiu, papiešiam kartu, pskaičiuojam . muzikuoja tai jis pats, čia mokyti sunku...nors, kai mokytoja moko daineles ir jis pats nebeatsimena žodžių, ateina ir paprašo arba savus sukuria. muzikoje jis pats žino - tegu kol kas.
Kad taip dičkiukas ko nors norėtų. To sprandą reikia ir palenkti...
Ar Tavo Duksis nekontroliuojamas grodavo bent po porą valandu?. Tai jam vien tik malonumą teikė ar buvo ir juodo darbo momentų? Gamos ten labai didelį malonumą teikia. Man dabar atsiminus br....nupurto.

Gamos jam kaip tik labai patiko, nes jas reikėjo groti greitai Grodavo ir vienas, nekontroliuojamas. Visaip buvo. Bet dabar labiausia džiaugiasi jog nebereikia. Pasvarsto, kad gal būtų neblogai tą ar aną mokėti, bet, ai, nesinori. Gerai, kad jis ten buvo, bet dar geriau būtų buvę, jei aš nebūčiau jo ten vedus. Labai sunku pasakyt kam ir ko reikėjo daugiau. Užtai dabar mokosi. Pradinę baigęs bendruosius dalykus tik todėl, kad reikėjo baigti, nes antriems metams nepalieka dabar mokosi pažymiais ne žemesniais septynetui. Pats. Ruošia pamokas. Kontroliuoti net nereikia. O pagal užimtumo laiką užimtas ne mažiau. Trys treniruotės imtynių, keramika, ir baseinas. Visos penkios dienos. Mokosi anglų kalbą pirmus metus- anksčiau vokiečių mokėsi ir gauna aštuonetus ir septynetus. Mokosi irgi pats. Padėt reikia, bet neesmingai.
Su Žiogu lygiai tas pats. Kol jam neatsiranda poreikis kažką pačiam išmokti padaryti- na aš galiu kišti, stengtis prakaituoti ir pasiekti nelabai daug. Kai atsirado poreikis eiti į būrelius- nuvedžiau. Maža kam jis dar gabus. Jis turi labai gerą, klausą, labai gerą ritmo pajutimą, neblogai paišo. Bet poreikio nėra. Jei kada bus, dėl savęs spės visur, ir visur nuvesiu. aišku, galiu vilkt, rietis, sodinti prie instrumento ir ten rietis, bet kam mum to reikia. Tegu jis gyvena ten ir taip, kaip jam malonu. Vaikystė baigsis greit, o jis jos ir taip turėjo nedaug. Aš noriu, ir vaikai nori, kad vaikystė būtų vaikiška. suaugusių gyvenimą jie spės pagyventi.

skaitau ir galvoju, kiek manęs problemų dar laukia mokykla ne už kalnų...na, kai paskaičiau apie tą tėvą, Žiogui aiškinantį gyvenimo prasmę ir esmę, tai žiauriai įsiaudrinau skaitydama. Nežinau kaip aš reaguočiau nežinau. Debilas, visiškas, ir dažniausiai tokie ir supranta tik jiems suprantamą kalbą, tai turbūt jam tokia ir paaiškinčiau. Bet baisiausia tai, kad su juo namuose auga jo klonai...

Alfija, tau nepatiks tai ką pasakysiu. Bet. Vistiek pasakysiu. Jei tavo Žiogas, (o tu kažkada pritarei,kad būtent taip) elgiasi kaip mano vienas Fėjos klasiokas apie kurį rašiau anksčiau, tai aš tam tėvui pritariu ir labai stebiuosi tavo elgesiu. Taip, iš pirmo žvilgsnio atrodo, labai blogai, atėjo tėvas, aprėkė vaiką. Bet. O ką jam lieka daryti jei tavo Žiogas būtent taip ir elgiasi, kaip jis sako. Ir jei jo vaikas skundžiasi. O tavo reakcija ne auklėjamoji, o gynybinė-nueisiu pas direktorę, pasakysiu, išmesti mokytoją. O juk ir tas tėvas turėjo teisę eiti pas direktorę, jeigu mušė jo vaiką rašyti pareiškimą policijai, ar būtum laiminga, bet nerašė, paauklėjo senoviškai. Užrūstino tave.
Aš manau, kad žmogus taip elgiasi,kai jau trūkta kantrybė, kai jam būna na paprasčiausiai gaila savo vaiko, o mato, kad situacija nesikeičia.
Pas mus tas pats. Paskutiniai mūsų Fėjos klasioko darbai-trenkė Fėjai per lūpas, vidinė lūpų dalis-kraujosrūvos, klasiokei spyrė į šoną, mergaitė visą vakarą praverkė, kai prausėsi klasiokas, mama pamatė vienos mėlynės ant rankos prie pečių, eina ir krumpliais kerta. Apie neklausymą, keiksmus, rėkimą, pastovų pamokų trukdymą net nekalbu. Mes visi galim eiti ir rašyti pareiškimus ,kad ta mama neišsimokėtų, bet , nu pagailim jos, bandom kitais keliais, pav. to su mėlynėm vaiko tėvas irgi kalbėjo su tuo vaiku, o ką daryti? Tikriausiai geriausia būtų pradėti rašyti pareiškimus policijai ir tiek. Nes aš sakykim, tą tokį vieno ar kito tėvo pamokslą tokiems neklaužadoms laikau, kaip tik dar labai geranorišką, nes jie paprasčiausiai turi pilną teisę imtis kitų veiksmų, bet pagaili. Nepyk Alfija.
Ir tas noras, kad mokytoja rašytų pareiškimą ir ,,nunyktų'', daugiau negu juokingas, o jei visai klasei ji tinka ir patinka. O netinka tik tau vienai? Tavo Žiogas iš tavo elgesio išmoks tik vieno-ir toliau galiu daryti ką noriu-svetimi drausminti neturi teisės, mama mane užtaria, o mokytoja iš vis niekas, ją galima pašalinti jei mama panorės.

suaugusių gyvenimą vaikystėje reikia išžaisti besimokant
Sudominti ir brukti per prievartą - du skirtingi dalykai. Sudominu saviškius geriausiai - žaisdama kartu . Tai nereiškia, kad jie nekuria ir nežaidžia be manęs. Vat stebėjau pro langą, kaip jie su šunimi ridenosi paeiliui nuo kalniuko ant šiknų ir ant pilvo, grįžo murzini iki ausų tiesiogine prasme, o fantazijų iš konstruktorių ir t.t...

Žiogas muzikuoti spės, bet profesionalu geru būti - nebe (gi gerai žinai). Vargu ar gali atsirasti poreikis, kai šalia brolis transliuoja savo patirtį .

Kas yra vaikiška vaikystė ? - Žaisti ir kurti. Tam ir ieškau mokytojos, kuri sugebėtų apžaisti sudėtingus dalykus ir pati nieko mažiaus nemokau be žaidimo. Dičkiukui trūksta atsakomybės ne tik už pamokas, bet ir už žaislus, šunį, savo daiktus. Jam tas pats, kuo rašys. Bandau jo prarastų daiktų neatpirkti, nes buvo nustatyta data, kiek turi parkeris tverti (jei nėra objektyvių priežasčių) - 1 mėnuo. Nu rašo jis pieštuku ir tiek, nes abu KAŽKUR padėjo.Nesiskundžia ir net nesako. jo daiktai išmėtyti po visą klasės rūbinę, tuo tarpu mažylis net taputes į maišelį susideda vakare eidamas namo. Dičkiukas spaudžiamas tik įgunda ir įgauna įprotį palaikyti bent pakenčiamą tvarką.

Apie tą klasioko tėti - nu nebrandyla ir tiek. Pasitaiko. Pakalbėčiau su vaiku apie jo "galias" ir prilyginčiau pimoko Petriuko elgesiui, kai supykęs sako, jog užmuš...
O mokytoja, ką prieš sponsorių - jie dabar visi "visagaliai". Direktorė, tikėtina, tik pagirs mokytoją už sponsoriaus palaikymą, o su alfija padejuos - ajajai, ne visi tėvai supranta, aiškinsimės su mokytoja ir tt...