na manau kad kol nesusiduri su stai tokia problemele kaip netiketas nestumas, negali sakyti kaip elgtumeisi..mes su draugu buvom pradraugave jau beveik 2 metus, issiskyreme( labai garsiai ir i vienas kito puse net ziureti nebenorejome).praejus 1.5 menesio po neapsilankanciu labai reguliariu mm, pasidariau testa, po to dar viena, abu buvo ryskiai su 2 juostelem..nerealus jausmas, tuoj abituros egzaminai, man tik 19..draugas kalbejo tik apie aborta, stengesi guosti ir itikinti kad mes negalime buti kartu, nebent be vaiko..kaip slykstu buvo jo klausyti..tuo metu man jo nuomone atrode teisinga, bet tik ne ta kad kazkada dar butume galeje buti drauge..

jis norejo uzmoketi kad nuzudytu musu vaikuti, o as norejau numirti su juo, apsaugoti jo maza sirdele..

ir kai liepiau duoti tuos pinigus abortui, draugas mane apkabino ir pasake kad niekada sau to neatleistu, jam tereikejo laiko..dabar suprantu kad nesvarbu kiek moteriai ar merginai metu, tiesiog ji sukurta gimdyti, bet nezudyti, aisku buna visokiu situaciju..as laiminga labiau nei bet kada, man nebesvarbu kad mano drauges eina i klubus, vakarelius, kad praradau visus gerbejus, kad metam del baisaus pykinimo teko atideti egzaminus, pamirsti tai kuom anksciau gyvenau..svarbiausia kad manyje plaka dalele manes, kad su mylimuoju nebesipykstam, as pati laimingiausia..kai jauciu mazylio judesiukus, znau kad jis nera klaida, gal netyciukas, bet rodos jo laukiau ne vienerius metus, mes kalbam, kas vakara pabuciuoju delnus ir priglaudziu prie pilvo..jis mano palaima.mano tikslas kurio iki siol lyg ir neturejau..