galėsiu dabar lėkt į biblioteką ieškot 
jei kas dar kokią atsiminsit, būtinai brūkštelkit pavadinimą
labai labai ačiū už egiptietiškas rekomendacijas visoms galėsiu dabar lėkt į biblioteką ieškot jei kas dar kokią atsiminsit, būtinai brūkštelkit pavadinimą
galėsiu dabar lėkt į biblioteką ieškot jei kas dar kokią atsiminsit, būtinai brūkštelkit pavadinimą
QUOTE(eliss @ 2013 01 23, 14:48)
Ingenai, kaip tau Pamuko "Mano vardas Raudona"? Kiek girdėjus,sunkūs jo kūriniai.
Perskaičiau kokius 50 psl. ir atidėjau į šoną
Kalba labai graži, bet va pats turinys tai neužkabino, neįtraukė 
Ne mano visgi tai tematika ... Kas link Pamuko kūrinių, keturias jo knygas skaičiau (nors šitoji kaip ir nesiskaito, juk tik pradėta), ir visos jos man pasirodė skirtingos. Labiausiai patiko vienareikšmiškai "Juodoji knyga".
Sveikos Baigiau Kvepalus, pasiciupau Silva Rerum.
kas liecia kvepalus, filmas patiko kur kas labiau...
Baigiau Kvepalus, pasiciupau Silva Rerum.kas liecia kvepalus, filmas patiko kur kas labiau...
QUOTE(Gegytė @ 2013 01 24, 23:28)
kas liecia kvepalus, filmas patiko kur kas labiau...
Filmo nemačiau,knygą skaičiau tik išėjusią-tada buvo kažkas naujo QUOTE(Germinė @ 2013 01 22, 17:40)
pradėjau John Ajvide Lindqvist "Įsileisk mane"
Michael White "Ekvinokcija"
Michael White "Ekvinokcija"
Pirmąją mečiau dėl antrosios,bet...įtraukė,užkabino ir............
Sveikos merginos, gal turite kur pasislėpusios L. Lavastės knygą "Linksma knyga apie suomius ir Suomiją"? Mielai nupirkčiau
QUOTE(Gegytė @ 2013 01 24, 23:28)
Sveikos Baigiau Kvepalus, pasiciupau Silva Rerum.
kas liecia kvepalus, filmas patiko kur kas labiau...
Baigiau Kvepalus, pasiciupau Silva Rerum.kas liecia kvepalus, filmas patiko kur kas labiau...
Gal galite pasiūlyti kažką panašaus į "Kvepalus"?
"Laturo katalogas" neužkabino visiškai. O "Kvepalai" viena labiausiai įstrigusių knygų 
Labas labas 
Patrick Suskind - Kvepalai. Vieno žudiko istorija
Koks turi būti žmogus, kad nejaustų savo paties kvapo?
Prieš kelis metus mano gyvenime atsirado galimybė turėti nemažai kvepalų. Tada pradėjau juos mėgti, pirkti, norėti daugiau. Taip pat teko perskaityti nemažai informacijos apie jų sudedamąsias dalis, jų kūrimo procesus ir istoriją. Nenuostabu, jog į šių metų knygų iššūkį įtraukiau ir šį romaną, nors ir buvau mačiusi pagal jį pastatytą filmą, kuris be galo man patiko. Kadangi siužetą daugiau mažiau žinojau, romane mane labiausiai domino viskas apie kvapus, jų išgavimą.
Vos pradėjus skaityti supratau, kad labai daug nuo filmo viskas nesiskirs, tačiau bus daugiau detalių ir smulkiau nupasakotas veiksmas.
Labai laukiau tos vietos knygoje, kuomet Žanas Batistas Grenujis įsidarbina pas garsųjį kvapų meistą Džiuzepę Baldinį, dar labiau, paties įsidarbinimo momento aprašymo, kuomet Grenujis sumaišo kvepalus tiesiog savo uoslės dėka.
Pats romanas ir pati jo idėja tiesiog puiki, tačiau mane suglumino toji dalis, kurioje pasakojama apie jo atsiskyrimą, gyvenimą oloje, apie tai, kaip vėliau jis iš to pelnėsi apgaudinėdamas žmones. Vienu atveju galėčiau sakyti, jog jei tos dalies nebūtų buvę, tai nė nebūčiau pasigedusi, bet žiūrint iš kitos pusės - Grenujui tai buvo tarsi atsivertimas, savęs suvokimas.
Pabaigoje buvo akimirka, kuomet tikėjausi, jog viskas pasibaigs gerokai kitaip nei filme, nes viskas labai įtikino, tačiau apsigavau. Šizofreniškoji istorijos kulminacija egzistavo ir čia, romane. Gėris prieš blogį laimi, visi laimingi ir patenkinti (?). Tik trūko lašo. Matę filmą supras.
Patrick Suskind - Kvepalai. Vieno žudiko istorija
Koks turi būti žmogus, kad nejaustų savo paties kvapo?
Prieš kelis metus mano gyvenime atsirado galimybė turėti nemažai kvepalų. Tada pradėjau juos mėgti, pirkti, norėti daugiau. Taip pat teko perskaityti nemažai informacijos apie jų sudedamąsias dalis, jų kūrimo procesus ir istoriją. Nenuostabu, jog į šių metų knygų iššūkį įtraukiau ir šį romaną, nors ir buvau mačiusi pagal jį pastatytą filmą, kuris be galo man patiko. Kadangi siužetą daugiau mažiau žinojau, romane mane labiausiai domino viskas apie kvapus, jų išgavimą.
Vos pradėjus skaityti supratau, kad labai daug nuo filmo viskas nesiskirs, tačiau bus daugiau detalių ir smulkiau nupasakotas veiksmas.
Labai laukiau tos vietos knygoje, kuomet Žanas Batistas Grenujis įsidarbina pas garsųjį kvapų meistą Džiuzepę Baldinį, dar labiau, paties įsidarbinimo momento aprašymo, kuomet Grenujis sumaišo kvepalus tiesiog savo uoslės dėka.
Pats romanas ir pati jo idėja tiesiog puiki, tačiau mane suglumino toji dalis, kurioje pasakojama apie jo atsiskyrimą, gyvenimą oloje, apie tai, kaip vėliau jis iš to pelnėsi apgaudinėdamas žmones. Vienu atveju galėčiau sakyti, jog jei tos dalies nebūtų buvę, tai nė nebūčiau pasigedusi, bet žiūrint iš kitos pusės - Grenujui tai buvo tarsi atsivertimas, savęs suvokimas.
Pabaigoje buvo akimirka, kuomet tikėjausi, jog viskas pasibaigs gerokai kitaip nei filme, nes viskas labai įtikino, tačiau apsigavau. Šizofreniškoji istorijos kulminacija egzistavo ir čia, romane. Gėris prieš blogį laimi, visi laimingi ir patenkinti (?). Tik trūko lašo. Matę filmą supras.
Michael White "Ekvinokcija" pradžia įtraukė,sudomino.Bet antra knygos pusė tarsi rašyta pagal nudrožtą šabloną,kai kovotojai už gėrį greitai perpranta kodus,slaptaraščiu ir numato priešininkų žingsnius toli į priekį.
M.Higgins Clark "Nesidairyk atgal" lengvai skaitosi,norisi dar ir dar...Ir kartu truputį gėda,kad mano skaitymai apsiriboja lengvo turinio knygom
M.Higgins Clark "Nesidairyk atgal" lengvai skaitosi,norisi dar ir dar...Ir kartu truputį gėda,kad mano skaitymai apsiriboja lengvo turinio knygom
QUOTE(Gegytė @ 2013 01 25, 01:28)
Sveikos Baigiau Kvepalus, pasiciupau Silva Rerum.
kas liecia kvepalus, filmas patiko kur kas labiau...
Baigiau Kvepalus, pasiciupau Silva Rerum.kas liecia kvepalus, filmas patiko kur kas labiau...
Filmo nemaciau, o knyga man kažkokį keistą įspūdį paliko, pabaiga tai iš viso kažkokia
Nenorėčiau jos skaityti antrą kartą, o filmą tai greičiausiai žiūrėsiu
