
Jei gyvybei grestu pavojus

QUOTE(elve @ 2007 05 31, 14:52)
as kai pirma karta ziurejau irgi verkiau, ir sirdi taip spaude


QUOTE(lucja @ 2007 05 30, 22:16)
butinai paziurekit


QUOTE(lucja @ 2007 05 30, 22:16)
Vis viena daryčiausi...

Na, pabalsavau aš 2 variantą, bet tikrai nesidaryčiau, jeigu būtų apsigimęs...
Auginčiau ir mylėčiau bet kokį... Bet jei mano gyvybei grėstų rimtas pavojus, tai turbūt kitos išeities neliktų - turiu du vaikus ir mylimą vyrą, ir palikti juos likimo valiai būtų neteisinga... O jei mirčiau, kaip gi mano vaikai? Aišku, skaudu, labai skaudu būtų bet tektų pasidaryti abortą, nors jaučiu širdis plyštų
Tai man atrodo, šias sąvokas (apsigimimas ir grėsmė gvybei) reikėtų klausime atskirti, nes kertasi biški



QUOTE(lucja @ 2007 06 07, 16:34)
Nerodo

Daryčiausi tik po išprievartavimo...
Sunku pasakyti ....mano atveju ..yra uzdrausta daugiau
butent del mano sveikatos aisku vaikuciu man pakanka ...nes ir galvojau tureti 3
bet ateina tokiu minciu.. kas butu jei .... tikrai nezinau ka daryciau ..plysciau i 100000 gabaleliu bet nezinau ka reiktu daryti
Todel geriau apsisaugoti sau priimtinu budu kad netektu sitaip kankintis ir isgyventi
vel gi mano atveju ir kontraceptikai ir spirale uzdrausta grieztai
nelengva bet... tikiuosi nepasigausim neplanuoto
.
Sekmes visoms











Sekmes visoms


QUOTE(lucja @ 2007 06 25, 00:20)





bet kita vertus ....ka daryti ???
kai tektu rinktis ..ar busimas vaikutis su seima ..ar seima be mamos


O aš atsakiau, kad tai mano apsisprendimo laisvė. Visada taip galvojau. Gyvenu tik kartą ir taip, kaip man gerai......

na manau kad kol nesusiduri su stai tokia problemele kaip netiketas nestumas, negali sakyti kaip elgtumeisi..mes su draugu buvom pradraugave jau beveik 2 metus, issiskyreme( labai garsiai ir i vienas kito puse net ziureti nebenorejome).praejus 1.5 menesio po neapsilankanciu labai reguliariu mm, pasidariau testa, po to dar viena, abu buvo ryskiai su 2 juostelem..nerealus jausmas, tuoj abituros egzaminai, man tik 19..draugas kalbejo tik apie aborta, stengesi guosti ir itikinti kad mes negalime buti kartu, nebent be vaiko..kaip slykstu buvo jo klausyti..tuo metu man jo nuomone atrode teisinga, bet tik ne ta kad kazkada dar butume galeje buti drauge..
jis norejo uzmoketi kad nuzudytu musu vaikuti, o as norejau numirti su juo, apsaugoti jo maza sirdele..
ir kai liepiau duoti tuos pinigus abortui, draugas mane apkabino ir pasake kad niekada sau to neatleistu, jam tereikejo laiko..dabar suprantu kad nesvarbu kiek moteriai ar merginai metu, tiesiog ji sukurta gimdyti, bet nezudyti, aisku buna visokiu situaciju..as laiminga labiau nei bet kada, man nebesvarbu kad mano drauges eina i klubus, vakarelius, kad praradau visus gerbejus, kad metam del baisaus pykinimo teko atideti egzaminus, pamirsti tai kuom anksciau gyvenau..svarbiausia kad manyje plaka dalele manes, kad su mylimuoju nebesipykstam, as pati laimingiausia..kai jauciu mazylio judesiukus, znau kad jis nera klaida, gal netyciukas, bet rodos jo laukiau ne vienerius metus, mes kalbam, kas vakara pabuciuoju delnus ir priglaudziu prie pilvo..jis mano palaima.mano tikslas kurio iki siol lyg ir neturejau..

