Profesionalūs specialistų patarimai

O kam tau ta imone? Apyvartines lesos/overdraftai/kredito linijos/faktoringas sudaro daugiau kaip puse skolintu lesu per vidutini laikoterpi nei lyginant su fiziniu asmenu paskolomis per vidutini laikotarpi, kuris yra daugiau nei 20 kartu ilgesnis.
Pasakyk man prasau, kodel nera pvz 10/15/.../40 metu viliboro/euriboro? Atsakymas paprastas - skolinama tik trumpiems laikotarpiams.

todel, kad juridiniu ir fiziniu asmenu rizika skiriasi. Vien laiko poziuriu. Imones verslo pletrai imtas paskolas paprastai dengia per 2-5 metus. Turejau viena atveji, kai prireike 6 metu, bet ten specifine sritis buvo. Imonems skolinama salyginai trumpam laikotarpiui, gerai ivertinus visas rizikas, iskaitant sistemine. Busto paskolos turi kita laiko horizonta - jis 20-40 metu. Isvada?
Del fiziniams ir juridiniams asmenims banku paskolintu lesu santykio. Abieju ranku pirstu neuztektu suskaiciuoti vien imoniu, kuriu savininkai uz galvu susieme, nes bankas nutrauke sutartis del overdraftu ar kredito liniju per pastaruosius du menesius. Naujas sutartis su kitu banku jiems sudaryti be sansu, apyvartines lesos isaldytos pagamintoje produkcijoje, tokios situacijos ir priesui nelinkeciau
Tavo isvardintu finansiniu priemoniu (skirkim paskolas verslo pletrai ir verslo finansavimo priemones) apimti bankai savo portfeliuose drastiskai, greitai ir labai neskausmingai jau sumazino, o va su busto paskolomis tai pakartoti be sansu.
Man asmeniskai idomu, kiek konkreciai metu laikai vidutiniu laikotarpiu, nes skirtingose ekonominese teorijose jis pakankamai stipriai skiriasi
Pabandysiu atsakyti i tavo klausima kaip ekonomistas. EMU - Europos ekonomines ir pinigines sajungos uzuomazgu pradzia berods gudziais 1988 ar 1990 m. O va treciasis EMU etapas, kuriame atsirado tavo minima Euribor - tik 1999 m.
Dabartinis Vilibor (toks, koks jis yra skaiciuojamas siandien) atsirado tik 2006 m. Turetum atsiminti dar ir toki rodikli kaip Vilibid, kuris jau salyginai daug metu neskelbiamas.
Neisivaizduoju, kam reikalingas ilgiau nei 1 metu Euribor ar Vilibor, na gal istorikams ir idomus, man tikrai ne

Labas viksriuk,

malonu matyti žmogų, kuris domisi investavimu. Kadangi pats tuo domiuosi, tai pamėginsiu šiek tiek padėti. Pradėsu nuo paskutinio tavo klausimo, "kaip ir kur įsigyjama akcijų ir kokie su tuo susiję pavojai?" . Pirmasis pavojus "žaliam" investuotojui yra toks, kad neturėdamas praktiškai jokių žinių apie investavimą , toks investuotojas, kuris iš tikrųjų dar nėra investuotojas, beveik garantuotai patirs nesėkmę, kitaip tariant, atiduos savo sunkiai uždirbtus pinigus kitiems, labiau patyrusiems investuotojams. Tačiau tuo nenoriu pasakyti, kad nereikia tuo domėtis ir nereikia to daryti. Bet manau geriausia prieš pradedant tai daryti, reikia įgyti bent jau teorinių žinių, arba kitaip tariant įsisavinti investavimo "pradžiamokslį", tada pradžia bus nors truputėlį lengvesnė. Taip pat manau kad žmogus, norintis tapti investuotoju, turi pradėti galvoti kaip investuotojas, o ne kaip paprastas žmogus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad investuotojas pirma galvoja kaip uždirbtus pinigus taupyti ir investuoti, kad jie jam atneštų dar daugiau pinigų. Tuo tarpu paprastas žmogus dažniausiai galvoja kaip pinigus išleisti. Žinoma, šis palyginimas yra primityvus, bet jis pasako esminį skirtumą tarp šių žmonių grupių. Duosiu praktinį pavyzdį, kaip perka automobilį paprastas žmogus ir investuotojas.
Paprastas žmogus dažnai perka naują automobilį išsimokėtinai. Sakykime, kad automobilis kainuoja 60000 lt. Toliau pridėkime kasko draudimą, gal apie 4000-5000 lt. Palūkanos bankui maždaug 15000 lt. Pinigus už automobilį žmogus sumokės per maždaug 4-5 metus. Taigi per 4-5 metus šis žmogus bus išleidęs krūvą pinigų vien tam, kad turėtų (nustebote ?) jau nebenaują automobilį, kurio vertė rinkoje bus geriausiu atveju 35-40% nuo pradinės vertės. Po dešimties metų šio automobilio vertė tebus gal 5-8 tūkst. litų.
Dabar pasižiūrėkime, kaip automobilį perka investuotojas. Jis perka dažniausiai dėvėtą automobilį. Sakykime, jis išleis automobiliui 10000 litų, sumokėdamas grynais pinigais. Grubiai tariant, tai ir visos pirkimo išlaidos. O dabar paskaičiuokime, ką jis uždirbtų, panaudojęs (investavęs) tuos pinigus, kuriuos neprotingai išleidžia paprastas žmogus. Sakykime, kad per penkerius metus investuotojas sutaupytų 60000 lt. Toliau investuotojas nuperka bendrovės Teo lt akcijų , čia aš paimu abstrakčią kainą , viena akcija - 2 lt. Išeina 30000 Teo lt akcijų. Už vieną akciją bendrovė moka apie 25 centus dividendų nuo bendrovės paskirstytojo pelno. Tikėtina, kad po penkerių metų mokės ir daugiau. Taigi, 30000 akcijų po 25 centus dividendų už vieną akciją - gauname 7500 litų per metus. Dar deja reikės sumokėti mokesčius valstybei - 20% procentų nuo paskirstytojo pelno, arba kitaip tariant nuo gautų dividendų sumos. 7500 litų x 20% = 1500 litų. Investuotojui lieka 6000 litų per vienerius metus.
Dabar manau jau pati gali paskaičiuoti ir pamatyti, kas labiau apsimoka - investuoti ar neprotingai leisti pinigus vėjais.
Dabar toliau. Noriu pasiūlyti tau pradžiamokslius, kurie man neblogai padėjo. Tai trys knygutės. Pirmoji - "Turtingiausias Babilono žmogus", autorius George S. Clason. Antroji - "Kaip uždirbti milijoną" , autorius R. Valančiauskas. Trečioji - "Kaip daryti ir išsaugoti pinigus" , autorius Herbertas Niutonas Kesonas. Visos jos yra trumpos, naudingos, jas galima perskaityti per vieną kitą vakarą , o to, kas ten parašyta, tau nepasakys nei bankas, ir turbūt ne kiekvienas finansų patarėjas. Jei nori, parašyk až. Įdėsiu į voką ir atsiūsiu.
Einame toliau. Akcijų galima įsigyti per bankus ar per finansų maklerių tarpininkus. Aš pats akcijas pirkau per "Hansabank" (dabar "Swedbank) akcijų maklerius. Ši sistema vadinasi Investuotojas, nuoroda Investuotojas
Norint tuo naudotis, reikia atsidaryti "Swedbank" sąskaitą ir sudaryti elektroninių paslaugų teikimo sutartį (prieiga prie savo sąskaitos per kompiuterį). Po to dar reikia atsidaryti investavimo sąskaitą. Tada jau galima naudotis sistema Investuotojas, įsigyti Lietuvos ir užsienio bendrovių vertybinių popierių (akcijų). Perkant-parduodant akcijas reikia sutuoktinio sutikimo. Šiuo metu praktiškai visi Lietuvos bankai siūlo panašias paslaugas , taip pat ir finansų tarpininkų įmonės , pvz. Orion bendrovė iš Vilniaus, Finasta ir kt. Taip pat galima susikurti investavimo sąskaitą ir pas užsienio finansų tarpininkus, manau apie tai dar anksti kalbėti.
Pagrindinė prekyba viso pasaulio bendrovių akcijomis vyksta keliose akcijų biržose, tai NYSE ir NASDAQ (Jav.), Lietuvoje tai birža OMX, nuoroda AB NASDAQ OMX
Na o dabar noriu išsklaidyti pirmąją tavo iliuziją apie tai kad " Medicina uzsiimanciu bendroviu akciju kaina visada augs ". Deja, nuvilsiu tave. Taip niekada nebuvo ir niekada nebus. Jeigu pažvelgtum pvz. į NYSE biržą, tai pamatytum ir stulbinantį akcijos kainos didėjimą , nuoroda Potash corp. , ir stulbinantį akcijos kainos mažėjimą (ar teko girdėti apie Amerikos automobilių gam. korporaciją "General motors", čia gali pamatyti , kiek sumažėjo akcijos kaina ) nuoroda GM
Toliau dėl bendrovės Fresenius Medical Care. Apie šią bendrovę praktiškai nieko nežinau, bet manau kad šiuo metu yra geresnių variantų, pvz. investicijos į laivininkystės bendroves. Konkretus pavyzdys, ankstesnė mano žinutė , nuoroda forumas . O kas toliau? Toliau lieka kasdienis darbas, t.y. lankymasis tokiose svetainėse kaip : Yahoo finance , The Motley Fool , msn money , Seeking Alpha , Investopedia
lietuviškai skaityk čia : LR vertybinių popierių komisija , IBD ir galvojimas, vertinimas ir t.t. Tai tam kartui tiek, sėkmės investuojant!

o ten dažniausiai kalbama apie valiutų pirkimą -pardavimą(perpardavimas tiksliau)..čia arba pelnas arba šakės..rizikingas verslas

Portalas Spekuliantai klestejo, kol rinka buvo auganti ir kiekvienas sugebantis padaryti pirkimo/pardavimo pavedima per makleri ar bankine sistema jau laike save labai gabiu investuotoju
O diskusijos ten ir apie valiutas, ir apie NT, ir apie akcijas buvo idomios - tik dabar kiek "issikvepe"

Sveiki, nezinau, ar i ta tema taikau, bet jeigu ne cia uzklydau, butu puiku jeigu kas nukreiptu...
Galbut kas gali patarti del zemes klypu pardavimo siuo metu? Kainos kokios, ar dabar verta pardavineti? na, tiesiog apsviestu siuo klausimu... Aciu.

Labai geri įkelti IEVOS PIEVOS straipsniai, gaila kad toliau diskusijos prasidėjo, galvojau visa tema straipsnių.

Kažkada labai įnirtingai šitą straispsnį nagrinėjausi

10 PATARIMŲ, KAIP SUMAŢINTI ŠILDYMO SĄSKAITAS
www.DELFI.lt, 2012 m. lapkričio 22 d.
Bendrovė „Miesto renovacija“, uţsiimanti pastatų energetikos konsultacijomis ir inţineriniu projektavimu, pateikia 10 patarimų, kurie padeda sumaţinti šildymo sąskaitas. Bendrovė nurodo, kiek jums kainuos kiekvieno sprendimo įgyvendinimas ir kokią naudą jis duos.
1. Atlaisvinkite šildymo prietaisus. Daţnai šildymo prietaisai namuose būna uţstatyti baldais, uţdengti masyviomis uţuolaidomis ar kitais daiktais. Tokiu atveju yra sumaţinama oro cirkuliacija prie šildymo prietaisų, ir šildoma neefektyviai. Jeigu šildymo prietaisai nesiderina prie Jūsų interjero, tokią baldų pertvarką rekomenduojama atlikti bent jau šildymo sezonui. Investicija: 0 Lt. Energijos taupymas: iki 5 proc.
2. Šildymo prietaisų valymas. Valyti šildymo prietaisus reikia ne tik dėl geresnio šilumos atidavimo, bet ir dėl kenksmingų medţiagų išsiskyrimo. Jos išsiskiria prasidėjus šildymo sezonui, kai dulkės esančios ant šildymo prietaisų sienelių pradeda kaisti. Investicija: 0 Lt.
3. Pasyvi energija. Dienos metu laikykite uţuolaidas ar ţaliuzes atskleistas, tokiu būdu gausite „nemokamos“ saulės šilumos. Naktį uţtraukite uţuolaidas ar ţaliuzes, tokiu būdu sumaţinsite šilumos išspinduliavimą pro langus (tik neuţdenkite šildymo prietaisų!). Investicija: 0 Lt. Energijos taupymas: iki 5 proc.
4. Apskaita ir stebėsena. Daţnas šilumos vartotojas neseka savo būste suvartojamos energijos kiekio. Pradėkite stebėti. Palyginkite suvartojamos energijos kiekį (ne kainą!) su praėjusių metų, mėnesių, savaičių. Analizuokite prieţastis dėl ko jos padidėjo/sumaţėjo. Darykite išvadas ir imkitės veiksmų! Nustatyta, kad pradėjus stebėti bei analizuoti suvartojamos energijos kiekį, bei ėmusis atitinkamų veiksmų, galima sutaupyti iki 10 proc. nuo bendros suvartotos energijos šildymui ir karštam vandeniui. Investicija: 0 Lt. Energijos taupymas: iki 10 proc.
5. Jei gyvenate senos statybos būste, uţ šildymo prietaisų įsirenkite šilumą atspindinčius ekranus. Tokia priemonė kambaryje gali pakelti temperatūrą nuo vieno iki pusantro laipsnio, tai Jums sutaupys dalį šilumos, kuri yra išspinduliuojama į išorinę sieną. Investicija: nuo 50 Lt. Energijos taupymas: iki 5 proc.
6. Karštas vanduo. Maudantis duše per 5 minutes suvartojama iki 100 litrų vandens. Įsigykite vandenį taupančią dušo galvutė. Tokia galvutė gali sutaupyti iki 50 proc. vandens, tuo pačiu ir karšto vandens ruošimui reikalingos energijos. Investicija: nuo 20 Lt. Energijos taupymas: iki 50 proc.
7. Temperatūros paţeminimas. Jeigu turite termostatinius ventilius ant šildymo prietaisų, nelaikykite pastovios temperatūros 24 valandas per parą. Daugelis ţmonių naktį geriau išsimiega prie 2-4 laipsniais ţemesnės temperatūros. Taip pat nebūtina laikyti 21 laipsnių temperatūros namie savaitgalį, jeigu esate išvykę. Temperatūrinis ţeminimas gali būti atliekamas ir namo šilumos punkte. Šildymo nakčiai sumaţinimas 2-4 laipsniais gali sutaupyti nuo 5 proc. iki 10 proc. šilumos energijos. Verta apsvarstyti programuojamų termostatinių ventilių įsigijimą. Investicija: 100-400 Lt. Energijos taupymas: iki 10 proc.
8. Sureguliuokite termostatinius ventilius (galvutes). Termostatinės galvutės būna dviejų tipų – reaguojančios į pratekančio vandens arba aplinkos temperatūrą. Tinkamai sureguliuotos galvutės yra tuomet, kai patalpos vidaus temperatūrai pasiekus komfortinį lygį, šildymo prietaisai yra drungni. Įsitikinkite, kad termostatines galvutes sureguliavote tinkamai: jeigu, staiga kambaryje temperatūra pakilo aukščiau nustatytosios (pvz. gaminamas maistas, susirinkęs didesnis kiekis ţmonių), šildymo prietaisai turi būti šalti. Ir atvirkščiai – išvėdinus kambarį ir temperatūrai nukritus ţemiau komfortinės, šildymo prietaisai turi įkaisti. Sureguliuoti termostatinius ventilius uţtenka vieną kartą (nereguliuoti nuolat, keičiantis lauko oro temperatūrai). Investicija: 0 Lt. Energijos taupymas: iki 10 proc.
9. Sandarumas. Sureguliuokite langų bei durų varčias, pakeiskite senas ir nesandarias tarpines naujomis. Geriausias būdas nustatyti nesandarumus – atlikti termovizinį tyrimą. Pašalinus nesandarumus galima sutaupyti iki 10 proc. šiluminės energijos. Nepamirškite vėdinti patalpų! Patariama geriau vėdinti trumpai atidarant kelis langus ir sukuriant skersvėjį, nei ilgiau laikyti vieną pravirą langą. Taip pat galima įsirengti vėdinimo sistemą su rekuperacija. Investicija (termovizinis tyrimas): nuo 200 Lt. Energijos taupymas: iki 10 proc.
10. Pasirūpinkite savo šilumos šaltiniu – katilu. Atlikite nuolatinę jo prieţiūrą/aptarnavimą. Tinkamai veikiantis ir subalansuotas šilumos šaltinis gali sutaupyti iki 10 proc.šiluminės energijos. Investicija 100-200 Lt. Energijos taupymas: iki 10 proc.
***
PAMOKĖLĖ APIE ŠILDYMO SISTEMAS: KAIP TAUPYTI ŠILUMĄ INVESTAVUS IKI 1000 LITŲ
Inga Labutytė, www.GRYNAS.lt 2012 m. spalio 21 d.
Dažniausiai daugiabučiuose pasitaikanti problema - vieniems per karšta, kitiems - per šalta (Bendrovės „TA Hydronics“ schema)
Šildymo ir vėdinimo sistemų ekspertai pateikia šokiruojančius faktus: beveik pusė pastatų sunaudojamos energijos dingsta kaţkur jų inţinerinėse sistemose. Daugiau kaip 40 proc. energijos Europos Sąjungoje sunaudoja gyvenamųjų pastatų sektorius. Ir pastatų „apetitas“ vis auga. Tačiau atnaujinus seną šildymo sistemą (net „neapvilkus“ namo apšiltinimo „kailiniais“) namo energijos suvartojimą galima sumaţinti trečdaliu.
Ką galima padaryti ir – svarbiausia – kiek tai kainuoja – GRYNAS.lt klausė šildymo sistemų ir hidraulikos ekspertų.
Problema Nr. 1 – oro kamščiai radiatoriuose
Bendrovės „TA Hydronics“ atstovai teigia, jog daugumos namų, ypač daugiabučių pastatų inţinerinės sistemos yra pasenusios, išsiderinusios, negali uţtikrinti tinkamo patalpų mikroklimato. Esant finansinėms ir techninėms galimybėms rekomenduojama atnaujinti šilumos mazgą, vamzdynus, radiatorius bei jų mazgus – kitaip tariant, visas sistemos dalis. Tačiau jei tokių
galimybių nėra, net ţingsnis po ţingsnio minimaliai keičiant sistemą, galima pasiekti, kad ji veiktų pakankamai efektyviai.
Elevatorinis šilumos mazgas be temperatūros reguliavimo (kairėje) ir priklausomas šilumos mazgas su automatiniu temperatūros reguliavimu (dešinėje) Bendrovės „TA Hydronics“ schema
Įvairius šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų sprendimus siūlančios bendrovės sistemų inţinierius Liutauras Rimkūnas teigia, jog viena paprasčiausių problemų, kodėl radiatoriai tinkamai neįkaista – oro kamščiai.
Apskaičiuota, jog dėl oro kamščių perduodama iki 80 proc. maţiau šilumos. Oro kamščių problema gyventojams daţniausiai kyla tik prasidėjus šildymo sezonui. L. Rimkūnas pataria radiatorius nuorinti „kokybiškiau“ sistemos uţpildymo metu.
Problema Nr. 2 – purvas su rūdimis ir nuosėdomis
Šildymo sistemų inţinieriaus teigimu, oras – pirmasis šildymo sistemų priešas. Po jo rikiuojasi purvas – kiekvienas milimetras nuosėdų ant šilumokaičio arba vamzdţių sienelių energijos suvartojimą didina 9 procentais. Turbūt numanote, jog senose šildymo sistemose nuosėdų – gerokai daugiau nei 1 mm.
Nuosėdų šildymo sistemose vargu galima visiškai išvengti – jos susidaro visur, kur yra geleţies ar plieno, vandens ir oro.
Kadangi radiatoriai, šilumokaičiai, vamzdţiai ir kiti šildymo sistemų įrengimai gaminami iš geleţies, jai sureagavus su oru, iškart kaupiasi ir nuosėdos.
L. Rimkūno teigimu, ore esantis deguonis sureagavęs su vandeniu ir geleţimi virsta rūdimis, o radiatoriuose lieka azoto dujos. Oro į šilumos trasas daţniausiai patenka per laikotarpį, kol atkeliauja iki namo.
„Oras į sistemą patenka tada, kai slėgio išsiplėtimo indas yra blogai nustatytas arba neveikiantis. Oras taip pat sėkmingai „prasispraudţia“ pro įvairius automatinius nuorintojus, tarpines, per voţtuvus, deguoniui sureagavus su vandeniu ir geleţimi virsta rūdimis, o azoto dujos ištirpsta šaltame vandenyje“, - kalbėjo L. Rimkūnas.
Problema Nr. 3 – Kada paskutinį kartą plauta Jūsų šildymo sistema?
Specialisto teigimu, susidariusios rūdys ir kitos nuosėdos šilumos sistemoje turėtų būti praplaunamos. Šiuo metu šilumos tinklus priţiūrinčios bendrovės tą daro, tačiau vėlgi plauną visą sistemą iškart – vanduo bėga ten, kur jam lengviau ir nuosėdų lieka būtent ten, kur labiausiai reikėtų jas pašalinti.
„Sistemą reikia plauti stovais – vieną stovą po kito. Taip daro toli graţu ne visi, nes kiekvieno stovo išplovimas reikalauja daugiau laiko. Bendrovės teigia, kad mes „išsigalvojame“ dėl sistemose susikaupusio purvo ir nuosėdų“, - kalbėjo L. Rimkūnas.
Maţiausiame devynaukštyje – šešiolikaaukštyje gali būti 8-14 vandens stovų. Šilumos sistemas priţiūrinčios bendrovės šias sistemas praplauna kartą per dvejus – ketverius metus.
O 1 milimetro nuosėdų sluoksnis gali susikaupti ir per trumpą laikotarpį (nes, kaip minėta, į šildymo sistemas lengvai patenka oro). Tokiu atveju, gyventojai ateinančius trejus metus patirs šilumos nuostolius, o purvas vis kaupsis. 1 centimetro nuosėdų sluoksnis ant šildymo katilo ar šilumokaičio sienelių energijos suvartojimą padidina jau maţdaug 55 procentais.
„Ţmonės turėtų domėtis savo šilumos punktu – jei kaţkas jį priţiūri, turi būti tos prieţiūros taisyklės, teisingai? Turi būti kaţkokie normatyvai. Ten ir bus parašyta, kaip ši sistema turi būti praplauta. O tada jau galima reikalauti praplauti teisingai ir kokybiškai“, - patarė šilumos sistemų inţinierius.
Sprendimas – purvo ir oro šalintojai
Be to, dėl nuosėdų arba rūdţių vamzdţiuose šilumos siurblio energijos sąnaudos gali išaugti iki 35 proc. Vamzdţiai rūdija dėl neteisingai nustatyto slėgio sistemoje ir dar kartą – dėl „piktadario“ oro šildymo sistemoje. Idealiomis sąlygomis oras čia patekti neturėtų.
„Kartais ir 40 metų stovinčio namo vamzdţiai atrodo puikiai. Kitame – jau po 10-mečio yra baisiai surūdiję. Kaip išsiaiškinti? Prapjauti ir paţiūrėti, arba išimti voţtuvus. Jei vamzdis geras – nereikia keisti viso vamzdyno“, - patarė šilumos sistemų ekspertas.
Kad nereiktų jaudintis dėl nuosėdų ir prarasti šilumos, buvo sukurtas įrenginys, vadinamas purvo šalintoju arba purvo atskyrėju. Šis įrenginys, priešingai nei filtrai, geba iš vandens pašalinti net smulkias purvo daleles. Jis montuojami šilumos punkte, geriausia – prieš šilumokaitį ant grįţtamosios linijos ir – jei įmanoma - prieš siurblį. Taip pat yra sukurtas ir oro atskyrėjas.
Tokį įrenginį galima įstatyti bet kuriame šilumos punkte – vamzdis tiesiog prapjaunamas ir įstatomas purvo atskyrėjas. Purvo atskyrėjas kainuoja apie 500 - 2000 litų priklausomai nuo jo diametro ir jo vieno uţtenka vienam daugiabučiam namui.
„Dar rekomenduojama, kad šis purvo atskyrėjas turėtų magnetinę šerdį – nes kai į sistemą patenka daug oro iš rūdţių susidaro magnetitas. Tai tokios metalinės nuosėdos – išpylus vandenį iš sistemos jis būna juodas dėl magnetito. Tačiau magnetą turintis purvo atskyrėjas pritraukia net tokias smulkias daleles, kurios laikosi vandens paviršiuje. Maţai kas ţino, kad vanduo šildymo sistemoje turėtų būti skaidrus, o ne juodas“, - dėstė bendrovės „TA Hydronics“ atstovas.
Nepriklausoma šildymo sistema su išsiplėtimo indu, oro bei purvo atskyrikliais, automatiniu nuorintoju ir apsauginiu vožtuvu ("TA Hydronics" schema)
Problema Nr. 4 – kam šyla, o kam nešyla?
Kiekvienas iš šildymo prietaisų turi apskaičiuotą srautą – kiek vandens turėtų prabėgti per jį, kad jis gerai šiltų. Balansuojant sistemą specialiu įrenginiu tikrinama, koks vandens srautas iš tiesų prabėga ir stengiamasi kuo labiau priartinti sistemą prie apskaičiuoto idealaus mato.
„Rengiame įvairius seminarus ţmonėms ir aiškiname, kad šiluma priklauso ne nuo to, kokio dydţio tavo radiatorius, o nuo to – koks srautas vandens juo prabėga ir kokia to vandens temperatūra. Vanduo visada bėga ten, kur lengviau – būtent dėl šios prieţasties daugelyje penkiaaukščių-devynaukščių daugiabučių geriausiai šyla prie pat šilumos punkto esantys stovai ir butai, o blogiausiai – esantys toliau. Šilumos sistemos balansavimas – tai darbas, reikalingas tam, kad stovas, radiatorius, grindys – visos šilumos sistemos dalys šiltų teisingai ir vieniems nebūtų per karšta, kitiems – per šalta“, - dėstė L. Rimkūnas.
Apmaudţiausia, jog kartais nesubalansuota šildymo sistema paliekama vos uţbaigus namo renovaciją, kitaip tariant – atnaujinus ar pakeitus visą šildymo sistemą, įdiegus galimybę reguliuoti temperatūrą kambariuose.
„Bet koks geras daiktas blogose rankose bus nieko vertas“, - taip šildymo sistemų inţinierius apibūdina situaciją, kai iš brangių ir kokybišką prekę siūlančių gamintojų įsigyti įrengimai yra neteisingai sureguliuojami ir eikvoja šilumą.
Kad būtų galima subalansuoti šildymo sistemą, įrengiami balansiniai voţtuvai. Vidutiniam penkiaaukščiui balansiniai voţtuvai kainavo apie 2700 litų, dar 1000 litų atsiėjo montuotojo darbas. Tačiau subalansuota sistema gali sutaupyti iki 40 proc. šildymo sąnaudų. Kiekvieno voţtuvo reguliavimas kainuoja maţdaug po 30 litų.
Problema Nr. 5 – ne itin savo darbą išmanantys montuotojai
„Siurblio energijos sąnaudos priklauso nuo to, koks srautas teka per siurblį ir kokį slėgių skirtumą jis sukuria. Jeigu šis srautas yra maksimalus, siurblys dirba maksimaliu pajėgumu – tai ir sąnaudos maksimalios. Kartais montuotojai prisuka voţtuvus, kad vandens srautas nebūtų per didelis, padaro, kad stovai tvarkingai šiltų, bet pamiršta sumaţinti siurblio galingumą. Sistemoje išlieka didelės siurblio energijos sąnaudos“, - aiškino L. Rimkūnas.
Šildymo sistemų inţinieriaus teigimu, teisingas šildymo sistemos reguliavimas ir vadinamas jos balansavimu. Ir kartais tereikia išmanančio specialisto, kad namo sunaudojamos energijos sąnaudos maţėtų bei būtų išspręstos namo šildymo problemos. Vienas iš nesubalansuotos šildymo sistemos poţymių – kai kuriuose butuose nešyla radiatoriai.
„Specialistas, kuris balansuoja namo šildymo sistemas turi būti apmokytas, turėti paţymėjimą, specialų balansavimo aparatą ir vėliau išduoti balansavimo protokolą. Tokį dokumentą turėtų turėti namo pirmininkas. Dokumente būtų nurodyta informacija apie balansinius voţtuvus, koks apskaičiuotas srautas ir kokį meistras sugebėjo sureguliuoti, ir būtinai – kokia balansinio voţtuvo padėtis. Tai reikalinga, jeigu kaţkas išsiderintų. Tuomet ţmogus, paţvelgęs į protokolą galėtų tą voţtuvą atstatyti į buvusią padėtį“, - teigė inţinierius.
Problema Nr. 6 – kaţkam vis dar nešyla!
Subalansuota šildymo sistema turėtų veikti be jokių trukdţių. Pavyzdţiui, jei lauke -23 laipsniai šalčio, visuose butuose turėtų būti palaikoma +20 laipsnių temperatūra. Nė vienas butas negali šilti maţiau, nei kaimyninis butas.
„Vanduo iš niekur neatsiranda, ir niekur neprapuola. Jei tik vienur jo prabėgo daugiau, vadinasi, kaţkam galiausiai pritrūks. Jei kaţkam nešyla, daţniausiai padidinamas šilumos siurblio slėgis. Nes nuo slėgio siurblyje priklauso, koks bus vandens srautas šilumos trasose. Tarkim, slėgis padidinamas 20 proc. Tačiau tokiu atveju siurblys naudoja 95 proc. daugiau energijos! Dėl ko? Tam, kad kaţkuriam kaimynui, kuriam, sakė, šalta – pradėtų šildyti. O namo sąnaudos išauga dvigubai. Iš tiesų tokiu atveju daţniausiai reikia didinti siurblio galingumą, o galbūt teks netgi keisti siurblį į galingesnį. Ir sureguliuoti voţtuvus“, - dėstė problemos sprendimus L. Rimkūnas pabrėţęs, jog daţname daugiabutyje srauto trūkumas yra netgi didesnis, nei 20 proc.
Visos „kaţkam nešyla“ problemos daţniausiai kyla vėlgi dėl nesubalansuotos šildymo sistemos.
„Iki kai kurių butų šiluma nenukeliauja, o kitiems – jau per karšta. Jie atsidaro langus, kad išleistų šiek tiek šilumos. Uţ kurią mėnesio pabaigoje, ţinoma, susimoka. Tai susiję su vandens srautu sistemoje. Subalansuota sistema leidţia sutaupyti daugiau nei trečdalį pastato sunaudojamos energijos. Tačiau reikia subalansuoti ne tik tai, kas yra rūsyje, tačiau ir radiatorius. Ant jų uţdedami voţtuvai su tam tikromis padėtimis, kurie leidţia vandeniui tekėti toliau, pas kitus kaimynus. Ir galiausiai visi turi vienodą temperatūrą butuose“, - patarė šildymo sistemų inţinierius.
Toliausiai nuo stovo esantis butas įšyla pora ar daugiau valandų vėliau, nei arčiausiai stovo esantis. Ir kiekviena valanda šio skirtumo dar padidina energijos sąnaudas po 1,25 procento. Tai – dar vienas energijos nuostolis dėl nesubalansuotos šildymo sistemos. Subalansavus sistemą butai turėtų įšilti keliolikos minučių skirtumu.
Vienvamzdei šildymo sistemai (kai vanduo iš vieno radiatoriaus ţemyn teka į kitą) reikėtų rankinių balansinių voţtuvų, dvivamzdei (kai vanduo paduodamas į radiatorių ir grįţta į stovą kitu vamzdţiu) – tinka ir rankiniai ir dinaminio balansavimo voţtuvai.
Sprendimas Nr. 2 – balansiniai sistemos voţtuvai
Neretai kylanti „idėja“ kaip sušildyti nedėkingoje vietoje (toliausiai nuo stovo) butus turinčius kaimynus – tai padidinti į šilumos sistemą paduodamo vandens temperatūrą.
„Montuotojai paima, ir atsuka vietoj 80 º C, kokius 83 º C, - dėstė šilumos sistemų inţinierius. - Visi šildymo sistemos įrenginiai apskaičiuoti tam tikroms temperatūroms. Pavyzdţiui, apskaičiuota, kad kai lauke – 23 º C, į radiatorių turi atitekėti 80 º C vanduo, kad kambarys sušiltų iki optimalios 20 º C temperatūros. Jei radiatorius kaista labiau - gal ir šilčiau, tačiau iki jo atitekantis vanduo vamzdyne praranda maţdaug po 4 proc. šilumos nuo kiekvieno padidinto laipsnio (padidinus 3 laipsniais bus prarasta apie 12 proc. Šilumos, - red. past.). Geriausia – tokia temperatūra, kokia ruošiama šilumos mazge. Blogiausiomis sąlygomis (– 23 º C pagal Vilniaus regione apskaičiuotą ţemiausią temperatūrą) paduodama, pavyzdţiui, 80 º C temperatūra, o grįţta - 60 º C“, - skaičiavo Liutauras Rimkūnas.
Vidutiniam daugiabučiui, kuriame yra 15 šilumos stovų, šildymo sistemos subalansavimo kaina siektų iki 3000 litų.
Dar reikėtų subalansuoti voţtuvus ant kiekvieno gyventojo radiatorių, tačiau tai, L. Rimkūno teigimu, yra labai paprastas ir nebrangiai kainuojantis darbas.
Nepriklausomas automatizuotas šilumos mazgas. Bendrovės „TA Hydronics“ schema
Toks pakeitimas šildymo sąnaudas gali sumaţinti iki 35 procentų. L. Rimkūnas rekomenduoja šilumos punkte uţdėti pagrindinį balansinį voţtuvą gyventojų šildymo sistemos dalies pusėje (vadinamąjame antriniame kontūre). Kilus problemoms šis prietaisas padės sistemos gedimo prieţastis nustatyti daug greičiau, vadinasi, nereikės mokėti montuotojams uţ ilgas jų darbo valandas.
„Svarbu – jei nuspręsite savo name įmontuoti balansinius voţtuvus, klauskite ir reikalaukite, kad jie būtų pritaikyti sistemos praplovimui. Kitu atveju juos reikės išmontuoti kiekvieną kartą, praplaunant sistemą“, - paţymėjo šilumos sistemų inţinierius.
Sprendimas Nr. 3 – termostatinės galvutės
Keliaujame toliau iki paties šilumos „vartotojo“ arba buto, į kurį tiekiama šilumos energija, vartotojo. Net jei jis turi galimybę reguliuoti temperatūrą prie radiatoriaus įrengta termostatine galvute, šis įrenginys gali būti nekokybiškas. Nekokybiška galvutė lėčiau reaguoja į ţmogaus „komandą“, pavyzdţiui, sumaţinus norimą temperatūrą iki 20 º C, kambaryje gana ilgą laiką dar išlieka 21 º C temperatūra. Šis vieno laipsnio neatitikimas išeikvoja nuo 6 iki 11 proc. šilumos per metus viename bute. Kitaip tariant, keli laipsniai gali lemti 22 proc. ar 33 proc. šilumos praradimus. L. Rimkūnas mano, kad ne itin efektyvios yra dujinės arba vaškinės termostatinės galvutės. Greičiausiai į pokyčius reaguoja galvutės, uţpildytos skysčiu.
Jei neturite galimybės reguliuoti kambario temperatūros, įsirengę termostatines galvutes sutaupytumėte maţdaug 28 proc. šilumos energijos. Tokios galvutės įrengimas kainuoja iki 100 litų vienam radiatoriui (50 litų uţ galvutę bei 50 – uţ voţtuvą ant stovo) ir dar kainuoja jos įrengimo darbai. Vis dėlto, svarstant apie svarbiausias šilumos sistemos atnaujinimo darbus, pirmiausia būtų protinga subalansuoti vandens tekėjimą stovais.
„Stabili ir tiksli patalpos temperatūros kontrolė yra vienas efektyviausių būdų sumaţinti pastato energijos sunaudojimą. Tai patvirtina ir ţmonės. Tačiau kokią klaidą jie daro net ir turėdami šias galvutes? „Brr, man dabar šalta“. O termostatinė galvutė turi padėtis nuo 1 iki 5. 3 – tai optimali 20 º C temperatūra, 5 - 28 º C temperatūra, kai jau atidarinėjami langai. Nustatėte galvutę ant 3 padėties ir Jums šalta. Tik ne todėl, kad per šalta 20 º C temperatūra, o todėl, kad radiatorius dar neįšilo. Ką daryti tada? Atsukti 5 padėtį, kad būtų 28 º C? Daugelis ţmonių taip galvoja. Iš tiesų, kol vandens neatbėgs tiek, kiek reikia, tol ir nešildys. Kai kaimynas baigs rūkyti, uţsidarys balkoną, tada jo radiatorių voţtuvai prisidarys ir vanduo pagaliau atbėgs pas jus. O sulaukę tokios šilumos, ţinoma, neprisuksite galvutės, bet ir pats atsidarysite langus“, - pateikė gyvenimišką pavyzdį L. Rimkūnas.
Ekspertas teigia, jog miegamajame temperatūra turėtų būti apie 16 º C, kambariuose - 20 º C, vonioje - 24- 25 º C ir apie 22 º C - vaikų kambaryje.
Sprendimas Nr. 4 – šilumos sistemos modernizavimas ţingsnis po ţingsnio
Įsirengus papildomą termostatinę galvutę reguliuojantį įrenginį galima sutaupyti dar penktadalį šilumos energijos.
Šie įrenginiai, prijungiami prie radiatoriaus ir termostatinės galvutės, turi laiko programas. Todėl jie iš anksto padidina kambario temperatūrą prieš Jums grįţtant iš darbo, sumaţina temperatūrą nakčiai ar visiems namiškiams išėjus iš namų.
Įrenginiai turi laiko programą ir tarsi patys „sukioja“ pagal ją termostatinę galvutę. Yra netgi specialus „atidaryto lango“ daviklis. Uţfiksavus, kad langas atidarytas, temperatūra nedidinama, nes šiluma bet kokiu atveju išsivėdintų.
Šilumos sistemų inţinierius teigia, jog dauguma ţmonių nesupranta, kaip veikia šildymo sistema ar hidraulika. Būtent todėl jie bijo montuotojų, renovacijos, šildymo sistemos atnaujinimo – kad darbininkai jų „neišmaudytų“: uţ didelius pinigus įsiūlytų nekokybiškus įrengimus ar prastai atliktą darbą.
„Moderni šildymo sistema ir namo apšiltinimas sutaupo panašią dalį šilumos. Tačiau namo apšiltinimas, langų keitimas ir kiti darbai kainuoja milijonus, kai šildymo sistemos modernizavimas – keliasdešimt tūkstančių, - kalbėjo L. Rimkūnas. - 5 aukštų daugiabučiui reikia maţdaug 40-80 tūkstančių, kad butų pakeisti visi radiatoriai, sudėti balansiniai voţtuvai, termostatinės galvutės temperatūrai reguliuoti. Kitaip tariant, visiškai atnaujinta ir modernizuota šildymo sistema. Vienas daugiabutis Vilniuje, kurio gyventojai į balansinius voţtuvus investavo apie 6 tūkst. litų, teigė, kad ši suma atsipirko per 2-ejus metus.“
„TA Hydronics“ šilumos sistemų inţinierius rekomenduoja daugiabučio šildymo sistemą renovuoti tokiais ţingsniais:
1. Sumontuoti balansinius voţtuvus.
2. Prijungti šalia šilumokaičio ir siurblio oro ir purvo šalinimo įrenginius (kad nesikauptų nuosėdos ir oras sistemoje)
3. Kiekvienam gyventojui prie radiatoriaus sumontuoti termostatinius voţtuvus su termostatais.

Patarkit man prasau, ar einamoji saskaita tai yra tos pacios saskaitos prie kurios prirista kreditine kortele pavadinimas? Ar tai yra kita saskaita, kuri yra "neprirista" prie kreditines korteles. Susimasciau, kad maisausi
Ir dar, ar naudojates investiciniais indeliais? Siu metu kaip tik platinamas Swed Bank investicinis indelis. " "Žemės ūkio bendrovės"
Platinimo laikotarpis: 2014 m. sausio mėn. 28 d. – 2014 m. kovo mėn. 17 d.
Indėlio terminas: 3.5 metų
Minimali suma: 1000 litų, 300 eurų"
Ar verta deti i ji? Ar kas gundosi? Gali atgauti daugiau pinigu nei idejai, bet gali atgauti ir lygiai tiek pat kiek padejai, jei jis nieko neuzdirbs. O terminuotas indelis butu bent su kazkokia garantija, kad nors tas 0,3 procento priaugs. Ka manote?

Swede einamoji buvo pririšta prie kortelės (viena sąskaita), o Seb'e nepririšta, t.y. dvi sąskaitos. Nori vedi į kortelę, nori į sąskaitą, tada prisijungus gali persikelti į kurią nori.

Taip ko gero yra saugiau O kad susikurti tą kitą saskaitą, kuri neprirista prie kortelės, ko gero reikia eiti i banka, negalima susikurti elektronines bankininkystes pagalba? Turiu irgi Seb saskaita, tai ten viskas viename, galiu imti su kortele kiek saskaitoje yra. Jus tikriausiai taip specialiai pasidarete, nes mano taip nuo pat pradziu kai kortele gavau.
Ar reikia moketi abieju saskaitu tvarkymo mokesti?

Ne, mano tokios jau buvo nuo pat pradžios, nieko neprašiau. Net keista buvo, nes Swede buvo viena sąskaita. Moku už vieną

Didelių problemų nesukelia, bet jei apsiskaičiuoju ir kortelėj būna mažas likutis gerai, jei šalia yra Sebas, susitvarkau per el.bankininkystę. Na dbr ir telefonu tą galima pasidaryti.

Beje, taip esu priversta kontroliuoti kortelės sąskaitos likutį, tas tik į gerą

labas gal galite nurodyti lietuvoje kokia imone kuri uzsiima uz tam tikra procenta investuoti tavo pinigus?dekui