Ir per gimtadienius galima nieko nedovanoti?
Erbe, nerodyk šios rašliavos, nes jei pamatys, kad labiau savo mintis ir išgyvenimus patiki forumui, o ne jam - nekokia būsi jo akyse, oi nekokia... 
Beje, kiek laiko judu gyvenate kartu? Neįsižeisk, bet tai, kas parašyta pirmoje žinutėje man primena sąskaitų suvedinėjimą/pliusų minusų vakarą, o paskaičius komentarus, spręsi, kas sės ant "karštosios išlikimo kėdės''.
Reikia pripažinti, kad gyvenimas šiais laikais sudėtingas, ne iki gėlių ir romantikos. Jo žmona prieš kiek laiko mirė? Manau, jo elgesys visai pateisinamas. O niekad jo neprašei lėšų? Būna tokių vyrų, kuriems šviesiai tiesiai reikia pasakyti: duok tiek ir tiek, tam ir anam. Netikiu, kad jis sakys - neduosiu, bet galiu paskolinti
Arba padaryk tą ir aną, juk tu namie, ir jauskis, kaip namie Gal jis nepasitiki jūsų santykiais?
Manau, jį labiau reiktų kinkyti į namų ūki, jam to nepastebint. O jei ir toliau suvedinėsi pliusus ir minusus, nieko gero nepasieksi, prasidės pyktis. Myli jį? Parodyk jam tai, o ne skaičiuok, kiek jis davė pinigų. Beje, gal jo pajamos labai ribotos?
Patraukli ir Savarankiška, patikėkit - galima. Kas svarbiau - dovana ar parodytas dėmesys? Juk Pasveikinti galima ir gėle, šiltais žodžiais, ar būtinai kažko brangaus norisi? Na, nelygu, kas kam vertinga
Beje, kiek laiko judu gyvenate kartu? Neįsižeisk, bet tai, kas parašyta pirmoje žinutėje man primena sąskaitų suvedinėjimą/pliusų minusų vakarą, o paskaičius komentarus, spręsi, kas sės ant "karštosios išlikimo kėdės''.
Reikia pripažinti, kad gyvenimas šiais laikais sudėtingas, ne iki gėlių ir romantikos. Jo žmona prieš kiek laiko mirė? Manau, jo elgesys visai pateisinamas. O niekad jo neprašei lėšų? Būna tokių vyrų, kuriems šviesiai tiesiai reikia pasakyti: duok tiek ir tiek, tam ir anam. Netikiu, kad jis sakys - neduosiu, bet galiu paskolinti
Arba padaryk tą ir aną, juk tu namie, ir jauskis, kaip namie Gal jis nepasitiki jūsų santykiais? Manau, jį labiau reiktų kinkyti į namų ūki, jam to nepastebint. O jei ir toliau suvedinėsi pliusus ir minusus, nieko gero nepasieksi, prasidės pyktis. Myli jį? Parodyk jam tai, o ne skaičiuok, kiek jis davė pinigų. Beje, gal jo pajamos labai ribotos?
Patraukli ir Savarankiška, patikėkit - galima. Kas svarbiau - dovana ar parodytas dėmesys? Juk Pasveikinti galima ir gėle, šiltais žodžiais, ar būtinai kažko brangaus norisi? Na, nelygu, kas kam vertinga
Džyz...
Čia rimtai tokios problemos kyla suaugusiai moteriai, gyvenančiai antroj santuokoj? Seriously? Man šitas vinių ieškojimas subinėj baigėsi ties kokiais 25 m., tikiu, kad protingesnėm moterim ir anksčiau baigias
"Pasakiau, kad nieko nedovanotų, bet užsišikau, kad negavau dovanų." Nu vaikų darželis. Pats darželiausias...
Papildyta:
Plius dar visokie "keršto planai", "jautimasis pažeminta" ir t. t. Jums neuronų negaila dėl tokių niekų? Sveikatos? Nes tokie užslėpti pykčiai sveikatą labai greit suėda šiaip. Ir gyvenimas neatrodo jums per trumpas, kad gadintumėtės nervus dėl tokių š..? Kodėl jums neapsidairius aplink blaiviom akim ir nepasidžiaugus tuo, ką turit? Juolab kad našlė esat, turėtumėt žinot, koks gyvenimas trapus...
Čia rimtai tokios problemos kyla suaugusiai moteriai, gyvenančiai antroj santuokoj? Seriously? Man šitas vinių ieškojimas subinėj baigėsi ties kokiais 25 m., tikiu, kad protingesnėm moterim ir anksčiau baigias
"Pasakiau, kad nieko nedovanotų, bet užsišikau, kad negavau dovanų." Nu vaikų darželis. Pats darželiausias...
Papildyta:
Plius dar visokie "keršto planai", "jautimasis pažeminta" ir t. t. Jums neuronų negaila dėl tokių niekų? Sveikatos? Nes tokie užslėpti pykčiai sveikatą labai greit suėda šiaip. Ir gyvenimas neatrodo jums per trumpas, kad gadintumėtės nervus dėl tokių š..? Kodėl jums neapsidairius aplink blaiviom akim ir nepasidžiaugus tuo, ką turit? Juolab kad našlė esat, turėtumėt žinot, koks gyvenimas trapus...
"Savo šykštumo apraiškų stebėjimas
Įsivaizduokite, kad atsinešėte į darbą sumuštinių (vaisių, saldumynų, etc.), kad per įtempto darbo pertraukėlę galėtumėte užkąsti. Ką jūs darote, kai į galvą ateina mintis, kad būtų pats metas pasistiprinti? Traukiate savo maisto atsargas ir kviečiate kolegas prisijungti? Ar čiumpate maišelį (dėžutę, paketą) su maistu ir sprunkate į kampą kuo toliau nuo kolegų žvilgsnių, kurie, jūsų nuomone, taip ir kėsinasi į jūsų lauknešėlį? Žinoma, jūs neprivalote dalytis priešpiečiais su galbūt ne pačiais artimiausiais žmonėmis, tuo labiau jeigu atsinešėte ką skanaus ir manote, kad visiems vis tiek neužteks. Tačiau jeigu negalite paaiškinti, kodėl išsitraukiate šokoladinį batonėlį būtent tada, kai kolegos išeina parūkyti, galbūt yra apie ką susimąstyti. Jeigu tuo metu vis dėlto jaučiatės nejaukiai ir jums šiek tiek gėda, reikalai ne tokie jau prasti. Tiesiog vieną kartą pamėginkite nusišypsoti ir pasidalyti tuo, ko paprastai gailite kitiems. Patikėkite, tai visai nebaisu ir labai malonu. Gyvenime ir taip daug problemų, tai kam save apsunkinti šykštumu. Draugas (-ė) atbėga ir karštligiškai maldauja paskolinti pinigų, tiesa, prašoma suma ne dviženklė, tačiau jam (jai) labai reikia. Kaip jūs elgiatės? Manote, kad draugai ir yra būtent tam, kad padėtų reikiamu momentu? Laikotės nuostatos nesiskolinti ir neskolinti kitiems? Jeigu save vertinate objektyviai ir suprantate, kad nesate pats dosniausias žmogus, pabandykite save įsivaizduoti prašytojo vietoje? Kam prašoma pinigų dar vienai porai batelių ar brangiems vaistams? Tokiu atveju apsispręsti paprastai nebūna sunku.
Kitų šykštumo požymiai
Ar teko kada girdėti tokį pasakymą: "Man tau už tavo pinigus nieko negaila"? Jeigu save įveikti šiek tiek lengviau, tai kitus ne taip jau paprasta. Visų pirma todėl, kad nėra malonu pripažinti, kad jūsų mylimasis (-oji) šykštus žmogus. Maža to, kad iš jo(-s) nesulauksite jokios dovanėlės šiaip sau, be jokios progos, o "proginės" dovanos paprastai būna perkamos kuo pigesnės arba su išskaičiavimu, kad jas galima bus panaudoti buityje, pavyzdžiui, kai vyras dovanoja žmonai gimtadienio proga kokį nors namų apyvokos daiktą (plaktuvą, trintuvę, kavamalę, etc.). Kad ir ką sakysi, visi mes tikimės gauti dovaną, kuri būtų išrinkta su meile, negailint laiko, dėmesio ir pinigų. Jeigu dovanų pirkimą galima nurašyti laiko ir supratimo stokai, tai kur kas blogesnė situacija, kai vaikinas, išėjęs pasivaikščioti su mergina, nutaria jai padovanoti gėlių ir išrenka patį smulkiausią ir pigiausią žiedą arba pakviečia merginą vakarienės, už kurią sumokėti turi ji pati (ne tik už save, bet ir už jį). Viena mano pažįstama skundėsi, kad jos vyras kavinėje ar restorane niekada nepalieka arbatpinigių ir taip verčia ją jaustis nejaukiai. Kartais dirbantis sutuoktinis šykšti pinigų savo nedirbančiai antrai pusei ne dėl to, kad nemyli ar negerbia, bet dėl to, kad paprasčiausiai neįsivaizduoja, kiek kas kainuoja. Jam paprasčiausiai atrodo, kad tų pinigų pakanka. Vienintelė išeitis iš tokios padėties rinkti čekius ir detaliai rašyti visas išlaidas, kad būtų galima parodyti, kiek kainuoja gyvenimas ir kad jis nėra jau toks pigus.
Aišku, daug kas priklauso nuo situacijos ir aplinkybių, tačiau šykštus žmogus anksčiau ar vėliau parodys savo tikrąjį veidą. Ką tada daryti? Galima pasidžiaugti tegu ir retomis jo ar jos dovanomis, kad būtų stimulas dovanoti jas dažniau, dovanoti jam (jai) dovanas pačiai (pačiam), kad susiprastų, kalbantis užsiminti, kaip nuostabu būti dosniam (-iai). Kitu atveju šykštumas galitapti patologiniu, ir jums beliks guostis, kad jūsų šykštuolis(-ė) tiesiog labai ekonomiškas.
Patologinis šykštumas
Pamenate Moljero "Šykštuolį", kuris, būdamas turtingas, šykštėjo pinigų sau ir savo vaikams ir gyveno kaip paskutinis skurdžius? Ar teko kada svečiuotis namuose, kur lentynos tiesiog lūžta nuo dar už talonus pirktos patalynės, o patys šeimininkai miega su sulopyta, nes ta "geroji" laikoma svečiams ir "juodai dienai"? Arba stebėti sekcijos lentynas, prikrautas servizų, o ryte gerti kavą iš įtrūkusio puodelio, nudaužta ąsele? Viena vestuvių organizatorė pasakojo apie prabangias vestuves, kur buvo prikviesta daug garbingų svečių, bet puotos šeimininkai užsakinėjo pokyliui viską, kas pigiausia, skaičiuodami kiekvieną centą įspūdis buvo, švelniai tariant, ne koks. Pavyzdžiui, toli gražu ne skurdžiai gyvenanti anyta padovanojo neseniai vedusiam sūnui (ne vestuvių proga, bet kaip kraičio papildymą) įvairių senų servetėlių rinkinį, kuris buvo taip sudėvėtas, jog medžiaga vietomis pradilusi, bet "pradžiai jums bus gerai". Toks apsimestinis dosnumas turbūt geriausiai ir atskleidžia šykštumą. Atseit, atiduosiu, kas man nereikalinga, nors puikiai suprantu, kad ir kitiems tai nereikalinga. Tokie žmonės save laiko taupiais, tačiau apie juos dažnai sakoma patologiškai šykštus arba gobšus. Jiems maža to, ką turi, ir norisi vis daugiau. Į juos baisu kreiptis pagalbos, nes, be paniekos, daugiau nieko nesulauksi. Jie nuoširdžiai laiko save teisiais ir labai įsižeidžia pavadinti šykštuoliais. Jie gyvena tam, kad taupytų, kauptų, saugotų (pavyzdžiui slepia pinigus dėžutėje po grindimis). Jie viską matuoja pinigais. Štai viena mano bendradarbė nuėjo pas siuvėją. Pasiūtą drabužį reikėjo taisyti, o kol taisė, atėjo vakaras, ir siuvėjos vyras pasisiūlė parvežti bendradarbę namo, nes užtrukta buvo dėl siuvėjos kaltės. Parvežęs siuvėjos vyras paprašė pinigų kaip už taksi.
Jie gali būti turtingi arba ne, tačiau dažnai nelaimingi, nes jiems visada ko nors trūksta. Belieka tik viltis, kad vieną rytą toks šykštuolis, apimtas dvasinio polėkio, pagalvos apie save ir aplinkinius, padarys ką nors malonaus sau ir jiems. Sapnas, svajonė, iliuzija? Norisi tikėti, kad ne."
Manosveikata.lt
Įsivaizduokite, kad atsinešėte į darbą sumuštinių (vaisių, saldumynų, etc.), kad per įtempto darbo pertraukėlę galėtumėte užkąsti. Ką jūs darote, kai į galvą ateina mintis, kad būtų pats metas pasistiprinti? Traukiate savo maisto atsargas ir kviečiate kolegas prisijungti? Ar čiumpate maišelį (dėžutę, paketą) su maistu ir sprunkate į kampą kuo toliau nuo kolegų žvilgsnių, kurie, jūsų nuomone, taip ir kėsinasi į jūsų lauknešėlį? Žinoma, jūs neprivalote dalytis priešpiečiais su galbūt ne pačiais artimiausiais žmonėmis, tuo labiau jeigu atsinešėte ką skanaus ir manote, kad visiems vis tiek neužteks. Tačiau jeigu negalite paaiškinti, kodėl išsitraukiate šokoladinį batonėlį būtent tada, kai kolegos išeina parūkyti, galbūt yra apie ką susimąstyti. Jeigu tuo metu vis dėlto jaučiatės nejaukiai ir jums šiek tiek gėda, reikalai ne tokie jau prasti. Tiesiog vieną kartą pamėginkite nusišypsoti ir pasidalyti tuo, ko paprastai gailite kitiems. Patikėkite, tai visai nebaisu ir labai malonu. Gyvenime ir taip daug problemų, tai kam save apsunkinti šykštumu. Draugas (-ė) atbėga ir karštligiškai maldauja paskolinti pinigų, tiesa, prašoma suma ne dviženklė, tačiau jam (jai) labai reikia. Kaip jūs elgiatės? Manote, kad draugai ir yra būtent tam, kad padėtų reikiamu momentu? Laikotės nuostatos nesiskolinti ir neskolinti kitiems? Jeigu save vertinate objektyviai ir suprantate, kad nesate pats dosniausias žmogus, pabandykite save įsivaizduoti prašytojo vietoje? Kam prašoma pinigų dar vienai porai batelių ar brangiems vaistams? Tokiu atveju apsispręsti paprastai nebūna sunku.
Kitų šykštumo požymiai
Ar teko kada girdėti tokį pasakymą: "Man tau už tavo pinigus nieko negaila"? Jeigu save įveikti šiek tiek lengviau, tai kitus ne taip jau paprasta. Visų pirma todėl, kad nėra malonu pripažinti, kad jūsų mylimasis (-oji) šykštus žmogus. Maža to, kad iš jo(-s) nesulauksite jokios dovanėlės šiaip sau, be jokios progos, o "proginės" dovanos paprastai būna perkamos kuo pigesnės arba su išskaičiavimu, kad jas galima bus panaudoti buityje, pavyzdžiui, kai vyras dovanoja žmonai gimtadienio proga kokį nors namų apyvokos daiktą (plaktuvą, trintuvę, kavamalę, etc.). Kad ir ką sakysi, visi mes tikimės gauti dovaną, kuri būtų išrinkta su meile, negailint laiko, dėmesio ir pinigų. Jeigu dovanų pirkimą galima nurašyti laiko ir supratimo stokai, tai kur kas blogesnė situacija, kai vaikinas, išėjęs pasivaikščioti su mergina, nutaria jai padovanoti gėlių ir išrenka patį smulkiausią ir pigiausią žiedą arba pakviečia merginą vakarienės, už kurią sumokėti turi ji pati (ne tik už save, bet ir už jį). Viena mano pažįstama skundėsi, kad jos vyras kavinėje ar restorane niekada nepalieka arbatpinigių ir taip verčia ją jaustis nejaukiai. Kartais dirbantis sutuoktinis šykšti pinigų savo nedirbančiai antrai pusei ne dėl to, kad nemyli ar negerbia, bet dėl to, kad paprasčiausiai neįsivaizduoja, kiek kas kainuoja. Jam paprasčiausiai atrodo, kad tų pinigų pakanka. Vienintelė išeitis iš tokios padėties rinkti čekius ir detaliai rašyti visas išlaidas, kad būtų galima parodyti, kiek kainuoja gyvenimas ir kad jis nėra jau toks pigus.
Aišku, daug kas priklauso nuo situacijos ir aplinkybių, tačiau šykštus žmogus anksčiau ar vėliau parodys savo tikrąjį veidą. Ką tada daryti? Galima pasidžiaugti tegu ir retomis jo ar jos dovanomis, kad būtų stimulas dovanoti jas dažniau, dovanoti jam (jai) dovanas pačiai (pačiam), kad susiprastų, kalbantis užsiminti, kaip nuostabu būti dosniam (-iai). Kitu atveju šykštumas galitapti patologiniu, ir jums beliks guostis, kad jūsų šykštuolis(-ė) tiesiog labai ekonomiškas.
Patologinis šykštumas
Pamenate Moljero "Šykštuolį", kuris, būdamas turtingas, šykštėjo pinigų sau ir savo vaikams ir gyveno kaip paskutinis skurdžius? Ar teko kada svečiuotis namuose, kur lentynos tiesiog lūžta nuo dar už talonus pirktos patalynės, o patys šeimininkai miega su sulopyta, nes ta "geroji" laikoma svečiams ir "juodai dienai"? Arba stebėti sekcijos lentynas, prikrautas servizų, o ryte gerti kavą iš įtrūkusio puodelio, nudaužta ąsele? Viena vestuvių organizatorė pasakojo apie prabangias vestuves, kur buvo prikviesta daug garbingų svečių, bet puotos šeimininkai užsakinėjo pokyliui viską, kas pigiausia, skaičiuodami kiekvieną centą įspūdis buvo, švelniai tariant, ne koks. Pavyzdžiui, toli gražu ne skurdžiai gyvenanti anyta padovanojo neseniai vedusiam sūnui (ne vestuvių proga, bet kaip kraičio papildymą) įvairių senų servetėlių rinkinį, kuris buvo taip sudėvėtas, jog medžiaga vietomis pradilusi, bet "pradžiai jums bus gerai". Toks apsimestinis dosnumas turbūt geriausiai ir atskleidžia šykštumą. Atseit, atiduosiu, kas man nereikalinga, nors puikiai suprantu, kad ir kitiems tai nereikalinga. Tokie žmonės save laiko taupiais, tačiau apie juos dažnai sakoma patologiškai šykštus arba gobšus. Jiems maža to, ką turi, ir norisi vis daugiau. Į juos baisu kreiptis pagalbos, nes, be paniekos, daugiau nieko nesulauksi. Jie nuoširdžiai laiko save teisiais ir labai įsižeidžia pavadinti šykštuoliais. Jie gyvena tam, kad taupytų, kauptų, saugotų (pavyzdžiui slepia pinigus dėžutėje po grindimis). Jie viską matuoja pinigais. Štai viena mano bendradarbė nuėjo pas siuvėją. Pasiūtą drabužį reikėjo taisyti, o kol taisė, atėjo vakaras, ir siuvėjos vyras pasisiūlė parvežti bendradarbę namo, nes užtrukta buvo dėl siuvėjos kaltės. Parvežęs siuvėjos vyras paprašė pinigų kaip už taksi.
Jie gali būti turtingi arba ne, tačiau dažnai nelaimingi, nes jiems visada ko nors trūksta. Belieka tik viltis, kad vieną rytą toks šykštuolis, apimtas dvasinio polėkio, pagalvos apie save ir aplinkinius, padarys ką nors malonaus sau ir jiems. Sapnas, svajonė, iliuzija? Norisi tikėti, kad ne."
Manosveikata.lt
QUOTE(Patraukli ir Savarankiska @ 2012 11 24, 20:54)
Ir per gimtadienius galima nieko nedovanoti?
Galima. Ir manau daug kas taip daro.
Erbe, bet jus gi kazkaip susitaret, kad jus mokat uz buta, o jis perka maista, reiskia, kazkaip apie pajamas kalbejot, skirstet.
Del demesio rodymo, sutinku, visoms jo norisi ir neisprasyto, bet dauguma vyru tiesiog turbut masto kitaip arba tiesiog apsimeta, kad nesupranta, ko is ju noretu
Šykštuolis
Jeigu pažinties pradžioje vyras demonstruoja akivaizdų šykštumą, tai, be jokios abejonės, laikui bėgant, jis bu dar šykštesnis. Daugelis damų iš pradžių į tai nekreipia dėmesio, nors kavalierius nedovanoja gėlių ir nekviečia romantiškos vakarienės į restoraną. Ji vistiek mano, kad nieko čia blogo. Juk santykiai tik mezgasi, svarbiausia, jog jis demonstruoja norą bendrauti ir tęsti romaną. Rezultatas toks, kad moteris tampa jo nemokamų malonumų šaltiniu. O, kaip žinome, žmogaus psichologija tokia, jog viskas, kas gaunama veltui, kur kas mažiau vertinama nei tai, kas kainavo didelius pinigus, tad po kurio laiko jau teks išlaidauti jums, pavyzdžiui, maitinti jį ir dovanoti jam dovanas, jeigu norite kaip nors išlaikyti jį šalia savęs. Tačiau kilniems jausmams tai nesuteiks absoliučiai jokios reikšmės.
Jeigu pažinties pradžioje vyras demonstruoja akivaizdų šykštumą, tai, be jokios abejonės, laikui bėgant, jis bu dar šykštesnis. Daugelis damų iš pradžių į tai nekreipia dėmesio, nors kavalierius nedovanoja gėlių ir nekviečia romantiškos vakarienės į restoraną. Ji vistiek mano, kad nieko čia blogo. Juk santykiai tik mezgasi, svarbiausia, jog jis demonstruoja norą bendrauti ir tęsti romaną. Rezultatas toks, kad moteris tampa jo nemokamų malonumų šaltiniu. O, kaip žinome, žmogaus psichologija tokia, jog viskas, kas gaunama veltui, kur kas mažiau vertinama nei tai, kas kainavo didelius pinigus, tad po kurio laiko jau teks išlaidauti jums, pavyzdžiui, maitinti jį ir dovanoti jam dovanas, jeigu norite kaip nors išlaikyti jį šalia savęs. Tačiau kilniems jausmams tai nesuteiks absoliučiai jokios reikšmės.
QUOTE(Patraukli ir Savarankiska @ 2012 11 24, 22:33)
Maža to, kad iš jo(-s) nesulauksite jokios dovanėlės šiaip sau, be jokios progos, o "proginės" dovanos paprastai būna perkamos kuo pigesnės arba su išskaičiavimu, kad jas galima bus panaudoti buityje, pavyzdžiui, kai vyras dovanoja žmonai gimtadienio proga kokį nors namų apyvokos daiktą (plaktuvą, trintuvę, kavamalę, etc.).
Šiuo atveju ne šykštumas, o praktiškumas. Tiesa moterys to nesupras
pauliau, is kur tokia agresija pas tave?
tave moterys visa gyvenima melze ar tavo auksinis kompas neveikia?
tave moterys visa gyvenima melze ar tavo auksinis kompas neveikia?
Kaip paaiškinti tai,kad pakvietęs merginą į restoraną ar kavinę pagal etiketą turėdamas sumokėti , nemoka ir mergina turi susimokėti už save ir už jį ? Labai vyriška .
QUOTE(Patraukli ir Savarankiska @ 2012 11 24, 21:54)
Ir per gimtadienius galima nieko nedovanoti?
Čia matyt, auklėjimo įtaka. Jo mamyte visada sako, kad jai nieko nereikia dovanų, tai jie daug metų su broliu mamai jokiomis progomis nieko ir nedovanodavo
Bet šiemet Erbe įtikino, kad reikia mamai dovanas dovanoti - pirkom kelionę. Mamai laaabai patiko 
Papildyta:
QUOTE(Pauliusas @ 2012 11 24, 20:52)
Žiūrint kam kompas reikalingas, jei tik internetui kodėl turiu pirkti rimtą kompą, jei jo neišnaudosiu ??? Niekas gi neperka vilkiko ar autobuso vien tam kad jie dideli ir galingi, perka lengvuosius automobilius.
Kompas reikalingas darbui ir žinių tobulinimui. Žaidimų tikrai nežaidžiu
Ne dėl to, kad nenorėčiau... Kartais tikrai visai smagu būtų Bet jeigu rimtai, tai tikrai ne žaidimams ir pramogoms man jo reiktų. Papildyta:
QUOTE(Pauliusas @ 2012 11 25, 00:10)
Yra dalis tiesos tame, kad mums sunku tai suprasti
QUOTE(Pauliusas @ 2012 11 25, 00:10)
Taip, nesuprasim. Vemt verčia nuo tokių vyrų
Vienas sugebėdavo per vakarą ir 400 litų prapilt, bet kai buvo žmonos jubiliejus, visą vakarą dūsavo, kad jo dovanota gėlė net 5 litus kainavo 
QUOTE(Pauliusas @ 2012 11 24, 20:52)
Turėjau omenyje be dovanų, o ne apie turtą.
panašu kad matai tai ką nori matyti, o ne tai kas rašoma.
Gal taip tau ir gyvenime ???
panašu kad matai tai ką nori matyti, o ne tai kas rašoma.
Gal taip tau ir gyvenime ???
Čia panašiau, kad Tau taip gyvenime.
Papildyta:
QUOTE(Pelėniukas @ 2012 11 24, 23:05)
Aš džiaugiuosi, tuo ką turiu. Bet kadangi atsiranda dalykų, kurie man trukdo gyventi, tai ir bandau išsiaiškinti kaip juos eliminuoti.
