Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Ši vasara, kiek pamenu, dideliais karščiais nevargimo. Gyventojai taip pat turėtų nemažai prisidėti prie aukštesnės temperatūros. Todėl šiltesnę vasarą reikėtų tikėtis aukštesnės temperatūros.
Kažkokio vėsinimo, mano galva, vis tiek reikėtų. Net jei jis būtų ir nepakankamas vis tiek geriau nei nieko.
Mačiau Amalva siūlo vandeninius aušintuvus, kuriuose numatytas kondensato surinkimas. Aušintuvo valdymas numatytas įrenginio automatikoje. Bet kaina apie 3000 lt atrodo nelabai adekvati.
Yra dar variantas lauko kolektorių panaudoti grindų vėsinimui. Palaikant grindų temperatūrą iki kokių 20C, kad nebūtų per didelio diskomforto kojoms. Įdomu, ar tai pasiteisina praktikoje.

Papildyta:


Pirmiausia pakalbėkite su keletu "nepriklausomų ekspertų". O kai turėsite supratimą kas padaryta negerai ir kaip taisyti, tai būtinai pasikvieskite tuos pačius. Tegul jums papasakoja savo versiją, kodėl taip atsitiko, kaip ketina broką taisyti ir kiek tai kainuos. Save gerbiantys meistrai turėtų daug ką padaryti nemokamai. Bet aišku jums geriau matyti kaip ten yra.

Dėl konsultantų tai pradėkime nuo miesto. Bet šiaip tai čia gerbiamas Googlas geresnis patarėjas.

Vilnius

Rinkdamas informaciją apie šildomas grindis sužinojau tokį dalyką, kad grubiai skaičiuojant grindų paviršiaus temperatūra turi būti ant tiek laipsnių didesnė už vidaus oro temperatūrą, kiek kilovatų šilumos reikia atiduoti (pav reikia atiduoti 3kW, tai vidaus temperatūrai esant 20C laipsnių, grindų paviršiaus temperatūra turi būti 23C, bent jau su mano grindų plotu panašūs skaičiai gaunasi), su šaldymu ten skirtumas turės būti didesnis, bet irgi vėsinimo poreikiui esant nedideliam, grindų temperatūros skirtumas galės būti nedidelis.

Šaldymo atveju matau problemą cirkuliacijoje, jei pasidaryt kambariuose ciongą, kuris maišytų orą tai vėsinimo efektas turi pagerėti, nes vesus oras nusistos prie grindų, o paluby bus sachara. Todėl abejotinas truputi vėsinimas grindimis, nebent dviejų aukštų pastate su nešiltinta tarpaukštine perdanga, kai IIa grindys tikrai darys įtaką I a orui.
Kas dėl šildymo galios ir temperatūrų skirtumo, tai tas KW~C atitikmuo yra labai apytikslis, neįvertinant nei vamzdžių tankio, nei grindų dangos - manau "iš akies". Nors gal ir užteks tokio esant mažiems šilumos nuostoliams.

Atsakau ponui "@ED", faktais ir irodymais:
Lyginam Jusu minetus du irenginius "domekt-REGO-250PE-EC"(palubinio) ir domekt-REGO-400VE-EC"(vertikalaus) prie vienodu oro kiekiu t.y. 250m3/h sistemos pasipriesinimo 50pa.

Gal but, p.ED nera girdejes apie toki vedinimo irenginiu palyginimui svarbu parametra kaip SFP ?
Pagal irenginio SFP (savitoji ventiliatoriu galia), galima matyti kaip efektyviai suprojektuotas rekuperatorius. Kuo jis mazesnis, tuo maziau kainuoja eksploatuoti vedinimo irengini. Prie vienodu salygu, su SFP lengva palyginti skirtingu gamintoju irenginius.
Taigi:
1. REGO-250 SFP=1,1x2=2,2 kW/m3s arba P=SFP*oro kiekis (m3/s) P=2,2x0,0694= 0,152kW t.y ventiliatoriai vartos 152 W.
REGO-400VE SFP=0,48x2=0,96 kW/m3s arba P=0,96x0,0694= 0,067kW t.y ventiliatoriai vartos 67 W.

2. REGO-250PE yra idetas mazesnis rotorius, nei REGO-400VE. Ploksciajame rotoriaus aukstis yra mazdaug 260mm, o vertikaliame yra 450mm.
Tai matosi ir pagal rotoriaus temperaturini efektyvuma:
REGO-250PE temp.efekt 75%
REGO-400VE temp.efekt 84,5%
Yra palubiniu rekuperatoriu, kuriuose montuojami dvigubi rotoriai, bet ten butu atskira kalba apie juos.

3. REGO-250PE yra mazesni filtrai nei REGO-400VE, atitinkamai prapuciant ta pati oro kieki dideja pasipriesinimas, tai ir parodo prastesnis SFP parametras.
REGO-250PE stovi filtrai 278x258x46-F7
REGO-400ve stovi filtrai 450x210x46-F7

4. Del triuksmu, siuo atveju, ED teisus. Triuksmo charakteristikos pas REGO-250PE yra siek tiek geresnes lyginant su REGO-400VE.

4. ne apie tai ėjo kalba. Ne apie dviejų skirtingų įrenginių parametrų lyginimą norėjau pasisakyti. Tiesiog skaičiuoti, kad REGO250PE duos 250m3/h prie 30 ar 50Pa yra netikslinga, nes susumavus visokias oro paėmimo grotas, ortakynus lanksčius ortakius, difuzorius, pusiau užsikišusisu filtrus pasipriešinimas tikrai šoktels link 100Pa vadinasi ir dBa šoktels link 52. Noriu pasakyti kad lyginti teorinį patrauklesnį variantą yra neobjektyvu. Be to aš neužėjau čia tam kad kažką baksnoti kataloge ir įrodinėti, tiesiog papasakojau tris skirtingus realius atvejus ir patirtį.

Mano komentaras buvo grynai i "ED" prasoma dvieju irenginiu palyginima.
Kas liecia REGO-250PE duodamo oro kiekio ir sistemos pasipriesinimo, viskas priklauso nuo suprojektuotos sistemos, galima padaryti, kad bendras sistemos pasipriesinimas butu tik 80Pa, o galima ir priprojektuoti, kad pasieksime ir 800Pa.
REGO-250PE prie Jusu pamineto 100Pa, pustu apie 220-230m3/h.
REGO-250P charakteristika turi buti pavaizduota prie vidutinio filtru uzterstumo.

Pastebėjau, kad žmonės kurie išmoko vos vieną-kitą klausimuką, labai mėgsta aikškinti, kad visi kiti nieko nenusimano.

Dėl palyginimo.
1) Kodėl lyginate skirtingo dydžio modelius? Gal dar pabandykime paimti skirtingų tipų bei skirtingų gamintojų, kad pavyktų pritempti už ausų bent kažkokius įrodimus?
REGO400V, aplamai, yra išskirtinis modelis. Nors serija vadinasi 400, jo našumas yra lygiai toks pat kaip ir REGO200V. Jis maksimaliai duoda tik 300m3/h, tuomet kai REGO400P gali išspausti daugiau kaip 500m3/h. Suprantama, kai didesniame įrenginyje dirbančiame "pusė pajėgumo", oras juda liečiau ir visos charakteristikos gerėja.

2) Ventiliatorių elektros sunaudojimas yra ~20 kartų mažesnis už gaunama šilumos taupymą, kitaip sakant, jis sudaro tik 20% nuo bendros ekonominės naudos. Kodėl nutarė lyginti būtent šį trečiaeilį parametrą??
Be to, yra dar nauda, susijusia su montavimo vietos parinkimu. Pvz. nuslopinti įrenginio garsą, kai paslėptas virš pakabinamų lubų yra labai paprasta ir daug ne kainoja. O vertikaliam įrenginiui reikia atskiros patalpos. Teks susitaikyti su tuo, kad ten bus pakankamai triukšminga ir reikės specpriemonių, kad tą patalpą akustiškai izoliuoti nuo kitų. Jei tokia patalpą atsiranda tik tolimajame kampe, tai gerokai išauga bendras ortakių ilgis. O palubinį modelį galima patalpinti bet kurioje vietoje.

3) Jei jau labai norite palyginti ventiliatorių efektyvumą, tai vertikaliam modeliui imkite didesnį sistemos pasipriešinimą, kadangi iškart virš įrenginio atsiranda 4 alkūnės. Ir jose pasipriešinimas yra gan nemenkas. Maža tuo, kad jos dažnai yra mažesnio skersmens nei reikėtu - šioje vietoje paprastai naudojamos ne lygios viduje, nuožulnios formos, skardinės alkūnės, o - užlaužtas gofruotas ortakis, arba lankstus triukšmo slopintuvas. Tai, kad alkūnė yra per arti įrenginio, tai pat, toli gražu, ne gerina situacijos (tik modeliams su plug-in ventiliatoriais paskutinis faktorius nedaro didelės įtakos).

Aplamai, nesuprantu: kokia prasmė lyginti skirtingus modelius ir dar bandyti įrodinėti, kad visi palubiniai apriori yra blogesnį už bet kurios kitus??
- Gal tiesiog reikia pasverti visus "už" ir "prieš" ir pasirinkti tą tipą ir didį, kuris labiau tinka konkrėčioje situacijoje?

P.S Malonu, kad, skirtingai nuo kai kurių "žinovų", pademonstravote, kad diagramomis naudotis mokate. Šneka gerokai įtikimesne nei, vartojant tokius argumentus kaip: "Sistema sumontuota pas šią sritį išmanantį žmogų tai neabejokit..."

Paskaitykite auksciau, apie kokius irenginius buvo snekama.
Apie REGO-40PE isvis ten net nebuvo kalbos.
"Mintas" klause nuomones apie REGO-250P irengini, paminejau, kad geriau imti vietoj jo REGO-400VE jei vietos yra...
Siulyti, kaip analoga REGO-250PE irenginiui, REGO-400PE tikrai negaleciau, nes jo galingumas beveik dvigubai galingesnis.
Lyginti reikia ne "salyginius" irenginiu pavadinimus, o realiai duodamus irenginiu nasumus.
Jei lyginsime REGO-400VE ir REGO-400PE parametrus, siuo atveju laimetu REGO-400PE.


Butent Jusu bendravimo ir komentavimo toks budas ir yra panasus i tai, kad visi kiti nieko nenusimano, tik viska VIENAS "ED@ "zino. Kaip jis pasake, taip ir bus!

idomu isgirsti, apie kokius irenginius snekejote teigdami, kad tas pats rotorinis silumokaitis isistatys i skirtingus korpusus?
Jei snekejote apie REGO-400VE ir REGO-400PE, tai
REGO-400VE stovi vienas rotorius
REGO-400PE stovi du rotoriai.
Jokio panasumo siuose rotoriuose nematau...

O kaip gali būti per stipriai užlaužtas vamzdis? Čia kalba eina apie lankstų ortakį su izoliacija, pvz. Sonodec. Jei yra staigus nusileidimas iš horizontalios padėties į vertikalią, t.y. vidinis ortakio kampas sudaro praktiškai statų kampą, čia jau stipriai užlaužtas? Tarkim D160 ortakis yra palubėje už gipso kartono plokštės ir reikia padaryti 90 laipsnių pasukimą į apačią, difuzoriui pajungti.

Visiškai klaidinga prielaida. Ko didesnis namas, ko daugiau patalpų - to didesnis bus bendras šilumos kiekis. Bet tai nereiškia, kad turi būti didesnė grindų temperatūra. Tiesiog, didesnis grindų plotas spinduliuos daugiau šilumos.

Vėsinamos grindys nuo seno naudoja karštose šalyse. Tai sveika tik tuomet, kai oro temperatūra yra labai aukšta. Kai lauke yra 35-40"C, jei grindų temperatūra bus ~25"C - gausime nemažą kondicionavimo efektą. Žmogaus pėdų temperatūra yra ~30"C, tad skirtumas su grindimis yra tik 5 laipsniai ir didelio neigiamo poveikio sveikatai nėra.
Jei Lietuvoje prie +25-30"C lauke, norint gauti tokį pat efektą, atšaldyti grindys iki 15"C - tai grindų skirtumas su žmogaus temperatūra bus 3 kartus (!) didesnis - 15"C. Tai tikrai nemalonu ir nesveika.

Idėja naudoti vėsinamus paviršius yra gan paplitusi. Geriausia - šaldomos lubos. Tačiau, naudoti jos šildymui gan problematiška (reikia itin karšto vandens ir/arba ventiliatorių, kurie maišytų orą patalpoje). Yra tarpinis variantas - šildomos/šaldomos sienos. Tačiau tai reikalauja nemažų papildomų investicijų į sienų konstrukciją. ...Tačiau - ne visada.
Neseniai japonai gavo premija už originalu dangoraižį. Jie šaldo sienas ... iš išorės.
Be to, kad pastate yra vėsu - šalia pastato formuojasi didžiulė vėsesnio oro dėmė, kuri nusileidžia žemyn ir gatvėse aplink yra labai malonu vaikščioti. Vietoje tuo, kad kaitinti miestą šilumos siurbliais bei įkaitusiu nuo saulės betonu, šis dangoraižis tarnauja kaip didžiulis miesto kondicionierius.

Reikia paminėti, kad šaldymui visai nenaudojama energija. Kaip žmogaus organizmas aušinasi, išgarinant per odą drėgmę, taip ir pastatas atvėsta, kai nuo jo išorinių sienų garuoja vanduo. Tam per fasadą išvedžioti horizontalus vamzdžiai iš molio sumaišyto su gruntu. Konsistencija yra tokia, kad vanduo iš jų ne išbėga iškart, o pamažu garuoja. Be to, jų savikaina yra gerokai mažesnė, nei skirti dideliam slėgiui izoliuoti vamzdynai šaldymo agento paskirstimui ...jau nekalbant apie tai, kad nėra reikalingi nei siurbliai vandens perdavimui (vanduo žemyn nubėga pats), nei šaldymo įranga vandens vėsinimui.

Taupus japonai net sugalvojo kaip šiam reikalui ne naudoti vandens iš miesto tinklų. Kadangi ten labai dažnai lyja, jie tiesiog surenka lietaus vandenį ir paskirsto jį į šios dirbtinės odos vamzdžius.

Viskas kas genialu - yra paprasta!