Knygos knygos knygos...

Sveikos.

Apie paskutinius praėjusių metų skaitinius ne kažką ir pasakysiu. V. Endrius ,,Palėpės gėlės'' pasirodė visai dėmesio neverta knyga, na, o Ch. Harris ,,Blogiau nei mirtis''- aštunta serijoje, viena prastesnių, bet ūpo skaityti kitas tikrai nenumušė.
Pačiai irgi jau sesija, tai nežinau, kada knygą paimsiu į rankas..


šita man patiko.

Na, ir manoji ataskaita

Praėję metai nebuvo labai produktyvūs, perskaičiau 46 knygas, maždaug pusė jų buvo vidutinės ar visai nepatikusios. Tačiau pagaliau įveikiau anglišką knygą, su kuo save ir sveikinu.

Metų geriausios knygos:

Victor Hugo ,,Vargdieniai”
Ken Kesey ,,Skrydis virš gegutės lizdo”
E. M. Remarque ,,Triumfo arka”
K. Stockett ,,Pagalba”

Kitos palikusios įspūdį knygos:

Algimantas Čekuolis ,,Faktai ir šypsenos”
Richelle Mead ,,Šešėlio pabučiuota”
Vanora Bennett ,,Šilko karalienė”
Jeff Lindsay ,,Deksteris, Tamsūs sapnai”
Karin Slaughter ,,Aklumas”
Jeffrey Eugenides ,,Jaunosios savižudės”
Antanas Škėma ,,Balta drobulė”
Michail Bulgakov ,,Meistras ir Margarita”
Anthony Burgess ,,Prisukamas apelsinas”

Metų nusivylimai:

(patikusios mažiau nei tikėtasi, bet nebūtinai prastos)

Lev Tolstoj ,,Ana Karenina”
Albert Camus ,,Maras”
Colleen McCullough ,,Erškėčių paukščiai”
V. Endrius ,,Palėpės gėlės”
Laura Esquivel ,,Kaip vanduo šokoladui”
Elizabeth Kostova ,,Istorikė”

Laiko gaišimas:

Hunter S. Thompson ,,Baimė ir neapykanta Las Vegase”
V. Endrius ,,Palėpės gėlės”
Irvine Welsh ,,Traukinių žymėjimas”
Imogen Edwards – Jones ir anonimai ,,Babilono oro linijos”

Va būtent.Barbara Kartland,nors ir ledi,bet ...O gal pasidaryti iššūkį ir perskaityti bent vieną šiemet?

Aš tai noriu tave pagirti, kad daug rimtų knygų ir klasikos šiais metais (tiksliau, anais) skaitei (čia ne iš šios ataskaitos sprendžiu, jau senokai tai pastebėjau, tik vis nepasakydavau).
"Palėpės gėlės" šiaip tikrai nieko vertingo ar gero. Bet aš skaičiau paauglystėj, man tada patiko, ypač tolesnės dvi knygos, verkiau siaubingai, nes priėmiau viską labai asmeniškai.
"Baimę ir neapykantą Las Vegase" tai su malonumu prisimenu, man labai patiko, būtinai skaitysiu dar kartą. Kaip matau, "narkomanų" knygos tau nelabai.
Na, ir "Istorikė" man prie geresnių.
O kokią anglų kalba skaitei?

Jau Kartland tai tikrai nerekomenduočiau. Jau geriau kokią Pilcher tada (nors abiejų tik po kelias teskaičiau).

Pasidariau pertraukėlę nuo mokslų ir sugalvojau savo ataskaitą parašyt

Taigi 2012 metais perskaičiau 42 knygas, čia mano asmeninis rekordas,nes prieš metus perskaičiau tik 27 knygas.
2012 metais pirmą kartą į rankas paėmiau knygą anglų kalba ir viso perskaičiau 11 knygų anglų kalba.

Metų geriausios:

Diane Setterfield "The thirteenth tale" ("Tryliktoji pasaka")
Antoine de Saint-Exupéry "The little prince" ("Mažasis princas")
Vladimiras Nabokovas "Lolita"
Haruki Murakami "Kafka pakrantėje"
John Katzenbach “Analitikas”

Mažiau patikusios, bet vertos paminėjimo:

Haruki Murakami "Norvegų giria"
Haruki Murakami "1Q84.Antra knyga"
Arto Paasilinna "Gudrioji nuodų virėja"
L. Tolstojus "Kreicerio sonata"
H. Hesse "Roshaldė"
H. Hesse "Sidharta"
H. Hesse “Po ratu”
F. Dostojevskis "Baltosios naktys"
Arto Paasilinna “Zuikio metai”
Susanna Tamaro “Eik, kur liepia širdis”
Stieg Larsson “Mergina su drakono tatuiruote”
Tess Gerritsen "The Mephisto club" ("Mefisto klubas")
Ernest Hemingway "The old man and the sea" ("Senis ir jūra")
Toni Morrison "Beloved" ("Mylima")

Metų nusivylimai:

Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas"
Jane Austen "Pride and prejudice" ("Puikybė ir prietarai")
George Orwell "1984-ieji"
F. Scott Fitzgerald "The Great Gatsby" ("Didysis Getsbis")

Laiko gaišimas:

Sandra Brown "Pavydas"
Paulo Coelho "Veronika ryžtasi mirti"
Paulo Coelho "Vienuolika minučių"
Milna Kundera "Nepakeliama būties lengvybė"

Metų sudėtingiausios:

Samuel Beckett "Molojus", "Malonas miršta", "Neįvardijamasis".

Didžiausias pasiekimas - įveiktas 2012 metų iššūkis bei pradėjau skaityti angliškas knygas

o Paryžiui? Nes jos veiksmas vyksta purvinam XIX a. Paryžiuj

Really? Seriously? Girdėjau kad negražu svetimą skonį komentuot, bet šitą knygą pavadint laiko gaišimu...

tiesiog visiškai neužkabino manęs, labai nuobodu buvo skaityt. matyt ne mano autorius

Visiškai sutinku. Dar viena knyga dėl kurios "negalima" prisipažinti, kad nepatiko nes liksi nesuprastas

neskaičiau ir kol kas nesiruošiu skaityti

vargstu su KRajewskio Pasaulio pabaiga Breslau. tiek išgirta, tiek vilčių dėjau, viskas lyg gerai su jau, bet nesiskaito...

O aš skaitau "Sostų karus". Šiaip jau man reiktų išsikelti sau iššūkį neskaityti serijinių knygų, ypač jei jos ne tik kad neišverstos, bet dar ir nepabaigtos rašyti. Nes kiek jau pernai perskaičiau. Kol pasirodys antros ar tolesnės dalys tai pusę ir pamiršiu. O "Sostų karuose" tiek daug veikėjų, kad tikrai pasimirš.

"nepatiko" ir "laiko gaišimas" bent kiek skirtingi apibūdinimai

na kodėl. Jei visiškai nepatiko, tai yra sugaištas laikas, kurį galima buvo skirti kitiems dalykams.

tai vienintelė Ivanauskaitės knyga, kurią pradėjau ir perskaičiau. Kitos man nesiskaitė, o aš savęs ir neverčiau. Šią knygą autorė rašė labai sunkiai sirgdama, ji neužbaigta..... Kodėl patiko? Kai žmogus stovi savo gyvenimo saulėlydyje ir mato neišvengiamą pabaigą, tada suvokia, kas vis tik gyvenime buvo svarbiausia, kas didinga, o kas tik vienadienės smulkmenos. Vien dėl tos įžvalgos, tokių pamastymų verta perskaityti knygą.
Panaši, dėl liečiamos temos Gendručio Morkūno " Puodukas kefyro ant palangės" . Tai liūdna, bet ir labai šviesi, jautri knyga, irgi rekomenduoju.


Su "Skrydžiu virš gegutės lizdo" susipažinau kai buvau visai maža, mačiau spektaklį, rusų dramos. Labai sukrėtė, nors ne viską supratau ir dėl amžiaus ir dėl kalbos barjerų. Ir sukrėtė daugybei metų, nes knygą perskaičiau tik prieš keletą metų, vis bijojau sugadinti spektaklio sukeltą įspūdį. Knyga labai patiko, ieškau jos pirkti.
Remarko patiko visos skaitytos. Pačios pačiausios "Juodasis obeliskas" ir "Gyvybės kibirkštis".
Čekuolio ši knyga patiko, o skaitysiu visas kiek tik rasiu bibliotekoje. Gyva legenda mūsų Čekuolis.
Bulgakovo "Šuns širdį" dar rekomenduočiau, ir filmas geras ir knyga puiki.

Ką tik pabaigiau R.Sepetys "Tarp pilkų debesų". Knygą tiksliausiai apibūdintų pačios R.Sepetys pabaigos žodis "... kai kurių mūsų laisvė ir teisės, kuriomis naudojamės kaip Amerikos piliečiai, yra įgyti žmonių, tebegulinčių nežinomuose kapuose kur nors Sibire, gyvybės kaina...". Knygą verta perskaityti, tik mano nuomone, ji labiau skirta vaikams ir paaugliams, bei žmonėms nelabai ką girdėjusiems apie trėmimus, apie gyvenimą po stalino saule, patogiai įsikūrusiems toli nuo baisumų. Autorę labai giriu už pasirinktą temą ir pastangas apie tai kalbėti.

Herta Miuler "Amo sūpuoklės" apie internuotųjų stovyklą - knyga, kuri mane sukrėtė ilgam. Labai subtiliai perteikti tremtinių tarpusavio santykiai, požiūris vieno į kitą, požiūrio kitimas gyvenant neįsivaizduojamomis sąlygomis, kai nuo virtimo į vilką skiria plonytė riba. Jei kas skaitėte, pasidalinskiu vienu epizodu, kuris labai įstrigo. Apie tai, kai vietinė gyventoja dovanojo pasakojimo herojui nosinaitę, nes jis buvo panašus į jos žuvusį sūnų. Ir ta nosinaitė buvo jo vienintelis draugas, vienintelė artima siela.... Knygą vertinu 10/10.

Meilės romanai turi savo skaitytojus, mano bibliotekoje jiems skirta didžiulė lentyna ir prie jos visada būna besirenkančiųjų. Man jos nepatinka, negaliu skaityti, krenta iš rankų ir tiek . O Austin kūryba, nors ir priskiriama klasikai- mano nuomone, tik jaunoms mergytėms, tokiam pereinamajame amžiuje nuo pasakų prie tikrų knygų.