Turiu ir as karts nuo karto tokiu problemu. Pirma karta, kai pasiskundziau gydytojai, kad kai iseinu is namu, tik ir galvoju, ar ten bus wc... Gydytoja man israse... raminamuosius! - Ar nervinates del to? - Zinoma, kad nervinuosi! - Tai pagerkit raminamuju...
Tas pastovus vaiksciojimas i wc kai reikia ir nereikia (nes buvo baime, kad tfu tfu tfu, apsidarysiu...) privede iki cistito... Geriau furadonins... Kartais buna, kad ir vel atsiranda tokios baimes... Rodos, man tuo pagrindu jau atsirado neuroze... Nesiojau tik sijonus, nieko sviesaus (o jeigu apsidarysiu?

)...
Problema bandau isspresti nelabai tinkamu budu - pries iseidama ryte beveik nieko negeriu. Maximum puse stiklines vandens, jei labai jau troskina. Nesioju pridengiamas uzpakali palaidinukes, stengiuos daug bendrauti, kazkuo uzsiimti, kad uzsimirsciau. Padeda. Zinoma, is pradziu buvo juokinga, kad gydytoja israse raminamuju, bet dabar ir as galvoju, kad as darau sau bloga pastoviai galvodama apie tai. Kuo labiau galvoju, tuo labiau ta problema priveda iki ejimo is proto... Tada vos ne visos problemos sueina ties ta viena. Be to, kas man ivare nemazai baimes - tai viesasis transportas. Negalejau vaikscioti su nepridentu palaidinukes uzplakaliu (na zinoma buvau su dzinsais), nes man rodesi, kad i mane visi ziuri ir ziures dar labiau, jei as apsidarysiu... Tiesa sakant, ejau is proto... Dabar tiesiog nesioju tuos drabuzius, su kuriais jauciuosi patogiai ir stengiuos galvot apie viska, tik ne apie tai

Beje, dar geriau meskauogiu arbata. Padejo!