QUOTE(saintlina @ 2013 01 03, 13:03)
Labai laukiu pasirodant
Savūnės su savuoju sąrašiuku..
aš irgi laukiu.

ir dar Aleksios, Jūržolės bei visų kitų.
Bijau, kad 2012 - tieji man buvo neskaitymo metai, nes geriausiu atveju, perskaičiau 10 15 knygų. Dažniausiai lesiojau trupinius t.y. skaičiau mažąjį literatūros žanrą - esė, nes didesniems kūriniams nelikdavo laiko ir noro. Taigi iš tų dešimties visai nesunkiai įmanoma išrinkti geriausias knygas.
Metų autorius: Andrejus Platonovas, kurį, savo ruožtu, atradau skaitydama J. Brodskio esė.
A. Platonovo romaną Čevengur išklausiau, tačiau norėčiau įsigyti tikrą, popierinę knygą. Labiausiai sužavėjo Platonovo stilius, kalba, kuri, kaip teigė J.Brodskis, yra neišverčiama. Manau, jog tai - tikrų tikriausia tiesa, todėl patariu pasiryžėlėms skaityti ar klausyti tik rusų kalba.
Labai geros knygos: W Voolf Į švyturį, J. Barnes Flobero papūga, T.Obreht Tigro žmona, M. Šiškin Laiškų knyga.
Geros lietuviškos knygos: E. Ališanka Gatvė tarp dviejų bažnyčių, V. Grainytė Pekino dienoraštis. Labai miela
D. Kazragytės Raudoni sandaliukai. Apie jokią didelę literatūrinę vertę nereikėtų šnekėti, tačiau D. Kazragytės knygas myliu ir perskaičiau visas, pradedant Tiltais be turėklų ir baigiant šiąja. Tikra ir nesumeluota šiluma iš jų sklinda ir dar kažkas.... lyg ir paguoda.
2013 metų iššūkis pačiai sau baigti skaityti Senąjį Testamentą. Penkiaknygę jau įveikiau, telieka "tik" istorinės, pranašų ir išminties knygos.

O jei dar perskaitytum visas biblinių tekstų interpretacijas bei atliktum vertimų lyginamąją analizę, tuomet nebereiktų jokių kitų knygų,nes liktų tik viena. Galbūt aš prie to pamažėl artėju, nes kasmet grėsmingai mažėja perskaitomų grožinės literatūros knygų skaičius.
Ir jei reiktų suteikti nominaciją už geriausią frazę iš knygos, tai rinkčiausi šią:
mūsų tikrasis gyvenimas susideda iš tylėjimų.(G. Morkūnas "Švęsti kosmose ir tvarte").
Jei žmoguje nebūtų jokios amžinosios sąmonės, jei visko pagrindas būtų tik laukinė judinančioji galia, kuri, raitydamasi tamsiose aistrose, sukurtų visa kas didu ir kas nereikšminga, jei už visko slėptųsi bekraštė, niekad nepasotinama tuštuma, kas būtų gyvenimas, jei ne nusivylimas?
S. Kierkegaard