Knygos knygos knygos...

Sveikos su praėjusiom šventėm ir gerų jau tuoj tuoj ateinančių 2013

Aš didelė Murakami gerbėja, bet skaitydama jo knygas visai negalvoju apie Japoniją, nors ir vardai, miestai japoniški, tačiau patys siužetai, veikėjai ir tt visai neverčia manęs domėtis Japonija

Pabaigiau pagaliau savo 2012 metų iššūkį ir galiu pradėti planuoti 2013 metų knygas

Jane Austen “Puikybė ir Prietarai”
Prieš metus sau pasižadėjau, kad 2012 – taisiais bandysiu pamėgti klasiką, tačiau ši Austen knyga tik įrodo, kad aš visus metus vengiau paimti klasiką į rankas. Žinoma, šiais metais nemažai klasikos skaičiau per paskaitas, bet ši knyga yra viena pirmųjų mano skaitytų klasikos kūrinių.

Trumpai tariant, knyga nelabai patiko, per daug neužkabino. Iš pradžių buvo sunku skaityti ir įsijausti dėl veikėjų kiekio ir jų vardų bei pavardžių. Kaip anglų literatūros studentė, vertinu šią autorę ir žaviuosi jos sukurtais spalvingais ir skirtingais veikėjais, bet nepataikausiu ir nesakysiu, kad tai mano autorė. Vis tik man artimesni šiuolaikiniai autoriai ir kitokio žanro knygos, niekad nebuvau didelė meilės romanų gerbėja.
Filmas tai labai įdomiai atrodo, būtinai žiūrėsiu, nes Elizabetos vaidmenį atlieka mylimiausia mano aktorė

Haruki Murakami “Kafka pakrantėje”
Paskutinė 2012 metų iššūkio knyga! Buvau suabejojusi, ar spėsiu įveikti šį iššūkį, nes mokslai labai “užspaudė”, tačiau man pavyko : )

Murakami – mano mylimiausias rašytojas ir ši knyga neabejotinai labai patiko. Labai seniai skaičiau Murakami knygas, tad ši buvo tikra atgaiva sielai. Kaip ir visos jo knyga, taip ir ši pilna mistikos, mįslių, erotikos, magiškojo realizmo. Romane pasakojamos dvi istorijos – penkiolikemčio berniuko vardu Kafka istorija, kuris pabėga iš namų su tikslu surasti savo motiną ir sesę bei Nakata istorija, kuris užsidirba pinigų ieškodamas iš namų pabėgusių kačių ir netikėtai pradeda keliauti. Šios istorijos tiesiogiai nėra susijusios, tačiau jos panašios ir turi kažką bendro. Kafka pabėga iš namų norėdamas išvengti taip vadinamo Edipo komplekso. Tai man priminė neseniai skaitytą romaną Young Turk, kuriame taip pat buvo kalbama apie šį kompleksą. Taigi, nors abi istorijos ir nėra tiesiogiai susijusios, tačiau jas abi sieja Nakata bei Kafkos dvasiniai ieškojimai, kuriose jie ieško kažko, kas užpildytų tuštumą.

Knyga labai įtraukė, tad perskaičiau labai greitai, bet norėtųsi dar kada ją pavartyti, nes ji kažką tokio turi, kad privertė keletą dienų po jos perskaitymo dar joje tebegyventi.

Užsiregistravau ir aš 2013 metų iššūkyje

Mano 12 knygų sąrašas:

John Irving - Pasaulis pagal Garpą
Haruki Murakami - Prisukamo paukščio kronikos
Jean-Christophe Grange - Limbų priesaika
Sam Savage - Firminas
Susanna Moore - Miegančiosios gražuolės
Jeffrey Archer - Lemties viršukalnė
Sandra Brown - Užgavėnės
Isabel Allende - Dvasių namai
Mary Higgins Clark - Gražus ir šaltas veidas
William Peter Blatty - Egzorcistas
Fiodoras Dostojevskis - Užrašai ir mirusiųjų namų
Doris Gluck - Priversta tylėti

2 alternatyvios knygos:

Julian Barnes - Flobero papūga
Tana French - Miškuose

Toni Morrison “Mylima”

Labai tamsi, žiauri knyga apie vergų gyvenimą Jungtinėse valstijose. Tai bene pirmoji perskaityta knyga apie vergus ir turbūt paskutinė, nes nemėgstu tokių tamsių, niūrių knygų, tačiau kitokia ji būti ir negali, nes pasakoja realią Amerikos istoriją. Lyginant su kita šios autorės skaityta knyga “Sula”, tai sunku pasakyti, kuri patiko labiau, gal “Mylima” dėl jos tikroviškumo. Knyga pasakoja labai skaudžią ir žiaurią Amerikos vergų istoriją, kuri mums visiškai svetima ir sunkiai suprantama, tačiau jiems ji labai skaudi ir puikiai pažįstama, todėl labai svarbu kalbėti apie šiuos įvykius, tik šitaip vergai nebus pamiršti.

Kas labiausiai knygoje nepatiko, tai fantastika. Taip pat iš pradžių sunkokai skaitėsi dėl įvykių nenuoseklumo: vienu metu pasakojama apie dabartį, tada staigiai peršokama į praeitį ir pan. O stipriausia knygos pusė – tikroviškumas, kuris tikrai sukrečia. Kai kurie įvykiai aprašyti labai tikroviškai, dar iki šiol regiu tą vaizdą, kai Sethe yra mušama.

Knyga privertė susimąstyti, kodėl motinos nužudo savo vaikus, kokios gali būti to priežastys, kad motinos taip pasielgtų ir ar galima tai pateisinti. Iki šiol dar atsakymo neradau ir knygos veikėjos Sethe motyvai manęs neįtikino.

Man irgi. Tai buvo buvo viena is tu knygos vietu, kuri sukrecia. Bet del to si knyga is manes gauna tik dar viena dideli pliusa. Nes tokias knygas prisimenu ilgai. Ir rekomenduoju kitiems

graži šita knyga

Per tas kelias dienas suskaičiau kelias knygas ir vieną iš metų iššūkio Bet truputį nesuprantu,nei kaip įeiti savo profilį, ar paskaityti kitų atsiliepimus

Karin Alvtegen "Kaltė" - paprasta ,bet neprasta knygutė,labai įdomiai parašytas detektyvas.Labai patiko.


Margaret Atwood "Tarnaitės pasakojimas" - nesuprantu visų tų liaupsių šiai knygai Knyga kaip knyga, pasakojimas ėjo vienoda lygia linija,jokių pasukimų į šalį.Man pritrūko kulminacijos (kaip dabar madinga sakyti ) Ar aš filmą mačiau,ar kažkur kažką panašaus skaičiau, manęs visa tai nenustebino.

Eric Walz "Žvaigždžių medžiotoja" - antra skaityta šio rašytojo knyga,bet "Popiežių valdovė" man labiau patiko. Bet irgi įdomi.Reiks kada ir trečią knygą susirast paskaityt.

Vitražistė- trečia knyga ir vienintelė, kurią skaičiau man patiko
norėčiau pirmas dvi minėtas perskaityt

Ar bandysim rašyt metų suvestinę? Žiūriu,tema miršta ir labai greit

o kaip ją rašydavote?
aš ir kai prisimenu kai prieš kelis metus bandžiau čia dalyvauti tai labai stebino skaitymo tempai susidarė toks įspūdis kad knygos ryte ryjamos, tai kažkaip nusišalinau o dabar tikrai mažesnis srautas,gal šventės įtakoja

Aš labai mažai beskaitau Bet gal ir pabandysiu kokią suvestinę parašyti, jei kas išeis.

tai kiek perskaitėm,kas geriausia,kas prasčiausia knyga,kaip pavadinsi,taip nepagadinsi
Bent jau aš niekad knygų neryju, yra skaitadieniai, kartais ilgą laiką nepaimi knygų. Nors tikrai, kartais atrodo,kad knygos tiesiog ryjamos Bet argi tai blogai? Svarbu,kad kažkas vis dar skaito knygas ,gali su kažkuo padiskutuoti. Tik man nelabai patinka toks dalykas,kad žmogus skaitantis ne tokias 'protingas' knygas yra kaip ir nurašomas

Na kodėl Pvz. aš nuo gana protingų perėjau prie gana neprotingų praeitais metais Nors aplamai noras skaityti sumažėjo, tai retai kokia knyga ir prilipdavo Yra knygų, ir iš tų rimtesnių, kurias kada nors būtinai norėsiu perskaityti (pvz. kai kurias Eco), bet žinodama savo neskaitadieninę nuotaiką tai nė nesiimu, nes labai abejoju, ar nesupasuosiu Va iš Eco ką visgi ryžčiausi tikrai skaityti , tai "Prahos kapinės". Sudomino siužetas , o ir Prahai aš labai neabejinga. Tik pirma dar reikia ją nusipirkti

Tos aukso viduriukas tarp protingų /neprotingų tai man galbūt dabar būtų labiausiai geidaujamos. Bet va pasidairau bibliotekoje, tai toks įspūdis, kad geriausias tas vidutines aš jau matyt būsiu ir perskaičiusi