Įkraunama...
Įkraunama...

Abortas

Apklausa: Kokiom aplinkybėm darytumėt abortą? (730 nariai(-ių) jau prabalsavo)

Balsuoti
Niekada to nedaryčiaus schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(zyzlute @ 2007 06 25, 18:48)
na manau kad kol nesusiduri su stai tokia problemele kaip  netiketas nestumas, negali sakyti kaip elgtumeisi..mes su draugu buvom pradraugave jau beveik 2 metus, issiskyreme( labai garsiai ir i vienas kito puse net ziureti nebenorejome).praejus 1.5 menesio po neapsilankanciu labai reguliariu mm, pasidariau testa, po to dar viena, abu buvo ryskiai su 2 juostelem..nerealus jausmas, tuoj abituros egzaminai, man tik 19..draugas kalbejo tik apie aborta, stengesi guosti ir itikinti kad mes negalime buti kartu, nebent be vaiko..kaip slykstu buvo jo klausyti..tuo metu man jo nuomone atrode teisinga, bet tik ne ta kad kazkada dar butume galeje buti drauge.. verysad.gif jis norejo uzmoketi kad nuzudytu musu vaikuti, o as norejau numirti su juo, apsaugoti jo maza sirdele.. verysad.gif  ir kai liepiau duoti tuos pinigus abortui, draugas mane apkabino ir pasake kad niekada sau to neatleistu, jam tereikejo laiko..dabar suprantu kad nesvarbu kiek moteriai ar merginai metu, tiesiog ji sukurta gimdyti, bet nezudyti, aisku buna visokiu situaciju..as laiminga labiau nei bet kada, man nebesvarbu kad mano drauges eina i klubus, vakarelius, kad praradau visus gerbejus, kad metam del baisaus pykinimo teko atideti egzaminus, pamirsti tai kuom anksciau gyvenau..svarbiausia kad manyje plaka dalele manes, kad su mylimuoju nebesipykstam, as pati laimingiausia..kai jauciu mazylio judesiukus, znau kad jis nera klaida, gal netyciukas, bet rodos jo laukiau ne vienerius metus, mes kalbam, kas vakara pabuciuoju delnus ir priglaudziu prie pilvo..jis mano palaima.mano tikslas kurio iki siol lyg ir neturejau..

wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
Niekada to nedaryčiau.
Atsakyti
Aš jokiu atveju nesidaryčiau schmoll.gif
tas, kuris JAU atėjo, turi teisę gyventi, juk jis dėl nieko nekaltas, o niekas nežino, koks likimas laukia ir kas iš tiesų turi įvykti.
QUOTE
<....>
juk galima gyventi viltim kad viskas bus gerai... Leist vaikeliui bent pabandyt isikabint i gyvenima negalvojant apie savo skausma ...


drinks_cheers.gif aš viską atiduočiau vardan vilties ir bandymo duoti tam vaikeliui maximumą, koks yra įmanomas.
O galvoti tik 'aš', 'man skaudės', 'bus sunku" ir pan schmoll.gif .... kažkaip per daug žmonėse egoizmo šiam gyvenime ir mažai noro duoti/atsiduoti/pasišvęsti kitam.....

o šiaip labai norėčiau, kad gyvenime nenutiktų niekam tokia sunki situacija, kuomet reikia rinktis, o širdis plyšta į tūkstančius gabalėlių 4u.gif
Linkiu visoms ramybės, kantrybės ir santarvės savo sprendimuose 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(primavera @ 2006 05 18, 16:02)
mano atsakymas pirmas ax.gif
niekada gyvenime jokiom aplinkybem nesidaryciau aborto, vien tas zodis man sukelia kraupu jausma ir nezmogiskus vaizdus...
man mano sveikata antraplane, jei zinociau, kad visa likusi gyvenima graus nepagydomi sielos skausmai...
tevai man antraplaniai, nes jiems nepriklausau, pasirinkau savo kelia jau tada, kai nusprendziau suarteti su vyru...
isprievartimas irgi visai ne rodiklis, kuo KALTAS vaikutis...
man nebaisi fizine, financine, socialine kancia, man butu baisu nuzudyti savo vaika ir po to gyventi, ko jau greiciausiai nebegaleciau padaryti...

wub.gif Neraliai gražiai pasakyta. Mokėčiau- ir aš taip kalbėčiau, o dabar belieka žavėtis drinks_cheers.gif
Atsakyti
Nors ir renkuosi pirmą variantą, bet žinau kuomet nežinočiau kai nuspręsti.
Nežinočiau kaip elgtis jeigu pastočiau ir medikai pasakytų kad nėštumas gali baigtis mano mirtimi, tai reikštų kad palikčiau savo vaikus našlaičiais verysad.gif ...
Atsakyti
Abortai - tai civilizacijos siaubas, vedantis į jos išsigimimą ir išnykimą

user posted image

Tai 8-ių savaičių vaisius. Šiuo raidos tarpsniu vaikas čiumpa instrumentą, palietusį jo delną ir jį laiko. Jau galima padaryti Mažojo kardiogramą. Įsčiose, vaisiaus vandenyse, jis plaukioja darydamas tikrus plaukiko judesius. Su prietaisais galima klausytis jo širdies plakimo.

user posted image

Daugelyje šalių legaliai atliekami abortai. Vienas iš metodų išsiurbimas. Štai kas po išsiurbimo lieka iš 10-ies savaičių embriono.

Nuo 1955 m., kai Lietuvoje isigaliojo abortus legalizaves istatymas, isciose buvo nuzudyta per tris milijonus kudikiu
Atsakyti
Galėčiau tam ryžtis tik antruoju atveju. Sunku ką nors numatyti. Galbūt susiklosčius atitinkamoms sudėtingoms gyvenimo sąlygoms pasikeistų mano požiūris, tačiau kol kas į tokius dalykus žiūriu neigiamai...
Atsakyti
Aš dabar stoviu šioje kryžkelėje... Labai daug ko neskaičiau iš diskusijų, nežiūrėjau jokių filmukų ir nuotraukas praversdavau skubiai... Jei anksčiau kartais susapnuodavau vaikutį, tai vakar pirmą kartą sapnavau, kaip kažko klausiu kur darė ir kiek mokėjo už nėštumo nutraukimą... Tai siaubingas jausmas... 10 metų skaičiavau vaisingas-nevaisingas dienas ir viskas buvo liux, o dabar užkibo... Rytoj paskirtas laikas klinikoje... Bet per tas 2 savaites kai sužinojau apie nėštumą nebuvo dienos, kad negalvočiau ką daryti... ir dabar galvoju... o laikas tiksi... Svarbiausia, kad aš tikrai nesijaučiu laiminga ir bijau, kad visą nėštumą jausčiausi nelaiminga. Jau galvodama į priekį bijau, kad nepradėčiau kaltinti dėl sunkumų to vaikučio. Tikiu, kad dauguma mane užmėtytų akmenimis, bet aš noriu planuoto ir laukiamo vaikelio... Nežinau ką daryti... tikrai nežinau...
Atsakyti
QUOTE(Lelija555 @ 2007 08 21, 13:30)
Aš dabar stoviu šioje kryžkelėje... Labai daug ko neskaičiau iš diskusijų, nežiūrėjau jokių filmukų ir nuotraukas praversdavau skubiai... Jei anksčiau kartais susapnuodavau vaikutį, tai vakar pirmą kartą sapnavau, kaip kažko klausiu kur darė ir kiek mokėjo už nėštumo nutraukimą... Tai siaubingas jausmas... 10 metų skaičiavau vaisingas-nevaisingas dienas ir viskas buvo liux, o dabar užkibo... Rytoj paskirtas laikas klinikoje... Bet per tas 2 savaites kai sužinojau apie nėštumą nebuvo dienos, kad negalvočiau ką daryti... ir dabar galvoju... o laikas tiksi... Svarbiausia, kad aš tikrai nesijaučiu laiminga ir bijau, kad visą nėštumą jausčiausi nelaiminga. Jau galvodama į priekį bijau, kad nepradėčiau kaltinti dėl sunkumų to vaikučio. Tikiu, kad dauguma mane užmėtytų akmenimis, bet aš noriu planuoto ir laukiamo vaikelio... Nežinau ką daryti... tikrai nežinau...

Zinok man tokie jausmai su planuota buvo, paprasciausiai issigasti nezinomybes, pasikeitimu, o paskui viskas susitvarko, koki 5 menesi biggrin.gif . O jei nuspresi kitaip kaltinsi save visa gyvenima, nes dabar nesi garantuota ar tai butu teisinga.
Jei yra nors maziausia abejone - nesidaryk aborto, nuo jo lengviau nebus.
P.S. man atrodo, jei tikrai noretum aborto butum ramiai pasidariusi, o dabar yra tik baime, o su baimem galima susidraugauti mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo #Mia#: 21 rugpjūčio 2007 - 15:27
Man buvo tokia situacija kad labai labai ilgai dvejojau ką daryti- nutraukti nėštumą ar ne. Dabar baisu pačiai nuo tų minčių... ačiū dievui lankiausi pas puikią akušerę - ginekologę kuri pamačiusi mano nuotaikas pirmu taikymu nusiuntė mane į psichologo kabinetą. Susitarė pati vizitui, ranka nutempė iki kabineto. Aš jai be galo be galo dėkinga 4u.gif 4u.gif
dabar einu iš prto dėl savo dukryčių ir net kaltės jausmas apima kai pamenu savo jausmus. Niekada to nedaryčiau schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(Lelija555 @ 2007 08 21, 14:30)
Aš dabar stoviu šioje kryžkelėje... Labai daug ko neskaičiau iš diskusijų, nežiūrėjau jokių filmukų ir nuotraukas praversdavau skubiai... Jei anksčiau kartais susapnuodavau vaikutį, tai vakar pirmą kartą sapnavau, kaip kažko klausiu kur darė ir kiek mokėjo už nėštumo nutraukimą... Tai siaubingas jausmas... 10 metų skaičiavau vaisingas-nevaisingas dienas ir viskas buvo liux, o dabar užkibo... Rytoj paskirtas laikas klinikoje... Bet per tas 2 savaites kai sužinojau apie nėštumą nebuvo dienos, kad negalvočiau ką daryti... ir dabar galvoju... o laikas tiksi... Svarbiausia, kad aš tikrai nesijaučiu laiminga ir bijau, kad visą nėštumą jausčiausi nelaiminga. Jau galvodama į priekį bijau, kad nepradėčiau kaltinti dėl sunkumų to vaikučio. Tikiu, kad dauguma mane užmėtytų akmenimis, bet aš noriu planuoto ir laukiamo vaikelio... Nežinau ką daryti... tikrai nežinau...

niekada nepamirsiu,kaip mano neplanuotai pastojusia drauge apsilankius pas ginekologe iskart pradejo spausti,kad aborta darytusi,nes netekejisu - tipo jau ryt is ryto ateik ir greit isutvarkysim doh.gif
pavyko per nakti itikinti,kad savaite pagalvotu, pasiskaiciuotu finansines galimybes, apgalvotu kitus dalykus ir t.t.
kita diena ji nenuejo aborto darytis, dabar augina viakiuka ir dziaugiasi, o tas gydytojas, kurios emociju bangai dar neatslugus aborta ipersa pasimetusiosms merginoms, tai as gun_bandana.gif

bweje, jei naudojai vaisingu dienu skaiciavimo metoda, turejai zinoti jo patikimuma ir tikimybe,kad pastosi, manau ne taip ir bijojai to, tik dabar tas faktas kad JAU emociju labai daug kelia 4u.gif
Atsakyti